Sveiki,
Danielis Quinnas knygoje "B istorija" aprašė labai man įdomų atvejį. Ten rašoma apie numirusį peliuką. Peliuko lavoną ten dorojo vabalas. Jis pasikasdavo po peliuko kūnu, aukštienlinkas įsiremdavo kojomis ir taip galėdavo pajudinti, "panešti" peliuką. Knygoje aprašomas vabalas peliuką nutempė į nuošalią vietelę, o paskui ėmė jį užkasinėti. Užkasęs jį vabalas prideda ten savo kiaušinėlių ir jie ten vystosi. Jei toks vabalas neranda peliuko lavono ir nesutvarko, tai dar tvarkančių atsiranda. Atskrenda musės. Jos irgi deda kiaušinėlius į lavoną ir paskui atsiranda kirmėlytės, kurios ir suėda lavonėlį. Gamtoje vyksta savotiška kova tarp šių dviejų gyvūnėlių - kas spės greičiau, tas ir dauginsis, tas gaus ko ėsti... Jei nespėja lavono pakišti po žeme vabalas, tai jį sudoroja musės. Tokia yra natūrali gamtinė laidojimo sistema.
Kai perskaičiau šią istoriją, tai maždaug po savaitės mano sodyboje įvyko panašus dalykas. Teisingiau šie dalykai gamtoje vyksta nuolatos, tačiau mes jų nepastebime, o gavęs informacijos aš ėmiau pastebėti tai.
Pas mus ant keliuko radom negyvą varlę. Aš iš karto nutariau patyrinėti. Ogi žiūrau - vabalas knisasi aplink tą kūnelį. Jis rausiasi po kūnu, kiek išrausia žemės, tai ja apkasa šiek tiek kūno, stengiasi į išraustą duobę įkišti kūną. Ir nors varlė už vabalą yra daug didesnė, tačiau atsigulęs po juo vabalas savo kojomis sugeba dalį varlės pakelti. Vieną kartą jis taip juokingai kilnojo tą varlę, kad rodės ji gyva ir bando šokti breiką.
Vabalas be perstojo prie varlės darbavosi ir į nieką nekreipė jokio dėmesio. Jis buvo labai susikoncentravęs. Turbūt labai skubėjo užkasti lavoną, kad musės nespėtų. O musės tikrai atskrido. Atskrido gal 5-6 rūšys musių: labai mažytės, kiek didesnės, dar didesnės, paskui tos su žaliais blizgančiais užpakaliais ir viena atskrido didelė mėlyna. Ta didelė visas nuvaikydavo. Ir puldavo mažesnes, nuo savo grobio varydavo. Bet paskui pastebėjau, kad tos mažesnės irgi ne ką švelnesnės. Jos irgi stengės savo kitas konkurentes nustumt. Tik vabalas sau ramiai rausinėjosi ir į nieką dėmesio nekreipė.
Pastebėjau, kad ant vabalo dar laksto 4 maži vabzdžiukai. Turbūt ten erkutės kažkokios. Jos visaip stengėsi nenukristi nuo vabalo. Nors tas apsiversdavo, įlįsdavo po žeme, stipriai judėjo, trynėsi, tačiau tos mažos erkutės taip pat balansavo ant jo kūno ir stengėsi nenukristi. Jei nukrisdavo, tai pasivydavo ir vėl ant vabalo kūno buvo jos keturios. Jos turbūt gyvena ant to vabalo kūno. O vabalas į jas nekreipė jokio dėmesio.
Aš pakrapsčiau žemę šalia tos varlės. Na, ten suplūkta žemė, automobilių ir kojų sutrombuota. Pirštu sunku prakrapštyti, tai galvojau, kad vargu ar tam vabalui pavyks. Bet vabalas labai atkaklus. Kol stebėjau užkasė trečdalį kūno. Visą varliuką užkasė maždaug per parą laiko. Aš vis ateidavau, pasižiūrėdavau. Musės vis atskrisdavo, o vabalas vis rausė.
Po paros toje vietoje liko tik šviežias kauburėlis žemių. Kūnelio visai neliko. Natūraliai palaidotas. Vėliau išsiaiškinau, kad tas vabalas yra maitvabalis. Štai kaip jis atrodė.
http://www.zin.ru/animalia/Coleoptera/i ... ecves1.jpg
Laimis Žmuida
------------------------------------------------------------------------------
Šis laiškas paimtas iš
meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve