O kaip su siela? Dvasia? Nesiginčysiu kas tai yra. Žodžiu, kažkoks vidinis pasaulis žmogaus. Manau aišku...
Sielai irgi reikia maisto. Va, Vladimiras sako: išperėjau kiaušinius, daba atskris antys ir žąsys ir turėsiu kiaušinių. Bet svarbiausia ne kiaušiniai, svarbiausia yra kas kita. Svarbiausia yra džiaugsmas matant, kai sugrįžta paukščiai.
Ach, reikia dažniau pasirūpinti maistu sielai. Džiaukimės... švęskime, o švęsdami šventėkime...
Gelyte rašė:Mano siela džiaugiasi, kai galiu savo jausmus išreikšti piešdama, dainuodama, grodama. Žinoma, šie būdai yra labai "sužmoginti", rodos, atitrūkę nuo laukinės gamtos, bet vis dėlto man tai yra labai svarbu.......Dažnai pamąstau- o kodėl gi paukštukai gieda, čiulba? galbūt ir jiems tai tiesiog džiaugsmas?
Rami rašė:ai,ir dar-pamirsau pamineti-berods ajurvedos seminare sake,kad galima " maitinti" dvasini kuna (cia mano asmenines patirties nera,bet labai "artima").Deste-mes fizini kuna maitinam maistu.Emocini kuna-bendravimu.Mentalini (protini) knygom ir pan.O dvasini kuna nevisada pamaitiname,uztai daznai net viskuo apsirupine zmones,is paziuros laimingi,ima nejausti pilnatves,lyg kazko jiems truktu.Jis pasake 3 budus kaip maitinti dvasini kuna:
1.nesavanaudiska veikla.
2.buvimu su bendraminciais.
3.malda/meditacija/mantra