Globalinis (visuotinis) atšilimas

arba kitaip - ekologija

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Globalinis (visuotinis) atšilimas

Standartinė Aurimas Tre 2007 01 17, 15:21

Jūsų dėmesiui įdomus straipsnis apie klimato kaitą:

Apie pasaulio klimato kaitą

Bernardinai.lt 2006-05-17


Apie klimato kaitą dažnai kalbama kaip apie tolimos ateities problemą ir tos kalbos neretai primena fantastinių filmų scenarijus. Tačiau Lietuvoje viešėjęs žurnalistas ir rašytojas iš Didžiosios Britanijos Markas Lainas sako, kad rūpintis yra dėl ko.

Rašydamas knygas jis remiasi moksliniais tyrimais ir ilgose kelionėse surinkta medžiaga. Žurnalisto teigimu, šylantis klimatas kasmet nusineša dešimtis tūkstančių gyvybių visame pasaulyje ir jei šiandien pat nepakeisime savo kasdienių įpročių, pasekmės bus pražūtingos.

Lietuvos radijo laidos „Vienkartinė planeta" žurnalistės Vaidos Pillibaitytės pokalbis su Marku Lainu.

Markas Lainas gimė Peru ir, kaip pats sako, yra iš tų žmonių, kurie patys ėjo prieš buldozerius, kovodami prieš statybas, bei mojavo plakatais demonstracijose. Nors šiandien jis nebeaugina ilgų plaukų, kad būtų panašesnis į aktyvistą, jis dalyvauja įvairiose aplinkosauginėse kampanijose, nevairuoja automobilio ir rašo knygas apie klimato atšilimą.

Kokie besikeičiančio klimato įrodymai kelionėse Jus sukrėtė labiausiai?

Sunku pasakyti, nes daugybė dalykų mane skirtingai veikia. Kadangi esu gyvenęs Peru, su šia šalimi mane sieja ypatingas emocinis ryšys, todėl matyt taip labai sukrėtė tirpstančių ledynų kalnuose vaizdai.

Kartą aš keliavau ieškodamas vietos, kurią nufotografavo mano tėvas prieš dvidešimt metų. Tai, kas liko iš tos viršukalnės, kuri dabar yra visai nepadengta sniegu, ko gero, yra labiausiai mane pribloškęs vaizdas ir jį aš aprašiau savo knygoje.

Tačiau jei kalbėtume apie susitikimus su žmonėmis, kurie jau pajuto besikeičiančio klimato poveikį, paminėčiau Tuvalu salą Ramiajame vandenyne, kur žmonių gyvenvietės buvo užtvindytos dėl kylančio jūros lygio. Ten vanduo nuplovė ištisas tautas ir jų kultūras. Tai stebėti ir apie tai pasakoti taip pat nelengva.

Kelionėse po pasaulį rinkdamas medžiagą savo knygai "Aukščiausias potvynio taškas" bendravote su daugybe žmonių. Kaip skiriasi žinių lygis ir suvokimas apie klimato kaitą skirtingose šalyse?

Jis didesnis šalyse, kur žmonės labiau išsilavinę - kaip pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, kur apie tai nuolat yra daug informacijos. O ten, kur žmonės jau tiesiogiai jaučia klimato kaitos poveikį, žmonės nebūtinai supranta, kas vyksta.

Peru, kur žmonės mato nykstančius ledynus, jie nežino, kodėl tai vyksta. Paklausus vietinių, jie atsakytų, kad gal saulė karštesnė arba dievai atima ledą ir panašiai. Paprasčiausia akistata su reiškiniu žmogui nepadeda jo suprasti.

Tą patį pastebėjau ir Aliaskoje - ten žmonės yra finansiškai suinteresuoti nepaisyti klimato kaitos, nes valstija labai priklausoma nuo naftos pramonės. Nepaisant to, kad dėl tirpstančių ledynų griūva žmonių namai, jie nenori kenkti pramonei, kuri juos išlaiko. Taigi požiūris į problemą skirtingose šalyse skiriasi dėl įvairių priežasčių.

Knygoje, kuri pasirodys metų pabaigoje, Jūs teigiate, jog globalinės temperatūros pasikeitimai ne tik sunaikins gyvūnų bei augalų rūšis, bet ir sukels masinę migraciją ir net politinį nestabilumą. Taigi, matyt, taip pat pritariate britų premjero patarėjo sero Deivido Kindo teiginiui, kad klimato kaita kelia daugiau grėsmės už terorizmą?

O taip, kur kas pavojingesnė - tai labai silpnas teiginys, be kita ko. 2001 -aisias sugriuvus bokštams dvyniams žuvo apie 5 tūkst žmonių, o klimato atšilimas, PSO duomenimis kasmet nužudo 100 tūkst žmonių.

Savo knygose neteigiu nieko, kas nebūtų paskelbta moksliniuose žurnaluose. Kaip žurnalistas aš rašau apie mokslą populiariai, bet remiuosi akademinėmis publikacijomis, kurias spausdina "Nature" ir šimtai kitų mokslo leidinių.
Mano mintis buvo išanalizuoti mokslininkų prognozes apie tai, kas dėsis žemėje atšilus klimatui, palyginti su tais ankstesniais periodais, kuomet temperatūros buvo taip pat pakilusios ir pabandyti pamodeliuoti, kas galėtų nutikti ateityje.

Mano užduotis yra padėti platesniam ratui žmonių suprasti tai, ką mokslininkams pavyko išsiaiškinti. Jie teigia, kad per šimtą metų temperatūra gali pakilti 6 laipsniais. Išanalizavęs mokslinę medžiagą, aš bandau paaiškinti, kas vyktų klimatui šiltėjant laipsnis po laipsnio, žmonėms prisitaikant arba ne prie šių pokyčių.
Panašu, kad žmogiškoji civilizacija žlugtų ties 4-uoju laipsniu, milijonai žmonių žūtų ar būtų užtvindyti. Skamba kaip pasaulio pabaiga, tačiau manau visa tai paremta moksliniais įrodymais.

Kai kurie mano, kad mokslas išspręs klimato kaitos problemą - kad Co 2 bus galima sugaudyti arba žemę apgaubti savotišku skydu, kad dujos nepatektų į atmosferą?

Tai labiau inžineriniai būdai, o ne moksliniai. Realistiška sugaudyti CO2 išmetimus iš gamyklų ir palaidoti juos po žeme ir tai jau bandoma daryti, tai išties sumažintų išmetimus.

Tačiau kosmoso antklodės ir kitos pribloškiančios idėjos skamba idiotiškai ir, manau, apie tai kalbama tik tam, kad būtų galima atitolinti sunkius sprendimus, sukuriant iliuziją, kad mokslas kada nors problemą išspręs ir nieko nereikia daryti.

Ką manote apie tokias veiksmų priemones kaip Kioto protokolas dėl šiltnamio dujų išmetimų mažinimo?

Kioto protokolas yra ne išeitis, nes neįtraukia visų šalių ir jo keliami tikslai dėl išmetimų sumažinimo yra pernelyg maži - jie turėtų būti dešimt kartų didesni. Tai politinis, ne mokslinis žingsnis. Ironiška, bet didžioji dalis šalių mano, kad jo keliami reikalavimai yra per dideli.

Situacija gana beviltiška, bet bent jau tas protokolas priverčia šalis susitikti reguliariai ir apie tai kalbėtis, užuot nedarius visai nieko.

Tai ką tuomet reiktų daryti?

Išeitis labai paprasta - sumažinti šiltnamio dujų išmetimus. Bėda ta, kad mūsų visuomenės gyvenimas paremtas energija, kurią išgaunant išsiskiria anglies dvideginis - nafta, dujos ir anglis ir jų nėra lengva greitai atsisakyti.

Būtina pereiti prie atsinaujinančių šaltinių - vėjo, saulės ir vandens energijos, būtina pakeisti savo kasdienius įpročius taip, kad naudotume mažiau energijos, reikia geriau apšiltinti būstus, naudoti energiją taupančias priemones.

Žmonės turėtų mažiau keliauti lėktuvu - pavyzdžiui, skrydžio metu sudeginama tiek kuro, kad ir išsiskiria tiek šiltnamio dujų, kiek žmogus išskirtų per visus metus. Britanijoje dabar daug diskutuojama apie pigius skrydžius, kurių kaina visai neatspindi žalos, padaromos atmosferai dėl aviacijos sukeliamos taršos.

Kaip turėtų gyventi gamtai neabejingas šiuolaikinis žmogus?

Pirmiausia būtina suprasti, kad visuomenė taip surėdyta, kad neišvengiamai kenkiame gamtai. Turime vairuoti, skraidyti, įsirengti namus taip, kad taupyti energiją yra brangu, statybininkai nieko neišmano apie energijos taupymą.
Tačiau nuo kažko reikia pradėti.

Britanijoje galima užpildyti prašymą ir tavo elektros tiekimas bus pajungtas prie atsinaujinančius išteklius naudojančios jėgainės. Kuo daugiau žmonių tai padarys, tuo daugiau tokios energijos bus išgaunama.

Mūsų šeima nusprendė neturėti mašinos, taigi aš važiuoju dviračiu arba traukiniu. Žinoma, tai sunkiau padaryt, kai turi vaikų, tačiau, manau, žmonės tiesiog pernelyg prisirišę prie tokių dalykų ir tuos įpročius labai sunku pakeisti.

Manau, noras turėti gigantiškas mašinas, ryjančias daug kuro, yra absurdas, ir aš labai džiaugiuosi, kad požiūriai keičiasi ir į tokius žmones jau imama žiūrėti pašaipiai, o šie ima gėdytis. Nemažai gamtą niokojančių įpročių susiję su kultūros dalykais, ne tik su praktiniais.

Cinikas paklaustų, kas iš to, jei mes pasikeisim, o didieji teršėjai kaip Amerika ar Kinija nedarys nieko - jie ir dabar nėra pasirašę Kioto protokolo?

Labai logiškas klausimas. Tarp kitiko, labai įdomu stebėti, kokius žingsnius Kinija daro ta linkme - kur kas daugiau nei Jungtinės valstijos. Kinija išsikėlė labai nemažus tikslus atsinaujinančių šaltinių vystymo srityje - jie ieškos būdų atnaujinti gamyklas, stato vėjo jėgaines ir vysto atominę energetiką.

Taigi neteisinga sakyti, kad besivystančios šalys nieko nedaro, o tik teršia. Kita vertus, auganti ekonomika kelia naujų problemų - daugybė žmonių nuo dviračių persėda į nuosavas mašinas. Augantiems Kinijos poreikiams patenkinti paprasčiausiai neužteks žemės išteklių.

Kas turėtų imtis iniciatyvos, kad tie įpročiai pasikeistų?

Šiuo metu stebime savotišką lyderystės vakuumą, kai žmonės laukia kažkokio signalo iš valdžios. O politikai bijo kažką siūlyti, nes bijo, kad žmonės, nepatenkinti pokyčiais už juos nebebalsuos. Taigi nieko nevyksta, verslas iš viso nieko nedaro, nes jiems gerai, kaip yra.

Iš verslo neverta nieko tikėtis, nes juos galima priversti kažko imtis tik įstatymais, o valdžia imsis veiksmų tik tuomet, jei to reikalaus visuomenė. Aš stengiuosi, kad žmonės įsitrauktų į šios problemos sprendimą paspausdami politikus.

Mums reikia ne kažkieno pasekėjų, o politikų lyderių, pasirengusių priimti sunkius sprendimus. Tada pasikeistų gyvenimo būdas, galbūt atsirastų kažkokia taršos normavimo sistema - kaip Britanijoje per karą buvo normuojamas maistas. Šiandien reiktų normuoti energiją.

Ar tokie pokyčiai gali būti realistiški šiandieninėje visuomenėje?

O ar realistiška lunatiškai eiti į ateitį, jei žinome, kad tai veda į civilizacijos pražūtį? Man toks pasirinkimas neatrodo protingas.

Kalbėjosi Vaida Pilibaitytė.
Aurimas
Pažįstamas
 
Pranešimai: 191
Užsiregistravo: Ant 2006 07 11, 15:09

Standartinė Basta Ket 2007 02 08, 3:23

iš "Žaliosios Lietuvos"
(Nuo šiol laikraštį "Žalioji Lietuva" galima skaityti (gauti PDF formatu elektroniniu paštu) nemokamai
http://www.zalieji.lt/akcijos/show/ZL_prenumerata )

Paveikslėlis

Paveikslėlis


Be to, nepamenu, kur perskaičiau, kad pusė Amerikos atogražų miškų buvo iškirsta būtent dėl gyvulininkystės.


Žmonės, susimąstykim :!: Dėl polinkio žudyti gauname tą patį katastrofų pavidalu :!:
Jokios mistikos - tiesioginis ryšys :!:
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Basta Ket 2007 09 06, 0:30

Įdomus būdas išvengti visuotinio atšilimo - paspausti žalią mygtuką čia:
http://stopglobalwarming.care2.com/i?p=567725723

Jūs spaudžiat - jie moka.
Vienas paspaudimas sutaupo maždaug jūsų rytinio dušo išskirto CO2 kiekio.


Prie viso šito dar galite parsisiųsti šią neįtikėtiną įrankių juostą savo žiniatinklio naršyklei.
http://www.care2.com/toolbar/download.html

Šiuo būdu galite padaryti savo sėdėjimą prie kompiuterio ekologišką.
"Every day you use the Care2 toolbar, we'll make a donation to save 25 square feet of Amazonian Rainforest..."

Ar įmanoma skirti dar mažiau laiko ir kartu siekti gamtosauginių rezultatų?
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė ArturasGeniu Pen 2007 12 14, 11:15

manau, kad medžiai padėtų apsaugoti mus nuo perkaitimo. Jų pavėsyje žymiai vėsiau, negu atviroje vietoje. Medžiai labai apvalo orą ir prigamina deguonies, kuris praskiedžia visus kitų išleidžiamus teršalus.
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė Basta Pen 2007 12 14, 22:52

Čia kaip ir ne prie atšilimo, bet teršalus naikina ir jų (medžių, gėlių ir kt. augalų) išleidžiami eteriniai aliejai - kvapai.

O jei žmonės sumažintų savo mėsos vartojamos kiekį, tai galbūt greit pasijustų, kaip klimatas normalizuojasi.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė ArturasGeniu Tre 2007 12 19, 14:46

medžiai šiuo metu labiausiai gali padėti, mažinant atšilimą, kadangi jų milijonus kartų sumažėjo, žemės plotai tapo atviri ir saulutė kaitina visą neapsaugotą paviršiaus plotą. Pvz. Sostinė prieš 100metų buvo mažiausiai 20 kartų mažiau ploto užėmusi savo pastatais, gatvėmis, šaligatviais, automobiliais (kaip šiltnamiukais ) ir pan. Medelių šešėlyje dirvožemis sušila tik nuo vidutinės oro temperatūros, o asfaltas, apšviestas saulutės vasarą net kojytes gali nudeginti. Taigis medelių nauda, saugant mus nuo perkaitimo yra neišmatuojama, Jie dirba savo darba nemokamai, nereikalaudami jokių sąlygų ir išlaidų iš mūsų. Koks daršiuolaikinis, žmonių išrastas, aparatas dirba efektyviau už juos ? Palyginkite koks procentas žmonių gali atsisakyti mėsytės ar kitų produktų, užaugintų ir patiektų stalui, nenaudojant jokios energijos ar pramonės pagaminto įrankio ar priemonės ? Mūsų bendraminčių, galinčių apsirūpinti 100 procentų ekologiškai užauginto maistelio, visame pasulyje yra šiuo metu tik lašas jūroje. Kiekvienas pasodintas ir išsaugotas medelis gali valyti orą ir saugoti nuo perkaitimo labai daug metų, žymiai ilgiau net už mūsų gyvenimą. Nemanau, kad žmonės sugebės uždėti kiekvienam gyvuliukui ar automobiui katalizatorių, kuris pilnai sugebėtų išvalyti orą, geriau už medelius. Anksčiau augo daugiau medelių, jie prigamindavo daugiau deguonies ir oras būdavo švaresnis ir vėsesnis.
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė ** Tre 2007 12 19, 20:16

ArturasGeniu rašė:Anksčiau augo daugiau medelių, jie prigamindavo daugiau deguonies ir oras būdavo švaresnis ir vėsesnis.

Pasaulyje mokslininkai nesutaria net dėl to, kokios yra globalinio atšilimo priežastys. Taigi suprantama ir dėl būdų ar galimybių jo išvengti. Taip pat nėra vieningos nuomonės apie medžių sodinimą kaip kovos su globaliniu atšilimu priemonę. Bent jau aš po teiginiu, kad medžių sodinimas padės sumažinti globalinį atšilimą nepasirašyčiau. Iš vis su tuo globaliniu atšilimu nėra viskas aišku..
Tačiau, mano nuomone, jei Tau, Artūrai, ramiau nuo to, tai sodink medžius dėl to, kad jie padeda kovoti su globaliniu atšilimu ar dar dėl ko. Svarbu žmogui ramu. Bet tai nebūtinai bus teisybė.

Mano požiūriu, darant konkretų darbą truputį per daug užsiplėšiama - "dabar stabdysim globalinį atšilimą". Tačiau nei viskas aišku dėl to atšilimo, nei aišku, kad tai iš tikrųjų padės jį stabdyti, nei nėra aišku, ar globalinio atšilimo sąvoka pakankamai plati, kad neiškreiptų pasaulio vaizdo - t. y. galbūt susikoncentruojant į tam tikros problemos, pvz. globalinio atšilimo, sprendimą, dažniausiai kas pasireiškia CO2 kiekio skaičiavimais, galbūt pražiopsimi kiti svarbūs dalykai, nes CO2 kiekis dar ne viskas. Tokios abejonės man kyla.
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė Basta Ket 2007 12 20, 14:50

CO2, dabar sužinojome, jog metanas 21 kartą daugiau įšildo orą, taigi gyvulių pramonė nepalyginamai čia kaltesnė...

Tačiau, mano manymu, svarbiausia yra žmonių gyvenimo būdas. Ir Žemė nuo mūsų stengsis apsivalyti, kol mes jo nepakeisime.

Globalinio atšilimo rezultatas - tvanas; tvanas - žmonių skaičiaus mažėjimas.
Vadinasi, piktybines ląsteles organizmas šalina... Tai tapkim greičiau gėrybinėm... Visais atžvilgiais...

Atsigręžkime į Meilę, Dievą, manau, tada nereikės nušluot mūsų civilizacijos... Kai veiksmai remsis meile, tai tie veiksmai bus teisingi ir nebaisu bus Žemei nei mums...
Paskutinį kartą redagavo Basta Pen 2008 03 14, 2:17. Iš viso redaguota 2 kartus.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Basta Ket 2007 12 20, 15:42

Eidami į parduotuvę, neškitės savo maišelį/krepšį.

What's your answer to "paper or plastic?" How about, "No thanks!"

If every American consumer brought their own reusable bags when shopping, we'll cut more than a billion pounds of CO2 this month - that's the equivalent of taking 1.3 million cars off the road!

Pledge to "Bring Your Own Bag" this month and make a big impact with a simple action!

When you bring you own reusable bag to the store, you:

* Save wildlife: Hundreds of thousands of sea turtles, birds, whales, and other marine mammals die every year from eating plastic bags mistaken for food.
* Save trees: It takes 14 million trees to make all of the paper bags the U.S. uses in one year.
* Reduce waste: An estimated 4 billion plastic bags end up as litter each year globally - enough to circle the earth 63 times tied end to end!
* Reduce our dependence on oil: About 12 million barrels of oil are required to make the 100 billion plastic shopping bags used in the U.S. each year.


http://www.care2.com
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė ArturasGeniu Ket 2007 12 27, 14:26

Oro atšilimą didina nuolatos pramoninė gamyba ir žmonių, gyvuliukų kiekio didėjimas. Medžiai, augalai tik gali išskirti nemokamai deguonį, praskiesdami užterštą orą, tuo būdu mažiau kaista pats oras nuo saulės spindulių, taip pat mažiau susikaupia cheminių junginių, kaupiančių debesis. Be viso šito medeliai ir augalai vasarą sudaro labai didelį pavėsį, neleisdami įkaisti Žemės paviršiui. Pvz. atviroje vietoje augantis akmuo ar asfalto gabalas Lietuvoje vidudienį (užuovėjoje ar nevėjuotą dieną ) gali įkaisti apie +50 C., tuo pačiu metu medžio pavėsyje toks pat objektas sušiltų nuo oro apie +25 C. Vėliau, saulutei nusileidus, atviroje vietoje esantis užkaitęs akmenuks, atiduos savo šilumą pamažu aplinkai, toliau šildydamas orą, žymiai ilgiau, negu toks pats jo brolis, gulėjęs visą dieną pavėsyje. Antras pvz. Palikite savo auto vasarą atviroje vietoje,( neužmirškite ten įdėti termometro ) ir per pietus ar šiek tiek vėliau atsisėskite į ją, koks bus pirmas jūsų pojūtis ? Paprašykite savo draugo palikti savo auto didelio medžio pavėsyje, palyginkite temperatūrų skirtumus ir bus viskas aišku apie medžių teikiamas neįkainuojamas paslaugas mums ir visai Žemei dėl visuotino atšilimo. Kol kas vienintelis vaistas, galintis išgelbėti mus nuo smegenų perkaitimo ir apsinuodijimo dujomis yra medžiai ir kiti augaliukai. Jeigu mokslininkai to nerašo, tai nereiškia, kad neįmanoma įrodyti patiems.
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė Basta Ket 2007 12 27, 22:45

Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė ArturasGeniu Pen 2007 12 28, 15:30

taip pat saulėtą dieną įkaista pietinės, vakarinės namo sienos. Jeigu mes augintume vynuoges ar panašius vijoklinnius augaliukus, namo sienos, būdamos lapelių pavėsyje neįkaistų, o augaliukai puoštų aplinką, gamintų deguonį ir dar užaugintų vaisiukų. Ukrainoje mačiau nedidelių namų kiemuose virš vaikščiojimo tako - automobilio įvažiavimo, auginamas vynuoges, maždaug 2-2,30m nuo žemės. Iš kraštų į žemę įkištos kartys, vamzdžiai, strypai arba gali augti medžiai ir tarp jų tokiam aukštyje ištemptos virvės ar vielos, ant kurių auga, vyniojasi vynuogės ar panašūs lijaniniai augaliukai. Kiemas atrodo labai jaukiai, visą dieną pavėsyje, žemė nekaista, gražu ir dar derlius užauga, išnaudotas plotas keliukui prie namelio, visas padengtas žaliu kilimeliu iš viršaus. Panašiai esu matęs padarytas pavėsines, tvoras-gyvatvores, ar neaukšto namelio stogus apaugintus vynuogėmis. Tokiu būdu ir stogas nekaista, automobilis visada pavėsyje, nekais salonas, į aplinką nebus spnduliuojama papildoma šiluma. Jei uogyčių užaugtų per daug, tai visada padės jas nurinkti praskrendantys, ar pas mus žiemojantys paukštukai.
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė Basta Pen 2007 12 28, 21:15

suprantu ir sutinku - tai yra gražu ir gera.
dėl oro taršos mes gauname 20 ir daugiau mažiau saulės šviesos nei anksčiau, taip paskaičiavo mokslininkai.
Nes atsimuša spindulių į kosmosą.
Bet tikriausiai ne vien dėl oro taršos.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė ArturasGeniu Šeš 2007 12 29, 16:09

ozono sluoksniui pasigaminti irgi reikia deguonies. Masiškai kertant miškus, sumažėja deguonies pagaminimo procentas, per užterštą likusį orą žiedadulkės negali aukščiau pakilti į dangų, sumažėja galimybė žaibui dažniau trinktelėti, kad prigaminti ozono. Prieš 30metų prisimenu, kad beveik kasdieną vasarą palydavo trumpos liūtys apie 15-20min. po pietų ir vėl saulėta ir šilta būdavo. Sužaibuodavo, trenkdavo griaustinis, orelis pakvipdavo ozonu, palydavo labai stipriai ir vėl giedra, be debesėlių. Augalų papildomai laistyti visai nereikėdavo visą vasarą. Dabar ore kasdieną kyla koncentracija teršalų, vieninteliai tik augalai gali sumažinti šią koncentaciją be jokių papildomų išlaidų, tik reikia pasodinti daugiau medelių. Jie patys nebespėja taip greitai užsisėti ir užaugti, kaip juos masiškai iškerta. Kiek mes, bendraminčiai, patys, miškininkai pasodiname per metus medelių ? Galime pasodinti tik pavasarį, rudenį, šiltuoju metų laiku. O iškerta jų tūkstančius kasdieną visus metus legaliai verslininkai, urėdijos, vagia svetimą mišką įvairūs nenaudėliainorėdami pasipelnyti. Yra kaimiečių, kurie niekada neperka kūrenimui medienos, neturėdami savo nei vieno medžio, o nueina pas kaimynus ar valstybinį mišką, kai niekas nepamato. Pušį leidžiama oficialiai kirsti, kai ji sulaukia virš 111metų. Argi mums nereikėtų pasirūpinti mūsų vaikų, anūkų ateitimi, kad jie turėtų kuo pasigrožėti, savo namukų statyboms, kūrenimui medienos, grybams, vaisiams, paukščiukams ir svarbiausia švaresniam, sveikesniam orui. Manau, kad mums dar negreitai pavyks pakeisti teršalus leidžiančių žmonių nuomonę, o labai užterštom sąlygom tai net ir medžiai, augalai negalės augti, arba nebus jų vaisiai tinkami maisto vartojimui. Juk nesinori obuolių skinti ir valgyti prie judrios gatvės, kur nuolat ant jų krenta teršalai. Reikėtų masiškai ruošti projektus, kad visose gyvenvietėse prie gatvių, pėsčiųjų takelių būtų privalomai sodinami medžiai, auginamos gyvatvorės. Rusijoje buvo atokesnėse gyvenvietėse netgi šaligatviai iš lentų, nedideli tiltai, automobiliams per upelius, mediniai. Turint daugiau žemės netgi galima būtų po keletos metų išgyventi iš pajamų, gaunamų iš medienos biokuro gamybai auginimo. Lietuvoje taptų švaresnis oras. Vasarą žaliuotų medeliai, gamindami deguonį, o žiemą, juos nupjovus, galėtų panaudoti kurui, atsisakant akmens anglies, mazuto, dujų, padangų, plastmasių, šiukšlių deginimo, branduolinio kuro ar kitų atvežtų kenksmingų medžiagų. Manau gamtai lengviau apsivalyti nuo medžio dūmų negu nuo iškastinio, cheminio kuro, nes kylant miškų gaisrams, gamta pamažu apsivalo, ne taip stipriai nukenčia aplinka nuo toksinių medžiagų, mažiau susidaro šiluminį efektą skatinančių junginių.
Įdomu ar teko kam aptikti informaciją kiek medis, augalas prigamina deguonies, sugeria CO2 per parą (pvz.) ir kiek žmogus, gyvuliukas, automobiliai, pramonės įmonės išskiria dujų ? Norėtųsi sužinoti kiek reikia deguonies, jo naudotojams per laiko vienetą, pvz. kiek vienam žmogui reikia auginti medžių ar augalų, kad aprūpinti jo gyvybines funkcijas ar tokia info kur nors skelbiama ?
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė Basta Šeš 2007 12 29, 20:37

Man pavyko sužinoti tik tai, kad medžiai kertami visiškai be pagrindo. Ir aš esu prieš medžių kirtimą - įskaitant bet kokį jų panaudojimą.
Žmogus yra piktavalis, jei atima gyvybę savo patogumui.

Medžiai naudojami:
popieriui
kurui
namams
...

visa tai galima kur kas efektyviau pagaminti be medienos :!:
:arrow: popierius augalinis, pvz., kanapių yra nepalyginamai tvirtesnis, greičiau gaunamas (apskaičiuota, jog jis išsilaikytų net 6000 metų)
:arrow: kuras augalinis taip pat gaunamas greičiau iš augalų, pvz., kanapių plotas duoda beveik dukart daugiau kuro (neįskaitant sėklų derliaus ir kitos naudos, pvz.) nei pakuroms auginamų gluosninių žilvičių. Be to, kanapių energetinė vertė didesnė.
:arrow: namų statybai galima naudoti šiaudus, molį ir kt. medžiagas.
:arrow: baldų gamyboje naudojami kanapių spaliai (apie jas daugiau domėjausi, bet negaliu tiksliai pasakyti, iš ko dar baldai gali būti gaminami)

Be to, medžiai gali būti panaudoti išgriuvę, nebūtinai nukertami. Manau, jie ir turi teisę sulaukti savo amžiaus.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Kitas

Grįžti į Aplinkosauga

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron