Savęs gydymo ir dvasinio tobulinimo būdai

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Savęs gydymo ir dvasinio tobulinimo būdai

Standartinė Basta Šeš 2006 12 02, 15:26

"Prakeikimas"

"prakeikimą" žmogus gali nusiimti pats-

yra būdas, punktai, kurie turi būti įvykdyti:
1.pripažinti, kad viskas gyvenime vyksta tavo valia ir tu pats jį renkiesi
2.pripažinti, kad pasirinkai aukos vaidmenį pats
3.pripažinti, kad kažkam negali atleisti už kažką
4.atleisti

tai ne vienos dienos darbas


o visi įtikinėjimai, kad tik kažkas kitas gali nuimti - niekai. taip daromi pinigai

gal žinot dar būdų ar pastabų šia tema? :)
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Audrė Tre 2006 12 27, 23:10

Save gydyti ir tobulinti galima su reiki...
Audrė
 
Pranešimai: 15
Užsiregistravo: Ant 2006 12 26, 22:35
Miestas: Vilnius

Standartinė Basta Pen 2007 02 09, 0:45

"Naudingos psichotechnikos" iš vytautus.com


Šie būdai tinka kaip alternatyva maginiams talismanams ir mineralams, jie nereikalauja papildomų išlaidų, tik truputį kantrybės ir susikoncentravimo.

1. Kaip švelninti kūno (galvos) nuovargį?
Mūsų kūnas yra daug senesnis negu siela, jis turi vadinamąją “atmintį”, todėl atkreipkite dėmesį į vieną įdomų dalyką – kai mums skauda galva, sprandas, kai apskritai jaučiamės nuvargę, nesąmoningai uždedame dešinės rankos delną už galvos ant kaklo. Tiesa? Pajutę nuovargį darykite tai, leiskite rankai rasti jūsų silpną vietą, iš jos sklindanti energija darys savo darbą, ir jums pasidarys truputį lengviau. Idealu, jei galite tą ranką uždėti ant ko nors patogiai atsilošę, pvz., ant kėdės atlošo arba dar geriau – lovoje.

2. Kaip įveikti neapykantą konkrečiam asmeniui?
Čia gali padėti sąmoningos vizualizacijos metodas. Įsivaizduokite prieš save tą asmenį, kuriam jaučiate neapykantą, ir labai pamažu mažinkite jo dydį. Mažindami jį perkelkite tą asmenį į sceną, o patys likite, kur esate, ir jauskitės, tarsi stebėtumėte jį iš aptemdytos teatro salės gilumos. Tada leiskite jam judėti, daryti visokias grimasas, leiskite jam pasirodyti visu tuo, kuo jis sukelia jūsų neapykantą. Pamatysite, kad ilgainiui taip jį bestebint kils gailestis. Po to dar labiau sumažinkite, kol jis taps juokingai mažas, kaip liliputas, ir po kurio laiko dar kartą sumažinkite – šįkart iki taško dydžio. Tada įsivaizduokite, kad salę staiga užlieja ryški šviesa. Ši šviesa užgoš, paslėps tašku virtusį neapykantos objektą, ir jūs pasijausite lengviau.

3. Kaip lengviau užmigti?
Iš tikrųjų neverta gerti nei raminančių vaistų, nei skaičiuoti iki šimto. Atsigulkite tiesiai, tada užmerkę akis nukreipkite “žvilgsnį” žemyn, maždaug ten, kur susiglaudžia jūsų kojų pirštų galiukai. Okultinis niuansas: nukreiptas žemyn “žvilgsnis” reiškia mūsų susitaikymą su tuo, kad šiandien viskas padaryta, kas padaryta, ir kad visa kita mes paliekame rytdienai. Vieną ranką padėkite ant širdies, kitą šiek tiek žemiau arba kur jums patogiau. Pabūkite taip ramiai kurį laiką. Iš pradžių, kol prie tokios pozos neįpratę, gali ir nepasisekti, bet paskui toks metodas turėtų padėti savaime.

4. Kaip sukaupti energiją?
Kai per pietus geriate arbatą, suglauskite/sukryžiuokite savo kojas, o puodelį suimkite abiem rankomis. Tokiu būdu jumyse užsidariusi cirkuliuojanti energija vėl padeda susikaupti. Vakare galima tą patį padaryti suneriant rankas ir uždedant vienos kojos nykštį ant kito. Dėmesio: pastarasis variantas daugiau padės vyrams, kurie nori kaip nors susivaldyti nuo besaikių lytinių santykių.

5. Kaip padaryti, kad daugybė viduje skambančių norų “neplėšytų” sielos į keletą dalių?
Vėlgi padės vizualizacijos metodas. Susikonkretinkite savo norus, tada “sukabinkite” juos ant vieno “kaspino”, po to sujunkite “kaspino” galus į lanką, ir leiskite jam aplink jūsų galvą prieš jūsų akis suktis. Pamažu pamažu didinkite jo sukimosi tempą. Vaizdai-norai ims lietis, ir jus pajusite/suprasite, kad iš esmės nėra smarkaus skirtumo tarp visų jūsų norų. Išmoksite atsirinkite svarbiausius norus, arba kurio nors taip labai nebesureikšminsite, o taip pat išmoksite vidujai leisti viskam tekėti savo vaga ir savo laiku (t.y. nebesakysite “noriu dabar, visko vienu metu, trūks plyš ir tuojau pat!!!”).

6. Kaip raminti širdį pajutus jos zonoje spaudimą?
Atsisėskite arba atsigulkite patogioje pozoje, sunerkite kojas, paimkite dešinės arba kairės rankos mažajį pirštelį (jį valdo Merkurijus, atsakingas už nervų sistemą) ir kitos rankos nykščiu švelniai aplinkui masažuokite mažojo pirštelio pagalvėlę. Tuo pačiu metu vizualizuokite sąmonėje savo širdį ir mintimis siųskite maždaug tokią informaciją: “plak ramiai, aš tau nelinkiu nieko blogo, plak švelniai, aš būsiu su tavimi rūpestingas”. Galite parinkti savo žodžius.

vytautus.com
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Basta Tre 2007 02 14, 1:55

Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Vidmantas Tre 2007 07 18, 10:21

Meile Dievui,jokiu troskimu,jokios vilties,jokio tikejimosi ka nors gauti is Dievo uz meile- jokio tikejimosi ka nors is ko nors gauti- Lukesciai,visos mintys nukreiptos i Dieva----Uzteks ir tiek. Tobulinkites.
Vidmantas
Vidmantas
 
Pranešimai: 34
Užsiregistravo: Šeš 2007 06 02, 17:18
Miestas: Netoli Kuršėnų

Standartinė Audrė Šeš 2007 08 04, 23:23

Gal pradėk nuo savęs? :lol:
Audrė
 
Pranešimai: 15
Užsiregistravo: Ant 2006 12 26, 22:35
Miestas: Vilnius

prakeikimas

Standartinė Jurgita Ant 2007 08 07, 12:32

Bet gi Dievas ir taip yra mumyse, Jo dalelė yra mumyse visą laiką. Tai ir Dievo reikia ieškoti tik savyje, nors Jis tuo pačiu yra visur, persmelkia visą kūriniją savo meile.
O visus negatyvumus panaikina įtikėjimas į Dievą, kaip realią asmenybę. Jo meilės pajautimas ir poveikis nenusakomas :D Taigi tobulėjimas - yra mūsų pačių pasirinkimas - kiekviną dieną, minutę, akimirką renkamės, kokie norime būti. Nors tai įsisąmininti tikrai nelengva...
Mūsų esmė yra tyra ir nesavanaudiška meilė...
Jurgita
 
Pranešimai: 4
Užsiregistravo: Šeš 2006 11 04, 21:12

Standartinė Basta Pen 2007 08 24, 22:40

imta iš dharma.lt

Kai pradedame eiti dvasinio tobulėjimo keliu sąmoningai, (tai yra imame suvokti dvasinio tobulėjimo, dorovės, sąmoningumo svarbą, pradedame daugiau laiko skirti maldai, meditacijai, sakraliems ritualams, bendrumo su Viešpačiu, savo amžina esme paieškoms, kai pagaliau niekieno neverčiami suvokiame sveiko, švaraus, dorovingo gyvenimo būdo prasmę ir bandome taip gyventi), šio kelio pradžioje mūsų gyvenimo, karminio, energetinio kūno audinys panašus į purviną skudurėlį arba drumstą vandenį, pritemdytą, pilką erdvę, kurioje sąmonės šviesa teapšviečia tik kai kurias dalis. Kitos lieka drumstos arba visai tamsios, nepralaidžios sąmonės šviesai, sąmoningumui – tai yra zonos, susijusios su didžiausiomis skausmo, kančios įkrovomis mūsų dabartiniame arba praeituose gyvenimuose.
Taip yra dėl to, jog mažiausiai paskutinius du tūkstančius metų, kuriuos žmonija geriausiai prisimena, gyvenome kali jugoje - tamsos amžiuje, prisodrintame karų, žudynių, ligų, susitapatinimo su materija amžiuje. Tokiame fone yra natūralu įgyti daugybę skausmingų emocinių įrašų karminiame kūne, kuriuos sukaupiame per daugelį gyvenimų. Natūralu, jog sąmonė, motyvuota gynybinių ego programų, priešinasi, nenorėdama su jais sutikti, negalėdama ramiai savyje nešioti tokio intensyvumo skausmo, nuopuolio, kančios ar pažeminimo įrašų, slepia juos nuo savo pačios sąmonės šviesos. Tai ir yra tos tamsiosios vietos, zonos mūsų energetiniame, karminiame, mentaliniame arba minčių kūne, kurias vaizdingai galime įvardinti kaip tamsias dėmes, nepralaidžias sąmonės šviesai, atminčiai. Prie jų kasdienė, neapvalyta sąmonė sunkiai prieina dėl baimių, todėl negali nuo jų ir apsivalyti. Tai liečia absoliučią daugumą žmonių, pradedančių sąmoningą dvasinio tobulėjimo kelią.
Sąmoningo dvasinio tobulėjimo pradžioje šis procesas atrodo, lyg skalautume tyrame vandenyje pilką gyvenimo audinį, paleistume tyrą vandenį į drumsto vandens telkinį, indą. Kas tuomet vyksta? Bendrasis fonas ima šviesėti, ypač tos vietos, kurias sąmonės šviesa lengviausiai pasiekia. Daugumai tai yra tas periodas, kai entuziastingai bandome tobulėti kuo greičiau, melstis, medituoti kuo daugiau, gana greitai ateina aiškiai juntamas pirmasis rezultatas – geresnė nuotaika, daugiau jėgų, pasitikėjimo savimi, tikėjimo augimas, gebėjimas lengviau susikaupti, trumpi palaimos momentai ir t.t.
Šis periodas trunka tol, kol apsivaliusios sąmonės fone ima ryškėti labiau paslėptos silpnybės, tie asmenybės dariniai, kurie yra tamsesni, ne taip lengvai įveikiami, sąlygoti sunkesnės praeitų ar šio gyvenimo karmos, anksčiau buvę pridengti nesusivokimo tamsos. Pašviesėjusiame bendrame sąmonės fone šie dariniai atrodo neatpažįstami, svetimi, ypač tamsūs, purvini, ryškiai kontrastuojantys bei tuo pačiu gąsdinantys asmenybę, dėl ko ji save ima labai griežtai vertinti, kaltinti.
Vaizdingai šnekant, galima sakyti, jog, valant vandens telkinį, tai yra sukilęs dumblas, kuris tuokart gali sudrumsti visą vandenį, tai yra daugiau ar mažiau užtemdyti sąmonę, sujaukti emocijas, atimti pasitikėjimą savimi. Labai svarbu tokiu metu turėti pakankamai išminties bei ištikimybės savo vertybėms ir tiesiog tikėjimo dvasia, savo keliu...
Čia dažnos yra nesąmoningos pradėto kelio išdavystės, kai žmogus dėl silpnumo, baimių, nepasitikėjimo išduoda tai, ko dar nepasiekė, neįtvirtino sutikęs pirmuosius sunkumus....
Štai dėl ko budizme kelio pradžioje kartu su apsivalymo praktikomis, maldomis, mantromis yra perduodamos ištikimybės mokytojui, dvasiniam keliui praktikos, taip pat – daugiatūkstantinė nusilenkimų ant žemės praktika, pažabojanti puikybę, Ego, susireikšminimą, skatinanti kuklumą.
Sąmonės sumaištį, konfliktą, kai žmogus, nuoširdžiai praktikuodamas, regi savo netobulumą, neretai dar paskatina aplinkinių abejonės nauju praktikuojančiojo gyvenimo būdu, pokyčiais. Ją taip pat skatina įsisenėjusios žmonijoje baimės bet kokios dvasinės patirties atžvilgiu...
Naivu manyti, jog galėsite ilgesnį laiką eiti dvasiniu keliu, koks jis bebūtų, nesutikę aplinkos pasipriešinimo bei neįrodę, jog jums tai iš tikrųjų svarbu. Šiame etape prireikia drąsos, atkaklumo – pasaulietinės ir dvasinės vertybės daug kur kertasi, pažvelgus į jas iš artimos perspektyvos...
Tamsesni sąmonės, charakterio dariniai, kuriuos žmogus aptinka praktikuodamas, gali būti senų, įsigalėjusių, nesąmoningų ar pusiau sąmoningų manipuliavimo metodų aptikimas, atpažinimas. Sąmonei jie jau nebepriimtini, tačiau įpročiai tebeveikia – nugalėti juos nėra lengva... Tai gali būti staigūs pykčio, įsiūčio priepuoliai, kurių žmogus, pradėjęs aktyviai tobulintis, nebegali toleruoti, todėl ima save labai kaltinti, graužti...
Tai gali būti staigūs, be regimos priežasties kylantys baimės priepuoliai, kuomet baimė atrodo nevaldoma, rodos, atskleidžianti stebinantį, bauginantį charakterio silpnumą... Tai gali būti staigūs puikybės priepuoliai, kurie suvokiami tik po kiek laiko, dėl ko vėliau kelia didelę savigraužą...
Šie procesai (tai yra stipresnis, aiškesnis savo silpnųjų, tamsiųjų pusių suvokimas, jų atsidengimas) yra natūralūs, kai imame valytis – jie yra susiję su tuo, jog sąmonės šviesa, susivokimas, sąmonės dėmesys priartėjo prie tamsesnių, sunkesnių karminių darinių, kurie į sąmonės paviršių išmeta senas, neretai praeitų gyvenimų, reakcijas, baimes, elgesio modelius, seniai pamirštus prisiminimus, seniai sutramdytą egoizmą. Procesai natūralūs, tačiau reakcija į juos skirtinga, priklausomai nuo evoliucinio lygio, kuriame yra siela, bei bendrojo karminio tūrio (labai tamsaus, sudėtingo arba šviesesnio) bei nuo dabartinių gyvenimo aplinkybių.
Praeitų gyvenimų situacijose savybės, kurios dabar nebetoleruojamos, aršios reakcijos buvo susipynusios į vientisą aplinkybių, skausmo, emocijų, aistrų kamuolį. Praeities dramatiškoje, kartais nežmoniškoje situacijoje skausmas, pyktis ar baimė buvo natūrali, pateisinama reakcija. Šiandienoje ji neadekvati, tačiau išpainioti šį karminį gumulą ramiai, išlaikant dabartines vertybes, suvokiant, kas vyksta, nėra lengva, neretai neįmanoma be pakankamo žinojimo, informuotumo. Tuomet natūralu sąmonės, emocijų bangavimas, išsiveržimas į paviršių reakcijų, kurios atrodo netikėtos, nemalonios, gąsdinančios. Žinoma, negalime jų toleruoti, tačiau svarbu reaguoti išmintingai.
Labai svarbu tuomet nesusitapatinti, suvokti, jog jei dabartyje Jums toks elgesys ar reakcijos nebūdingos, tai gali būti ne tik dabartinio laikino silpnumo ar egoizmo minutė, bet kur kas sudėtingesnis procesas, susijęs su sąmonės prisilietimu prie senų karminių darinių, galbūt prie praeitų gyvenimų tūrių...
<<<>>>
Pažvelkime kaip į pavyzdį į panašią konkrečią situaciją: moteris, kuri yra subtili, jautri, inteligentiška, auginanti vaiką, pradėjusi aktyviau dvasiškai tobulėti (pvz., kalbėti mantras, medituoti ir pan.), susiduria su staigaus, nevaldomo pykčio priepuoliais vaiko atžvilgiu: ima jį aršiai barti už tai, į ką anksčiau reaguodavo pakankamai ramiai, ją labai dirgina jo elgesyje tai, į ką anksčiau net neatkreipdavo dėmesio. Po aršaus rėkimo ar despotiško vaiko tramdymo priepuolių, atsitokėjusi, ji ima labai save kaltinti:
„Tai kas gi čia atsitiko? Ar aš save galiu toliau vadinti žmogumi, motina, ar aš turiu teisę iš viso auklėti vaiką? Elgiuosi kaip monstras, niekšiškas padaras, man nėra atleidimo... Kaip tai gali būti? Maniau, kad esu dvasinga, gera, o pasirodo, jog esu iš viso nevertas pagarbos žmogus... Kaip gali būti, jog, pradėjusi eiti dvasiniu keliu, užuot tapusi jautresnė, labiau susivaldanti, atlaidesnė, tapau grubi, nesivaldanti, nemokanti iš tiesų mylėti žmogysta?“
Neretai toks savęs kaltinimo procesas įgyja didžiulę jėgą, pereidamas į nesąmoningas savęs naikinimo, niekinimo programas, o tai jau kelia sielos degradacijos, naujų dramų pavojų...
Tokią reakciją sukelia neteisingas situacijos įvertinimas, nepakankama informacija apie valymosi metu vykstančius procesus bei skubotas vertinimas, neteisingos išvados apie save. Netiesa, melas, neadekvatumas, sąmoningas ar ne, visuomet stumia į degradaciją, nes evoliucija yra susijusi su atitikimu, adekvatumu vis didesnei pasaulio daliai, didžiajai visumai, gebėjimui vis didesnę jo dalį aprėpti, suvokti, priimti tiesoje, meilėje, o tam reikia nuolatinio tobulėjimo, kol ateinama į gebėjimą priimti, mylėti visą didžiąją visumą tokią, kokia ji yra, ją suintegruoti, suvokti, su ja susilieti...
Taigi, ši asmenybės sumaištis, savęs kaltinimas kyla dėl to, jog ji nesuvokia, kad tokia reakcija susijusi ne tik su dabarties situacija, bet dar labiau - su tolima praeitimi, kažkada įvykusiomis skausmingomis situacijomis, kurios tiesiog priartėjo, apsišvietė energetiniame bei karminiame kūne, buvo kažkuo panašios į dabartinę situaciją ir dabar ėmė veržtis į dabarties emocijas bei gyvenimą.
Tai galėjo būti situacija, kurioje vaiko verksmas praeito gyvenimo karo situacijoje padėjo priešams aptikti šeimos buvimo vietą ir tokiu būdu pražudė ją visą. Tokiu būdu dabartinis vaiko verksmas gali būti išgyvenamas neadekvačiai, kaip labai artimo tikro sunaikinimo galimybė. Jis gali kelti didžiulį, nesuprantamą sudirgimą, nerimą, baimę, nepakantumą tokiems garsams... Tikrasis baimės, sudirgimo šaltinis čia nėra suvokiamas, tačiau pati baimė, nerimas atrodo labai tikri, susiję su dabartimi.
Tai gali būti kita situacija, kai praeitame gyvenime vaikas nuskendo, ir moteris šiame gyvenime nebegali ramiai žiūrėti, kaip jis maudosi ar net artėja prie vandens telkinio... Motina tuomet gali elgtis tiesiog isteriškai, nežinodama tokio elgesio priežasties bei save dėl to kaltindama. Vieną labai panašų atvejį teko patirti...
Į vieną iš mano vedamų stovyklų – seminarų atvyko moteris, kuri labai save kaltino, buvo kupina baimių, net negalėjo pilnavertiškai įsitraukti į seminaro praktikas, nors, rodos, jos gyvenime išsipildė tai, ko ji taip troško... Tai buvo jauna, simpatiška moteris, laimingai ištekėjusi, sėkmingai susilaukusi puikaus, sveiko vaikelio. Mylima ir mylinti, materialiai aprūpinta savo vyro - rodos, gyvenk ir būk laiminga... Jos baimės prasidėjo tuomet, kai ji pirmą kartą susiruošė maudyti vaikelį: staiga prieš ją tarsi atsivėrė praraja – jai pasivaideno, jog jos vaikui tuoj pat atsitiks kažkas baisaus, ji net nebegalėjo jo maudyti. Staiga kilo nesveiki įtarimai, jog jos vyras jai neištikimas, jos nemyli ir ją paliks, ji vos neapalpo. Vėliau šios baimės ne nurimo, bet dar labiau ėmė kankinti, įtarimai – didėti. Moteris po truputį ėmė gyventi tarsi pragare, nesuvokdama, kas vyksta. Visa jos laimė atrodė byranti, o ji, atrodė, darė viską, kad dar labiau viską sugadintų. Jokie įtikinėjimai, jog viskas yra gerai, nebepadėjo. Tokia ji atvyko – sutrikusi, kupina įtarumo, neaiškaus savęs kaltinimo, baisios nelaimės laukimo. Ėmėme nagrinėti situaciją. Prireikė grįžimo atgal laike į momentą, kuris pasėjo baimes.
Pasirodė, jog moteris viename iš praeitų gyvenimų išgyveno meilės dramą: jos mylimasis, jai susilaukus nuo jo kūdikio, ją paliko. Ji, neatlaikiusi šio skausmo, silpnumo minutę nusprendė pasmaugti, nuskandinti vaikelį ir nusižudyti pati. Tą ir padarė. Nieko keisto, jog šiame gyvenime, kai ji paėmė savo kūdikį ant rankų ir palinko link vandens, norėdama jį maudyti, jos sąmonę susmūgiavo staigios dramos siaubas, prisiminimas.
Nieko keisto, jog nuo tol ją graužė nesuvokta kaltė, siaubas, tariamos nelaimės dabartiniame gyvenime nuojauta. Nesuvoktas kaltės išgyvenimas grąžino jos sąmonę atgal, į praeitą gyvenimą, kur įvyko ši drama, ir niekaip negalėjo jos paleisti. Dramatiška, emocinė praeities situacijos įkrova pranoko savo svoriu visa, kas vyko dabartiniame gyvenime, užtemdė jį. Nors ji neprisiminė konkrečiai, kas vyko, tačiau emocinis prisiminimas apie nužudymo, nusižudymo bei apleistumo, meilės išdavystės dramą temdė protą, neleido blaiviai matyti aplinkinio pasaulio. Sąmonei tai atrodė labai svarbu - svarbiau už visa kita. Tiesa sakant, ji negalėjo galvoti apie nieką kita, tik apie šias keistas nuojautas, baimes, šią kaltę. Tai, kad negalėjo aiškiai suvokti, kas ją kankina, neleido šios situacijos išrišti, lipino prie jos.
Kas žino, kuo baigtųsi jos gyvenime šių baimių, jog vaikui tuoj pat nutiks kažkas siaubinga, generavimas, įtarinėjimas, jog vyras tuoj ją paliks, jei ji taip ir būtų likusi nesusivokusi, jog viso to priežastis - seniai praeitin nugrimzdę įvykiai... Kaip greitai vyras, vaikas, jos šeima imtų rimtai nuo to kentėti – nežinia. Būtent apie tokias situacijas, manau, sakoma, jog mūsų sąžinė vis vien mus pasivys, suras, kur bebūtume.
[---]
Kiekvienas mūsų poelgis, mintis, jausmas įsirašo amžinybės įrašuose, išlieka didžiojoje visumoje – daugybę kartų savo praktikoje teko tuo įsitikinti. Mes negalime nieko paslėpti: anksčiau ar vėliau, atėjus laikui, teks susitikti veidas į veidą su savo veiksmų padariniais bei suvokti, kas vyko, jau visai iš kito taško. Tuomet išryškėja pasirinkimas: dar kartą kartoti klaidą, dar stipriau įklimpti dramon ar, ją suvokus, ieškoti kitų išeičių, bandyti atkurti sugriautą pusiausvyrą, darną...
[---]
Ši moteris pati atpažino, suvokė tolimą, kadaise įvykusią situaciją. Aš nesukūriau šios istorijos, o tik padėjau sąmonei prie jos priartėti, ją atverti. Reikėjo didelių pastangų vėliau padėti jai atleisti pirmiausia sau, po to - buvusiam mylimajam, po to – visiems vyrams, paleisti siaubingus kaltinimus sau kaip motinai – žudikei, savižudei, suvokti, jog visa tai jau praeitis, kuri buvo sąlygota visai kitų aplinkybių. Mums tai pavyko. Pavyko ją grąžinti į dabartį, kurioje ji buvo laiminga moteris, pagimdžiusi vaiką nuo vyro, kurį myli. Praeities siaubas atitolo, neteko visa užgožiančios jėgos. Ilgai dirbome, ieškodamos šios situacijos priežasties joje pačioje bei to, ko reikia, kad ji nesikartotų ateityje.
Čia buvo ir pamokos nesisavinti mylimo žmogaus kaip daikto, palikti jam pakankamai erdvės, laisvės, kad jis nesistengtų pabėgti; pamokos būti čia ir dabar... o po to vėl ir vėl sau atleisti bei daug kitų pamokų...Viską sunku būtų nupasakoti. Tačiau šiaip ar taip, priartėjimas prie panašių įrašų karminiame kūne Sielai yra išbandymas. Liestis prie jų galima tik atėjus laikui, kuomet Siela yra tam pasiruošusi, pati to ieško. Pats procesas nėra malonus, tačiau suvokimas, jog pavyko paleisti kaltę, baimę, siaubą, susitapatinimą su praeitimi, atneša, gražina asmenybei didžiulę jėgą, gebėjimą mylėti, norą gyventi, gerbti save.
Po to mačiau ją pražydus kaip gėlę, vėl tapus laiminga, mylinčia motina, moterimi... Tik tuomet ji galėjo pilnavertiškai įsijungti į dvasinio ugdymo seminarą...
Šis variantas yra labai dramatiškas, jis prasidėjo ne dėl to, kad moteris dvasiškai tobulėjo, o, atvirkščiai, paskatino ją tobulėti, ieškoti išeičių. Tačiau gali būti ir priešingai. Neretai žmogus, tik pradėjęs eiti dvasiniu keliu, yra kupinas entuziazmo, įkvėpimo, kurį jame sužadina pirmieji dvasiniai laimėjimai, tačiau jis net neįtaria, prie kokių praeities tūrių artėja jo sąmonė, skatinama noro dvasiškai, energetiškai valytis, įtvirtinti sąmoningumą, pozityvumą.
<<<>>>
Tai, ką papasakojau, dar nereiškia, jog tik pradėjus dvasiškai tobulėti, teks tuojau susidurti su žudiku savo viduje – jokiu būdu ne. Tačiau neabejotina, jog jeigu savo maldose meldžiate, kad išmoktumėte besąlygiškai mylėti pasaulį, jei to meldžiate labai karštai, maksimalistiškai, į sąmonės, energetinio kūno paviršių ims veržtis tie dariniai, buvusios situacijos, kuriose rodėte didžiausią nemeilę, neapykantą, pasaulio nepriėmimą, tai yra visa tai, kas priešinasi pirmajai besąlyginės meilės programai. Todėl ketinkite mokytis harmoningai, kad pamokos, kurių prašote, būtų pakeliamos - tokios, kurias sugebėtumėte harmoningai integruoti, suvokti, neplėšydami savo gyvenimo, aplinkybių audinio, o takiai keisdami tai, ką norite keisti. Prašykite jums „įkandamų“ pamokų, negobšaukite. Kaip sakoma: „Su dvasia juokai menki. Prašei – še, turėkis...“
Variantų, kokiu būdu praeitis, seni karminiai patyrimai gali paskatinti baimes šiandieniniame gyvenime, gali būti labai daug. Praeities patyrimai daugybe emocinių, energetinių gijų susiję su mūsų dabartiniu energetiniu kūnu bei emocinėmis reakcijomis, mintimis bei situacijos vertinimu, net jei jų neprisimename ir nesuvokiame, kad po truputį į jas nyrame... Šios situacijos gali būti susijusios su bet kuria iš mūsų gyvenimo sferų.
Tačiau praeities karminis patyrimas visai nebūtinai veržiasi į mūsų gyvenimą tik tuomet, kai mes imame dvasiškai tobulėti – tuomet mes tiesiog aiškiau suvokiame situacijos neadekvatumą.
Tiesą sakant, absoliučios daugumos žmonių gyvenimas yra kupinas tokių situacijų, kai mes reaguojame neadekvačiai dabarčiai, nelogiškai, būdami karmiškai įtakojami, tačiau to nepastebėdami, nesuvokdami. Tiesa, daugumoje atvejų šis praeities įtakojimas pasireiškia gana švelniai, sunkiai atpažįstamai ir tik kartais pereina į aršias reakcijas, kurios suvokiamos kaip liguistos, neurotinės, neadekvačios... Bėda yra ta, jog, kuomet tokios reakcijos kartojasi dažniau, aplinkiniai (ir pats žmogus) ima manyti, jog tiesiog jo charakteris, psichika yra neurotiška, nestabili, kai tuo tarpu toks reagavimas yra natūralus praeityje traumuotai sąmonei, kuri ir vėl susiduria su kažkuo panašiomis aplinkybėmis, tačiau to nežino, nėra informuota...
Taigi neretai ne charakteris kaltas, o skausminga patirtis, skelbianti aliarmą. Panaikinus įrašus, padėjus sąmonei suvokti tikrąjį dirgiklį, ji nurimsta, ima reaguoti adekvačiai dabarties situacijoms. Tai yra ji ima reaguoti ne iš praeities į dabartį, o iš dabarties į dabartį, kai sąmonė iš esmės yra centruota dabartyje. Būtent tai reakciją gali padaryti sveiką. Asmenybę – stiprią. Ne kartą buvau tokių pokyčių liudininkė...
Tokiais atvejais, atrodo, keičiasi žmogaus charakteris - jis tampa ramesnis, užtikrintesnis. Nors iš tiesų tiesiog iš karminio kūno pašalinama skausmo įkrova, ji yra suvokiama bei įprasminama, transformuojama, dėl ko nesąmoningos reakcijos sumažėja, tampa ramesnės, žmogus ima labiau pasitikėti savimi, nukreipia savo dėmesį, jėgas į dabartį...
Dauguma dramų yra susijusios su tokiu praeities sąlygotu elgesiu – taip tęsiasi karmos ratas, tačiau kartu ir evoliucija – žmogus vis dėlto nenori kentėti, ir tai jį skatina susivokti, ieškoti kančios priežasties, siekti ją panaikinti ar sumažinti.
Labai pravartu tokiose neadekvačiose situacijose, kuriose elgiatės jums nebūdingu būdu, save paklausti: ar tai dabarties pyktis, ar jo priežastis dabartyje? Ar tai mano dabartinės asmenybės pyktis, baimė, ar ji adekvati dabarčiai? Ar šį pyktį pagimdė dabartinė situacija? Kaip aš save suvokčiau, jei paklausčiau: koks tikrasis vardas to žmogaus, kuris rėkia, kenčia ar patiria baimę, kuris taip neadekvačiai reaguoja? Kokia jo lytis, amžius, tautybė, aplinka? Kokius rūbus ant savęs jausčiau, jei būčiau jis?
Ar visa tai atitinka mano dabartinę asmenybę? Jei aptikote tą informaciją, pojūtį, kuris yra neadekvatus dabarčiai, būtent tai gali padėti jums suvokti, jog kabinatės į seniai praeitin nugrimzdusias istorijas, į situacijas, kur kentėjote ar nusikaltote, buvote apgauti, tačiau ne Jūs. Mirėte – ne Jūs, ne Jūsų asmenybė. Tačiau Jūs galite tai pratęsti ir šiame gyvenime, jei Jums vis dar įdomesnė už viską drama, o ne laimingas, turiningas, sąmoningas gyvenimas čia ir dabar.
Racionaliu protu mes puikiai žinome, jog gyventi harmoningai, gražiai yra gerai. Rodos, jog racionaliąja savo asmenybės dalimi to ir siekiame. Tačiau kaip dažnai mūsų emocijos veržiasi patirti kažką žymiai gilesnio, stipresnio, ką šiandienoje asmenybė dažniausiai gali įsivaizduoti bei susieti tik su drama. Būtent todėl neretai žmogus, protu siekiantis darnos, savo emocijomis, poelgiais linksta į dramą, nelaimę, rodos, pats jos ieško – Siela puikiai žino, jog yra nemari, kad ir kiek kartų mirtų fizinis kūnas. O drama, kurioje visa, kas yra viduje, virpa, išgyvena didžiules pamokas, gyvenimo pilnatvę bei didybę... Gyvenimas tokiais momentais yra išgyvenamas kaip be galo svarbus, reikšmingas, net jei jis tuo pačiu metu yra dramatiškas...
Dvasinio gyvenimo pilnatvę, didybę galima patirti nebūtinai per nelaimes, dramatiškas situacijas. Deja, kol Siela yra nebrandi, ji neranda, nežino, kaip sąmoningu, valdomu būdu atidaryti duris į visa persmelkiantį, didingą gyvenimo patyrimą... Tai ateina tik su Sielos branda. Anksčiau ar vėliau tai ateina...
Taigi neretai toks neadekvatus elgesys yra reakcija ne į tai, kas vyksta dabar, bet reakcija į tai, kas vyko kažkada, bei kyla ne iš šios, ne Jūsų, o kitos asmenybės reakcijų, kuri gyveno kažkada, turėjo kitą vardą, dažniausiai kitą tautybę, išsiauklėjimą, profesiją, neretai – kitą lytį, tai yra visai kitą gyvenimą, ir neabejotinai išgyveno dramą. Paprastai būtent didelis praeities skausmas ar pažeminimas, sunaikinimo baimė užsifiksuoja, įsispaudžia karminiame kūne giliau nei kiti įrašai bei lieka pasislėpusi, sunkiai prieinama dėl skausmo įrašų.
Natūralu paklausti: kuo čia dėtas aš, jei visa tai kentė visai kita asmenybė? Tie momentai, kuriuose išgyvenome džiaugsmą, pasaulio pritarimą, takiai įsiaudžia į mūsų charakterį, tampa sąmoningumo, asmenybės jėgos, gyvybingumo, savigarbos pagrindu. Energija, sąmonės šviesa per šiuos patyrimus, jų audinį lengvai persismelkia – juk jie padeda, o ne trukdo bendrauti su pasauliu, įsitvirtinti jame. Ko gero, tokiu atveju neklaustume, kuo čia dėta mano asmenybė, jei turiu savyje praeities gyvenimuose išugdytus talentus, pavyzdžiui, tapybos, logikos. Kam man jie reikalingi?
Tiesiog naudojame juos, nesusimąstydami, ko dėka turime išskirtinius sugebėjimus. Tačiau yra visai kitaip, kai praeitis susisieja su mumis ne per jėgą, talentus, gerą karmą, o per skausmą, problemas...
Vis dėlto, dvasingumas (o taip pat ir valymasis) visuomet yra susijęs su sąmoningu arba nesąmoningu troškimu priimti visas savo dalis, apšviesti jas sąmonės šviesa - net ir tas, kurios susijusios su skausmu, skriaudomis, tačiau realizuoti tai nėra taip paprasta ... Nepaisant to, net kuomet asmenybės racionalus protas, ego baimingai traukiasi, aptikusi savo silpnybes, Sielos, dvasios aspektai kartais karštai trokšta apsivalyti. Tokiu būdu Siela, Dvasia peržengia baimingus asmenybės ribotumus, kviečia ją tobulėti, nepaisant sunkumų. Kaip svarbu tuomet surasti balansą, pusiausvyrą tarp nemarios, nežabotos, amžinai laisvos dvasios impulsų bei asmenybės tobulėjimo poreikių...
Tokiais momentais, kurie byloja apie tam tikrą pirminį pasiektą apsivalymo rezultatą, svarbu teisingai, išmintingai reaguoti į tai, kas vyksta, bei neskubėti vertinti. Sprendimas dar labiau sustiprinti, pagreitinti dvasines praktikas (tai yra daugiau melstis, daugiau medituoti, kartoti daugiau mantrų, užgniaužti savo emocijas) galėtų tik dar labiau išjudinti pusiausvyrą iki visai nebevaldomų situacijų, dramų – tokiu būdu praeities nesėkminga karma sėkmingai persikeltų į dabartį, būtų pratęsta. Tačiau juk dvasinio tobulėjimo tikslas yra ne toks, o priešingas – vaduotis iš praeities karmos įtakos, tapti sąmoningesniu, harmoningu žmogumi.
Kita reakcija, kurią noriai pasiūlo artimieji tokiais atvejais – visiškai nutraukti meditacijas, maldas, dvasines praktikas, kaip sukeliančias nemalonumus, kaip pavojingas, nereikalingas. Neretai čia pasiūlomi primityvūs proceso aiškinimai: „Tave nužiūrėjo, tu esi prakeikta, geriau neik dvasinio tobulėjimo keliu, nes iš to bus tik nelaimės...“ Neretai siūloma eiti pas būrėją, ekstrasensą nuimti prakeikimą, nužiūrėjimą... Gerai, jei tikrai rasite žmogų, kuris sugebės suvokti, kas vyksta, bei mokės padėti, tačiau taip būna ne visada.
Manau, tokias situacijas galima būtų traktuoti kaip Jūsų sąmoningumo, ištikimybės savo tikrosioms vertybėms, drąsos ir atkaklumo dvasiniame kelyje išbandymą.
Net jeigu nežinote, iš kur konkrečiai kilo staigios baimės, pyktis, silpnumas ar įtarinėjimai – mokykitės neprisirišti prie emocijų, stebėti mintis ir jausmus, jų nesureikšminti, būti čia ir dabar. Tai padės Jums bet kokiu atveju, nors ir ne taip greitai, žinoma, ir jei to sieksite negobšaudami bei nepersistengdami... Šie įgūdžiai - tai yra savikontrolė, susivokimas - yra būtent tie, kurie pravers ne tik šiame, bet visuose Jūsų gyvenimuose. Todėl neleiskite protui spekuliuoti, o sau dvasiškai tinginiauti, sakydami, jog nieko negalite padaryti, nes nežinote baimės, iškilusių silpnybių priežasties.
Visiškas praktikų nutraukimas būtų tiek pat drastiškas sprendimas, kaip ir sprendimas praktikuoti dar daugiau, kuo stipriau, intensyviau. Manau, išmintingiausia būtų prisistabdyti bei pajusti, ar ne laikas praktikuoti ramiau, nuosaikiau, ar Jūsų praktikos neišjudino per daug Jūsų karminio kūno, tačiau praktikų nenutraukti visai.
Labai svarbu atsirinkti, suvokti, kokio veiksmingumo yra praktikos, kurias darote – galite atsirinkti ramesnes, saikingesnes. Čia jums prireiks intuicijos: tos pačios praktikos vieniems veikia stipriau, kitiems silpniau. Nors ir yra bendri dalykai, vis dėlto kol kas neturime metro praktikų poveikiui išmatuoti. Galų gale labai svarbu net ir ramiausioje, taikingiausioje praktikoje nepersistengti, negobšauti, nesiekti per vieną dieną ar metus tapti tobulybe – tai labai būdingas įkarštis praktikos pradžioje. Galite likti prie visiškai paprastos, trumputės, nesudėtingos praktikos, kuria visiškai pasitikite bei darote ją lengvai.
Dvasios jėgos yra grandiozinės – jei Jūsų praktiką per stipriai įkvepia puikybė, noras didžiuotis savo asmenybe, jausti jos jėgą, nuolat susidursite su išbandymais, kol tai savyje atpažinsite, įgysite kuklumo bei saiko, susitaikymo su evoliucijos proceso tęstinumu, vientisumu bei autentiškumu. Evoliucijoje negalime peršokti iš pirmadienio tiesiai į šeštadienį – net jei sakytume, jog galima pagreitinti evoliuciją, teks greitesniu tempu praeiti kiekvieną laiptelį. Jei peršoksite – tai jau nebebus evoliucija. Jūs galite tam tikrų pastangų ar aplinkybių, praktikų dėka laikinai peršokti ant aukštesnio evoliucinio laiptelio, tačiau žemesnėse, peršoktose pakopose vis tiek trūks elementaraus patyrimo, įgūdžių, būtinų būsimuose etapuose, kuriuos gauna Siela, nuosekliai praeidama visą kelią, taigi neabejotinai anksčiau ar vėliau iškils trūkstamų įgūdžių poreikis, būtinybė anksčiau ar vėliau sugrįžti ir išmokti tai, kas praleista, o tai nėra malonu ar paprasta.
Net jei išsigandę ar dėl kitų priežasčių visai pristabdytumėte dvasines praktikas, svarbu, jog nepasmerktumėte savęs už tai, kad jas darėte, jog siekėte tobulėti, neieškotumėte kaltininkų ten, kur jų nėra.
Kiek pristabdžius praktikas, suteikus sau daugiau laiko pagalvoti, mūsų asmenybė pasitelkia ne tik proto, bet ir intuicijos resursus situacijai spręsti. Be to, labai suaktyvėję procesai tiesiog tampa ramesni, neprovokuodami mūsų nevaldomų reakcijų. Jei per daug neskubate, į pagalbą, ten kur reikia, spėja ateiti aplinkinis pasaulis – situacijoms neretai reikia tam tikro laiko, kad kažkas ramiai pasikeistų į teigiamą pusę. Jūsų artimiems žmonėms reikia laiko, kad suvoktų, ką darote, bei suprastų jus, net jei jie yra geranoriški, mylintys ir norintys jums padėti. Staigūs pokyčiai visuomet gąsdina pasaulį... Egzaltacija, į kurią dažniausiai einama iš puikybės, gąsdina pasaulį. Todėl, jei nenorite gąsdinti pasaulio - o drauge ir savęs – siekite kuo paprastesnės savo būties bei to, ką darote, išraiškos.
Yra tam tikras kiekis, saikas pasikeitimų, kokį vienu metu Sąmonė, esanti tam tikrame evoliucijos lygyje, gali harmoningai pakelti – ji turi savo vystymosi dinamikos vidurkį, greitį, kurį staiga padidinti nėra saugu. Ji turi savo sąmonės procesus saugančius saugiklius, kurie pakelia tam tikro aukščio, dažnio vibracijas, o, peržengus šį slenkstį, pradeda veikti nebeharmoningai. Susivokimas apie šiuos savo sąmonės saugiklius, jų pajutimas, savo vystymosi harmoningo greičio pajutimas ateina tik su praktika – tam reikia laiko, kantrybės. Kito būdo, deja, nėra. Net ir daugybė patarimų, perspėjimų apie atsargumą kartais nepadeda: sunku padėti bėgančiam žmogui – jis turėtų bent atsigręžti arba stabtelėti, įsiklausyti, padaryti išvadas, keisti tempą, kryptį, ieškoti naujų gyvenimo būdo modelių. Jei atsakymas yra „Taip taip, aš žinau“, puikybei genant žmogų didžiausiu galimu tempu toliau, jo sustojimas taip pat bus staigus bei nemalonus...
Taip pat yra tam tikras saikas, greitis, kokiu gali prisitaikyti prie Jūsų pokyčių Jums brangūs, artimi žmonės, kolegos, viršininkai, vaikai, tai yra artima jums aplinka – tai taip pat labai svarbus praktikų aspektas, kurio būtina paisyti.
Jei eisite pirmyn, neatsižvelgdami į aplinkos nuomonę, reakciją, tai yra nesistengdami susiderinti su aplinkiniu pasauliu, sunku bus tokią praktiką vadinti dvasinga ir ją išlaikyti evoliuciniame, vertybių kaupimo, o ne degradaciniame, tai yra jų naikinimo, kelyje. Taigi neretai teks prisistabdyti ne dėl savęs, o dėl kitų, kurie nespėja taip greitai keistis, kaip Jūs norėtumėte, iš meilės jiems bei pasauliui. Tai taip pat natūralus procesas dvasiniame kelyje. Nei vienas iš ilgiau bei sėkmingai praktikuojančių, manau, jo neišvengia. Kartais tiesiog tenka kantriai laukti – tai taip pat yra dvasinės praktikos dalis.
Reikėtų žinoti, jog mantrų arba jogos, meditacijos praktikų padariniai pasijunta anaiptol ne iš karto: jie turi tendenciją kauptis, akumuliuotis, dalinai pasireiškia iš karto, tačiau kita dalis įdirbio, rezultatas gali ateiti, priartėti staiga, tam susidarius palankioms aplinkybėms, tai yra, kai sąmonė, energetinis kūnas, susidariusios aplinkybės prisileidžia šiuos naujai atsiradusius dvasinius ar energetinius tūrius, pažinimą, jėgą - juk ne be reikalo jogoje sakoma, jog meditacijos rezultatas ateina ne tuomet, kai stengiamės, bet, kuomet pavargę nuo pastangų, atsipalaiduojame...
Vis dėlto palanki situacija dvasios įdirbiui, energijai nusileisti į materiją ne visada yra traktuojama kaip patogi asmenybės lygmenyje, ne visada esame pasiruošę šią jėgą priimti savo pasaulietiniame gyvenime.
Kai meditacijos, karštos maldos metu žmogus stipriai priartėja prie aukštesnėse vibracijose esančių dvasios lygmenų, prisiliečia prie jų savo sąmone, neretai jį pribloškia, sukrečia ši didybė, spindesys, neaprėpiamumas, tyrumas, besąlyginės meilės, beribio grožio, palaimos išgyvenimas. Pats šis patyrimas yra puikus, jame nėra nieko blogo: juk vienas iš dvasinio darbo tikslų – priartinti sąmonę prie amžinų dvasios lygmenų išgyvenimo, išskleisti ją čia, įtvirtinti jos buvimą dvasioje (būti arčiau Viešpaties) bei siekti būdų sujungti šią patirtį su grubesniąja realybe – mentaline, arba minties, karmine, tai yra likimo audiniu, astraline, arba energijų, emocijų kūnu bei pasauliu, ir materija, tai yra materialiu kūnu, daiktų pasauliu. Tai yra ilgas, daugiaplanis, sudėtingas procesas. Dvasinių patirčių suintegravimas, harmoningas jų įpynimas į visą likusį mūsų gyvenimo audinį - viena iš didžiausių problemų, uždavinių dvasiniame kelyje.
Savanaudiškoji, inertiškoji Ego dalis žmoguje, siekianti pirmiausia komforto fiziniam kūnui, neretai prabyla baimėmis: „Kam čia man reikia tų dvasinių patirčių, jei jos purto, krato – matyt, yra pavojingos, apsieisiu be jų...“
Tačiau ar tikrai žmogus gali visiškai apsieiti be sąmoningų dvasinių patirčių, ar tai įmanoma? Logiška būtų atsakyti taip: jei žmogus būtų tik fizinis kūnas, kuriuo pirmiausia yra tokiu būdu rūpinamasi, tai yra daiktas, neturintis savyje jokios didingos, amžinos, nesavanaudiškos dvasinės dalies, esaties. Tačiau ar iš esmės jis toks yra? Ar galima sakyti, jog laikinas fizinis kūnas yra privilegijuota, svarbesnė dalis jame nei Siela bei amžina Dvasia? Ar taip gali būti? Manau, jog tik amžinoji dalis žmoguje gali būti pagrindinė, vedanti, tik iš jos kyla pagrindinės jo reikmės, net jei tuo metu žmogus to nesupranta.
Juk ne be reikalo kokia bebūtų kiek sąmoningesnė (net ir primityvi) žmogiškoji bendruomene, joje visuomet užgimdavo ir tęsdavosi religinė, dvasinė patirtis, reglamentuota aiškiomis taisyklėmis, reikalavimu atiduoti duoklę dvasios pasauliui savo dėmesiu, energija, malda, ritualais.
Daugybę kartų mačiau, su kokiu beribiu alkiu veržiasi žmogaus Siela, sąmonė, vėl sugebėjusi išgyventi tikrą dvasinę patirtį, link dvasios pasaulių, kaip ji nenori iš ten sugrįžti. Tai būdinga tais atvejais, kai kasdieniame žmogaus gyvenime visiškai nėra vietos dvasingumui, kai jo aplinka, darbas, šeima gyvena pragmatiškai, ypač materialiai. Siela tuomet, nematydama būdų gauti sau peno, užsispaudžia, paslepia savo šviesą, poreikius bei laukia arba kenčia vis mažėjančioje racionalumo, vartotojiškumo, materialumo dėžutėje.
Tačiau gavusi po ilgo laukimo, užsispaudimo galimybę vėl prisiliesti prie taip išsiilgtų pasaulių, ji veržiasi į juos egzaltuotai, nevaldomai, maištingai, baimėje prieštaraudama prieš tai, jog jie ir vėl jai bus uždaryti ilgiems laikams.
Būtent tai kelia vieną iš didžiausių problemų dvasiniame kelyje, tai yra nesąmoningą egzaltuotumą, skubėjimą, genamą baimės: „Tai niekada daugiau nebepasikartos.“ Tuomet yra ignoruojamas sveikas protas, patarimai, atsargumas. Tai taip pat yra karma, tamsos amžiaus, kali jugos, materializmo padarinys, jog anksčiau bet kokio sąmoningo prisilietimo prie dvasios pasaulio buvo atsisakyta...

imta iš dharma.lt
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Basta Sek 2007 09 02, 22:37

Įdedu dar vieną gerą.
Manau, yra į ką įsiklausyti.

http://gyvas.sapnas.net/e107_plugins/fo ... .php?14220
lumisendo
ieškantiems Dievo (ar savęs - tas pats) siūlau nepamiršti savo tikslo ir nesiblaškyti, nemėginti kvailai gelbėti Žemės, netobulinti savo psichinių, mentalinių galių vien dėl smalsumo ar tuščios puikybės, nekurti iliuzijų ir neklaidinti kitų, neieškoti ramybės kitose civilizacijose ir nemanyti, kad mus kas nors išgelbės, nebandyti keisti žmogaus, kol pačiam su savimi yra kas veikti, neįrodinėti, kad esam protingesni, išmintingesni, geriau išmanom šventraščius, ar labiau esam patyrę dvasinėje plotmėje, nesiblaškykim, neįrodinėkim, visi esam nuostabūs Dievo kūriniai su savo pamokom, kurias turim išmokti, tad mokykimės, būkim atkaklūs ir kantrūs Tiesos ir Meilės kelyje, eikime tik į priekį ir nesidairykime į klampias pelkes, juk einame į vienintelę užtikrintą ramybės, meilės ir išminties oazę, nekaltikim savęs, kad nuklydome nuo kelio, jis niekur nepasitrauks, jis amžinai mumyse, nekintamas ir kintamas bei platus visoms gluminančioms gyvybės formoms. prašau, NEĮRODINĖKITE nei sau nei kitiems, medituokime čia ir dabar, stebėkime ir nesibaidykime fizinių dabrų, išlikime budrūs visur ir visada. neprisiriškime prie savo juslių, juk mes žinome, kad dvasinis gyvenimas kur kas daugiau mums atneša palaimos, neblėstančios, tyros meilės.
nebijokime prašyti Aukščiausiojo ar kito išsilaisvinusiojo, bet nebūkime godūs ir savanaudžiai, tebūna mūsų maldos skirtos tik savirealizacijai pasiekti.
aum
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Vidmantas Tre 2007 09 12, 14:44

Tu laisvai gali pajusti meile.Kanciu patyre zmones ar aukleti teisingai gali daug ko pasiekti. Demesio: .Jei jus jau atiskreipet i meile Dievui jus darot neisivazduojamai didele pazanga.As psiekiau meile labai paprastai (na nelabai paprastai) ....tiesiog kentejau.Po to vel kentejau tik kita kart kentedamas saugojau savyje meile. Kiekviena diena kartokit va sitaip: As myliu Dieva visa sirdimi( ir pajuskit kaip artejat prie Dievo) Visu protu ( vel pajuskit kaip dar arciau priartejat) Visa siela( dar arciau) Visomis jegomis visomis mintimis visais zodziais... Kartokit taip daug kartu ! Jei tikesit kad tai bus tai ir atsitiks (taip kaip jus galvojat kad atsitiks) As dar va kaip kartojau: Linkiu meiles visiems...ir isivazduodavau kad aplink meile sklinda nuo manes i visas puses. As pasinaudojau sia taisykle: Ko linki kitiems sugrista tau paciam ....Pasinaudokit ir jus sia taisykle.Ir maldauju ! NEPASIDUOKIT NEGERIEMS JAUSMAMS !!!

Vidmantas rašė:(...) be meiles tobulejimas neimanomas !


Vidmantas rašė:(...) Gyvenkit dabartim.Jokiu troskimu.Ir stenkites nevalgyt tokio slamsto kaip-mesa.
Spirit tu viska gerai darai... Tu myli gamta o to uztenka ! Tik buk geras zmogus ir viskas seksis... Meile Dievui turetu buti is dekingumo bet jei zmogus nenori tai ir nereikia.Dievui patinka kai zmones dziaugiasi.Jis nori tik vieno:Kad zmones butu laimingi !
Vidmantas
Vidmantas
 
Pranešimai: 34
Užsiregistravo: Šeš 2007 06 02, 17:18
Miestas: Netoli Kuršėnų

Standartinė Basta Sek 2007 12 30, 1:03

http://ar.geocities.com/palomar2003ar/aum2/txt16.html

Čakros ir Penki Kūnai

Čakros
Paveikslėlis
Kokie gi pokyčiai vyksta po to, kai mes pradėjome užsiimti dvasine praktika?
Kaip jau minėta anksčiau, viskas prasideda nuo Kundalini - mistinės energijos, snaudžiančios stuburgalyje, pabudimo. Pažadinta energija bekildama stuburu vieną po kitos išlaisvina tokias čakras: Muladara-čakrą, Svadištana-čakrą, Manipura-čakrą, Čandra-čakrą, Surja-čakrą, Anahata-čakrą, Višudda-čakrą, Adžnia-čakrą ir Sahasrara-čakrą. Kiekviena iš šių čakrų susijusi su tam tikru pasauliu.
Čakros – tai dvasiniai centrai žmogaus kūne. Jas turi visi, bet paprastų žmonių jos ne veikia, o yra miego būsenos.
Čakros vystosi pabudus Kundalini, tai įvyksta užsiimant dvasine praktika.
Septynios pagrindinės čakros – tai Muladara-čakra, Svadištana-čakra, Manipura-čakra, Anahata-čakra, Višudda-čakra, Adžnia-čakra ir Sahasrara-čakra.
Čandra-čakros ir Surja-čakros dydis sudaro vieną penktadalį kiekvienos iš likusių septynių anksčiau minėtų čakrų. Kuo aukščiau yra čakra, tuo su aukštesniais lygmenimis ji susijusi.
Muladara-čakra

Aš trumpai papasakosiu apie kiekvieną iš čakrų. Dvasiniu regėjimu galima pamatyti, kad Muladara-čakra tamsiai raudonos spalvos ir yra trikampio, apversto viršūne į apačią, formos.
Svadištana-čakra

Svadištana-čakra turi aštuonis lapelius, žiedo centre matyti pusmėnulis. Ji oranžinės spalvos ir nuolat vibruoja.
Manipura-čakra

Manipura-čakra yra kvadrato formos, ji ryškios indigo spalvos.
Čandra-čakra

Čandra-čakra panaši į baltą pilną mėnulį, tiek spalva, tiek forma.
Surja-čakra

Surja-čakra panaši į mažą saulę. Jos spalva ugninė oranžinė.
Anahata-čakra

Yra trys Anahata-čakros: viena yra dešiniojo spenelio srityje, kita – kairiojo srityje ir trečia – vertikalios žmogaus kūno ašies ir linijos, jungiančios abu spenelius, susikirtimo taške.
Kairioji čakra – tai auksinis šešiakampis su dvylika lapelių. Vidurinioji čakra – tai dangaus žydrumo spalvos penkiakampis su dešimčia lapelių. Dešinioji čakra – tai giliai raudonos spalvos ratas, ji neturi lapelių.
Višudda-čakra

Višudda-čakra – tai ratas su šešiolika lapelių. Ji pilkos spalvos.
Adžnia-čakra

Adžnia-čakra turi du didelius lapelius, kiekvienas iš jų padalintas į keturiasdešimt aštuonis mažus. Ji sidabrinės baltos spalvos ir yra elipsės formos.
Sahasrara-čakra

Sahasrara-čakra yra sferos formos. Ji yra sidabrinės baltos spalvos su šviesiai mėlynu atspalviu.
Čakrų išlaisvinimas

Kokius gi Žemiškuosius Norus mes sunaikiname, kai išlaisviname šias čakras?
Kai išlaisvinta Muladara-čakra, mes nustojame pykti. Kai išlaisvinta Svadištana-čakra, mes nustojame geisti sekso. Kai išlaisvinama Manipura-čakra, mes nustojame jautę apetitą. Kai išlaisvinama Čandra-čakra, mums nustoja terštis vaizdiniai.
Išlaisvinus Surja-čakrą mes nustojame pykti. Išlaisvinus Anahata-čakrą mes nustojame niekinti save. Išlaisvinus Višudda-čakrą – pavydėti. Išlaisvinus Adžnia-čakrą mes nustojame turėti mūsų norus žemiškajame gyvenime. Ir pagaliau išlaisvinus Sahasrara-čakrą mes pasiekiame Išsivadavimą.
Dabar pereikime prie Penkių Kūnų, atsirandančių iš šių čakrų, aptarimo.
Kiekvienas iš mūsų turi šiuos penkis kūnus. Įvairios mokyklos kalba apie skirtingą kūnų skaičių. Kai kurie sako, kad jų trys, kiti – kad septyni. Aš dabar išvardinsiu pagrindinius penkis kūnus. Tai Fenomenalusis Kūnas, Dėsnio Kūnas, Atlygio Kūnas, Esminis Kūnas ir Deimanto Kūnas.
Fenomenalusis Kūnas (Nirmanakaja)

Fenomenalusis Kūnas išeina iš Manipura-čakros. Šiuo kūnu įgyjama visų pasaulių Žemutiniame Formų Pasaulyje nuo dangaus iki pragaro patirtis. Jis taip pat gali pasireikšti ir Norų Pasaulyje, bet, kadangi tik toli pažengę praktikoje gali naudoti šį kūną, esantys šiame kūne beveik neveikiami emocijų. Kai žmonių pasaulyje pasirodo gelbėtojas, jis naudoja šį kūną.
Dėsnio Kūnas (Dharmakaja)

Dėsnio Kūnas išeina iš Anahata-čakros. Jis veikia Viduriniame ir Žemutiniame Pasauliuose Be Formų.
Atlygio Kūnas (Sambhogakaja)

Atlygio Kūnas išeina iš Višudda-čakros. Jis veikia Aukštutiniame Formų Pasaulyje.
Esminis Kūnas (Svabhavikakaja)

Esminis Kūnas, išeinantis iš Adžnia-čakros, veikia Aukštutiniame Pasaulyje Be Formų.
Deimanto Kūnas (Vadžros Kūnas)

Deimanto Kūnas išeina iš Sahasrara-čakros. Tai grynojo Tikrojo Ego būvis.
6. Kanalai, Vėjas ir Dvasios Lašas
Kanalai, Vėjas ir Dvasios Lašas

Tantra-Vadžrajanos praktikoje, apie kurią aš papasakosiu smulkiau kitose šios knygos dalyse, greitas Išsivadavimas ateina dėl trijų elementų: Kanalų, Vėjo ir Dvasios Lašo sublimacijos ir išvalymo.
Kanalai – tai 72 tūkstančiai Nadi mūsų kūne. Vėjas – tai energija, kuri juda kanalais. O mūsų sąmonė, kuri persikelia kartu su energija, - tai Dvasios Lašas.

Kanalų, Vėjo ir Dvasios Lašo Išvalymas
Paveikslėlis
Ką reiškia išvalyti Kanalus? Tai reiškia sunaikinti mūsų buvusios patirties užteršimus.
Ką reiškia nukreipti vėją aukštyn ir sustiprinti jį? Tai reiškia nukreipti savo sąmonę į aukščiausią būvį, atliekant Gėrio ir Nuopelnų praktiką arba atliekant Mokymo praktiką.
Ką reiškia išvalyti Dvasios Lašą? Dvasios Lašas bus išvalytas tik Ramybės praktikos atlikimo dėka.
Trys Kanalai

Tarp 72 tūkstančių kanalų trys kanalai turi ypatingą reikšmę. Tai centrinis kanalas Sušumna, kairysis kanalas Ida ir dešinysis kanalas Pingala.
Kanalas Ida

Ida prasideda kairėje stuburgalio pusėje, pereina savo kelyje pro visas pagrindines čakras ir pasibaigia kairėje Adžnia-čakros pusėje. Šiuo kanalu teka Klydimo energija. Kitaip tariant, kai energijos srautas šiuo kanalu juda laisvai, žmogus apimtas Klydimo.
Kanalas Pingala

Pingala prasideda stuburgalio dešinėje pusėje, pereina pro visas pagrindines čakras ir pasibaigia Adžnia-čakros dešinėje pusėje.
Pingala neša Pykčio energiją. Kitaip tariant, kai šis kanalas tyras, kūnas tampa karštas, o žmogus - piktas.
Kanalas Sušumna

Sušumna arba centrinis kanalas, neša Prisirišimo energiją. Prisirišimas – tai užvaldymas. Čia įeina Prisirišimas prie sekso, Prisirišimas prie valgio ir t.t. Šios streso energijos virsta į Kundalini ir pakyla šiuo kanalu. Jeigu Sušumna užsikimšusi, Kundalini nekyla, o tai veda į Prisirišimą. Vienintelis būdas pašalinti šiuos Prisirišimus – tai centrinio kanalo išvalymas.
Trijų kanalų išvalymas

Jeigu Sušumna išvalyta, Prisirišimas išnyksta. Kai Ida ir Pingala švarios ir pripildytos energijos, pasireiškia du pagrindiniai nuodai – Klydimas ir Pyktis. Tada jūs galite pamanyti, kad tikriausiai žymiai geriau, kai šiedu kanalai neišvalyti. Bet taip nėra. Kai jie užsikimšę, tai blogiau už bet ką, kadangi tai reiškia, kad jūsų Klydimai yra žemo lygio arba jūsų Pyktis yra žemo lygio. Pavyzdžiui, Pykčio energijos užstrigimas Svadištana-čakroje reiškia Pyktį, susijusį su lytiniu geismu. Energijos užstrigimas Manipura-čakroje reiškia Pyktį, susijusį mokymusi arba talentu. Kitaip tariant, kuo aukščiau kyla energija, tuo aukštesnė tampa jos kokybė.
Tada, ką mums reikia daryti? Visų pirma mes turime išvalyti du kanalus ir sublimuoti Klydimus ir Pyktį iki jų aukščiausios kokybės. Po to mes turime perkelti šias dvi energijas į centrinį kanalą ir perkeisti jas į Prisirišimo energiją. Štai kame glūdi Idos ir Pingalos išvalymas. Tuo pačiu kyla Prisirišimas – streso energija, kuri kyla kaip Kundalini.


Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Vidmantas Ant 2008 01 01, 0:00

Nepamirskit kalbeti mantras. Teisingai kvepuokit.Tinkamai maitinkites.Siulau stai ka: Atsigulkit,uzsimerkit,atsikratykit visu minciu ir nejudekit.Visu pirma -atsikratyti minciu bus sunkoka :wink: ir nieko nuostabaus jei tai darysit pirma karta.Bet nereikia pasiduoti,svarbiausia bandyti ! Neiseis tiek to ...bet bent jau busit pabande.Bukit atkaklus ir ryztingi.Bandykit tol kol iseis.Taigi atsiguliau nejudejau uzsimerkiau ir nuvijau absoliuciai visas mintis salin.Vienas zmogus aiskindamas apie sitoki buda pasake: Vidmantai pajusk tustuma, tiesiog buk.Tad as taip ir padariau.Buvau be minciu nejudejau ..... Buvo pasakyta kad tai mane nuramins.Ir nuramino ! Kai is tos busenos isejau man pasidare ramu.Ir kaip tas zmogus sake ismokau valdyti savo jausmus ,energija.Sis budas tai padeda padaryti.Siulau ir jums pabandyti.Yra zmogus kuris teigia kad tai meditacija. :wink: ------------------------------------------------------------------------------------------------------ Skausmas duodamas zmogui kai jis negali pasikeisti per meile.Skausmo metu reikia issaugoti meile Dievui. Vienas zmogus netgi tiesmukai pasake: "Skausmas priartina prie Dievo" Skausmas tai sielos apvalymas... ir tas apvalymas yra svelnesnis kai jo metu vyrauja meile Dievui.Bet nereikia galvoti kad skausmas yra gerai... jokiu budu.Skausmas rodo kad mes kazka blogai darom.Tarkim skauda gerkle... Gerkle susijusi su pavydu.Pavydas glaudziai siejasi su puikybe.Vadinasi reikia kontroliuoti savo mintis ir ismokti alteisti jei kazkas kazka blogo padare.Neatleidimas uz praeiti tai agresija ... Kadangi praeitis ir ateitis yra viena tai agresija praeiciai yra agresija ir ateiciai.O kai ta agresija pasiekia kritine riba mes nebeturim ateities ir tas ateities nebeturejimas vadinasi mirtimi.Laukimas tai priklausomybe todel negalima laukti.Negalima kazko tiketis is ateities. Negalima tureti lukesciu.Juk zmones kazko is ateities laukia.O tai yra blogai nes laukimas tai priklausomybe.Papasakosiu situacija: Mama labai aukstina dorove ...sazininguma ...garbinguma... o jos vaikas nesaziningas nedorovingas ir negarbingas, zodziu tikras chuliganas.Mamai tai nepatinka ir ji pyksta.Dabar paaskinkim viska. Kadangi mama aukstina dorove sazininguma ir garbinguma jos vaikas turi buti chuliganas. Jei jus aukstinsit pinigus ..neturesit pinigu. Jei aukstinsit sekme neturesit sekmes...jums nesiseks.Isvada: Nieko neaukstinti. Nelaukti.Netureti lukesciu.Viska ka jums reikia padaryti tai tiesiog myleti Dieva Jei mylesit Dieva nebus jokiu problemu. Issaugokit meile Dievui skausmo metu. Kritineje situacijoje islikit ramus.Bukit nuosirdus nekritikuokit. Saves neiskelkit auksciau kitu. Bet ir nepazeminkit ir nenumeskit i pacia zemiausia vieta.Viskas yra lygu.Atiduokit daugiau nei gaunat.Gyvenkit del kitu.Rupinkites kitais.Padekit kitam pasiekti jo tiksla ir pasieksit savo.Ko linkesi kitam sugris tau paciam.20% darbo .... - 80% rezultato. Nuo stalo atskelkit vis dar budami alkani. Nepersivalgykit. Kalbekit mantras.Sportuodami fiziskai stiprinsit savo valia. Valgykit tik tinkama maista.Neisileiskit neigiamu minciu.Klausykites muzikos.Maziau miegokit.Ugdykit tik gerus iprocius. Man tapo iprotis atsisakyti mesos ir zuvies.As ta iproti issiugdziau.Pirma buvo sunku bet as nekreipiau demesio ir atkakliai atsisakydavau mesos ir zuvies. Dabar man net slykstu i mesa paziureti.Nebesinori. Nekritikuokit.Tinkamai rinkites zodzius.Jauskit atsakomybe uz savo pasakytus zodzius.Zodzius reikia rinktis.Blogas zodis kuris isskrido is zmogaus lupu tai tolygu prakeiksmui.Viltis kartais trukdo.Todel nakti vilti praraskit o diena bukit su viltim. Arba galit kitaip.Reikia zinoti kada vilties reikia o kada ji trukdo.Visiskai atsiduokit Dievui.Pasikliaukit Dievu.Jis jus apsaugos.Bukit gamtoje.Elkites su kitais taip kaip noretumet kad su jumis elgtusi.Miegokit lauke prie zvaigdziu nes kai zmogus miega ir i ji sviecia zvaigzdes jo protas apsikeitineja informacija su zvaigzdemis.Jei lauke salta galima pasikloti sieno nes sienas sildo. Pabandykti ir suzinosit. Kuo daugiau tylekit nes tylejimas didina minciu greiti.--------------------------------------------------------------------------- Kazimierai pradek medituoti ... :wink: Atsigulkit, uzsimerkit,nejudekit,ir atsikratykit visu minciu.Bukit be minciu.Buvimas sioje busenoje pades suvaldyti emocijas,padarys taika tarp priesybiu.Buvimas be minciu tai samones nuslopinimas.O problemos kyla del samones isaukstinimo, jos suaktyvinimo.Jokiu budu negalima aktyvinti samones.O samones aktyvinimas tai galvojimas- logika ... bet kartais turime tiesiog atmesti logika ir atverti jausmus.Jausmai-(pasamone) zino daugiau uz prota. Viska ka reikia padaryti tai:Nieko negalvoti ... buti visiskai be minciu. .Jus tik i vaikus paziurekit...ar jie galvoja ? Ot ir negalvoja nes nera apie ka galvoti .... viskas jau yra ir taip zinoma visa informacija nuo pradziu pradzios duota zmogui.Ir kadangi jie buna be minciu ...atsakymai patys ateina.Buvimas be minciu ugdo jautruma...o kai zmogus jautrus pagauna mintis kurios sklando erdveje.... .Tereikia jas pagauti.O tai padaro jautrumas.O jautruma ir koncetracija ugdo meditacija.Isvada viena: Jein oit laimingai gyventi- medituokit.Tada nebus jokio galvos skausmo.Didziausia zmogaus kurybine galia yra nuo 4 ryto iki 7 ryto. :wink: Todel siuo laiku patariu nesnausti ir medituoti.Didinkit miego kokybe o ne kiekybe.Geriau miegoti giliai tris valandas negu 10 valandu pavirsutiniskai.Miego kokybe gerina tinkamas oras.Todel pries einant miegoti patariama atsidaryti langa.Jei norit tureti daugiau energijos kvepuokit teisingai.Kaip teisingai kvepuoti paieskokit internete :wink: Tikrai rasit.Jokiu budu Negalima persivalgyti nes jei persivalgysit turesit itin rimtu problemu.Reikia tureti saika.Jei nera saiko kartokit: Saikas..saikas..saikas... ir t.t Tada turesit saika ir zinosit kada gana.Valia... Valios jega mes prisiverciam atsikelti is siltos lovos.Valios jega darom sunkius fizinius pratimus.Todel reikia didinti valia.Reikia kasdien kartoti: Valia valia valia ir t.t :wink: Tada turedami valia galesit daug ka nuveikti.Ar valgydami viska gerai sukramtot ? Kai zmogus ryja staciais kasniais jis nualina savo zarnyna.Ir kad sis galetu suvirskinti turi iseikvoti daug energijos.O energijos nebuvimas pasireiskia kaip mieguistumas,nuovargis.Va kodel viska turit gerai sukramtyti.Ir valgyti turit tik tinkama maista o ne slamsta.Kai gaminat valgi turi buti tik sviesios mintys bei emocijos.Su meile gaminkit valgi.Bet argi su meile gaminami produktai fabrike ? Juk ten dirba zmones...ir tie zmones pikti kad turi eiti i darba.Ir prakeikia visa pasauli kad jiems reikia dirbti del pinigu.Ir tuos ju prakeiksmus ... atveztus i prekybos centrus ... mes nusipirke su malonumu valgom ?! Tai siaubas...Kodel reikia padeti kitiems ? Nes kiti ir esi tu.Viskas yra viena.Ir jei vienas nusizengia kencia visi. "Vienas uz visus arba visi uz viena." "Laukimas-tai baisus dalykas" Negalima laukti.Laukimas tai priklausomybe.Negalima skirstyti pasaulio i geri ir blogi.Kuo auksciau pakylam tuo zemiau krentam.Gerio ausktinimas tai blogis.Geriausia nieko neaukstinti.Aukstinkit meile.Mylekit Dieva ir darykit viska kad ta meile butu jusu sirdyje visa laika. Suformuluosiu zodzius kuriuos turit kasdien kartoti: Myliu Dieva visa laika...jauciu jam meile kiekviena sekunde." Jei kartosit siuos zodzius jausit meile Dievui VISA LAIKA.O tai reiskia kad problemu nebebus.Nes visu problemu priezasciu priezastis yra: Meiles issizadejimas.
Vidmantas
Vidmantas
 
Pranešimai: 34
Užsiregistravo: Šeš 2007 06 02, 17:18
Miestas: Netoli Kuršėnų

Standartinė Pažįstama Ant 2008 03 04, 21:17

Basta rašė:http://ar.geocities.com/palomar2003ar/aum2/txt16.html

Čakros ir Penki Kūnai

Čakros
Paveikslėlis


Labai gražu, jei būtume indai, kiniečiai, japonai ar bent uzbekai.

Bet mes Dievo valia gimėme Lietuvoje.

Mums ši schema netinkama.

Jau mokslas įrodė, kad vakariečiai, t.y. mes, turime 11 čakrų, ir jos visai kitaip išsidėstę. Energijos srautų kryptis, jos dominantė taip pat skirtinga.
Rytiečių - pirma čakra yra lyties, ji sėdint yra pati apatinė. Mūsų gi - pirmoji galvoje.
Sėdėsenos skirtumas tai taip pat iliustruoja "gyvai".

Bandydami praktikuoti jogą, reiki ir kitas rytų praktikas, savo energetinį kūną apverčiame tarsi smėlio laikrodį. O kaip žinia - vaikščioti ant galvos yra neįmanoma. Kojos juk viršuje atsiduria :)

Ir mane kažkada mokė šios schemos "praktiškai", bet mes, vakariečiai, niekaip negalėdavome suprasti, KODĖL mes energijas jaučiame visiškai kitaip, nei mums buvo sakoma.
Atsakymą gavau tik po 10-ties metų laukimo. Bet jis atėjo.
Pažįstama
 
Pranešimai: 10
Užsiregistravo: Sek 2008 03 02, 17:40
Miestas: Vilnius

Standartinė Basta Tre 2008 03 05, 1:58

Nežinau, gal jūs ir teisi, bet man puikiausiai gydymo ir filosofijos sistema veikia pagal 7 čakras, pagal kurias surandu ligą, priežastį ir ją pašalinu.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Basta Pen 2008 03 21, 1:22

Perkėliau Vidmanto raštus čia http://laimingai.googlepages.com/torsunov

Rodos, tai ši knyga: O. G. Torsunov "Laimingo gyvenimo dėsniai" (kaip atrodo pati knyga http://www.reikisirdis.lt/laimingo-gyvenimo-desniai)
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Kitas

Grįžti į Žmogus

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių