ačiū, labai įdomus straipsnelis. Deja autoriai labai klysta, kad miškai tik palaiko einamajį deguonies kiekį. Kaip jau rašiau, ne tik pelkė ar vandenynas konservuoja, bet ir dirvožemio organizmai sausumoje. Jie šiltuoju periodu kiša visą augalų, medžių, gyvūnų liekanas po žeme. Suprantama, kad šis procesas vyksta labai lėtai ir mokslininkai tiesiog nesugeba arba nepateikia paskaičiavimų. Kad pelkė per metus užaugina 1mm durpių sluoksnį mokslininkai paskaičiavo. Aš manau, kad sausumos mikroorganizmai užaugina gal šiek tiek mažiau. Ttaigis išvada seka tokia, kad kuo daugiau medžių - tai tuo daugiau maisto mikroorganizmams, tuo daugiau jų prisiveisia ir jie daugiau sugeba anglies junginių pakišti po velėna. Kas sugebės nuginčyti šitą tiesą ? Medžiai valo orą, gamindami deguonį, jie praskiedžia tuo pačiu visus teršalus, vėjo pagalba, ir visi šie gamtoje vykstantys procesai padeda pristabdyti globalinio atšilimo efektą. Jei nebūtų vėjo, tai visiems pramoniniams miestams būtų seniai šakės, išliktų gyventi tik miškiniai, ekologinių, giminių, meilės erdvių sodybų gyventojai...
Laimi, pasiklauskite geologų iš kur atsirado žemės sluoksniai, ten kur nebuvo nei ledynų, nei smėlio audrų, nei vandenynų ar upių užneštų grunto. Taigi rodė per tv, geografijos laidas, kur matosi žemės pjūviai, pagal kuriuos skaičiuojamos eros. Paprastas pavyzdys, buvau senuose Uralo kalnuose, jie neukšti ir beveik visi apaugę žole, medžiais ant plokščių viršūnių, yra susiformavęs 20-30cm dirvožemio sluoksnis, ten kur vanduo nesugeba nuplauti, nors kiekvienais metais tirpstantis sniegas šiek tiek nuplauna grunto, bet augalai vistik sugeba savo šaknelėmis sulaikyti smilteles, akmenukus ir taip kaupiasi kasmet jo vis daugiau. Miške irgi susidaro dirvožemis per daugelį metų. Štai ant pliko smėlio užaugęs pušų miškas pradiai pribarsto spiglių, paskui užauga samanos, veisiasi grybai, krenta žievė, šakos,, vėliau kamienai, ko pasekoje prisidaugina mikroorganizmų, kurie viską perdirba į mineralines medžiagas, kurdami dirvožemio sluoksnį. Kadangi didesnė dalis susidariusių mineralinių medžiagų dalyvauja toliau augalų apykaitoje, grįžta į medžius, tai ir labai nepastebimas užauginto dirvožemio sluoksnis. Laimi, kodėl archeologai suranda tik akmens amžiaus gyvenviečių liekanas ? Taigis ankstesni žmonės naudojosti išskirtinai naturaliais dirbiniais, įrankias, ginklais. viskas buvo iš kaulo, medžio, odos..., kurie, likę žemėje, buvo suvalgyti mikroorganizmų, todėl tokių radinių sunku surasti. Dar tais laikais buvo mažiau gyventojų, jie dažniausiai būdavo klajokliai, todėl gyvenviečių nelikdavo. Stepėse, kur auga žolė susidarė didesnis juodžemio sluoksnis todėl, kad ten vyrauja lygumos, lietus nenuplaudavo sudūlėjusių augalų liekanų upėmis į jūras, o žolės šaknys žymiai mažesnės negu medžių ir joms sudėtingiau paimti užkonservuotas maisto medžiagas iš gilesnių sluoksnių. Pas mus, miškų zonoje, didelę medžių lapų, sudūlėjusių liekanų, lietaus, sniego vanduo nuplauna upėmis į jūras. kodėl nesusikaupia jūrose durpės ? Manau, kad yra mikroorganimai, įvairios vabzdžių lervos, kurios minta puvenomis, smulkesnes daleles nuolat filtruoja geldelės, austrės, koralai, zooplanktonas. Kur dingsta vandenynų dumblių, prigaminusių mums deguonies perteklių kūneliai, kai jie baigia savo dienas ? Taigis juos suvalgo zooplanktonas. Toliau juos valgo žuvys, banginiai, kurių išmatas suvalgo geldelės austrės, koralai, o jie užkonservuoja anglį savo kiautuose- kalkėse, kurie vėliau virsta kreida, kuri nusėda ant vandenyno, upė, ežero dugno, o sausumoje pavirsta į molį. Štai ir atsiranda laisvas deguonies perteklius. Dievas sukūrė viską apskaičiavęs: Žemei - molis, mums - augalai, medžiai... ir molis namams
Kaip kunigėliai sako: iš dulkių susikūrėme ir dulkėmis (moliu ) pavirsime. Ką męs valgome, atsakymas - molį, viskas yra iš molio gaunama, augalai valgo molį, mes valgome augalus, po savęs paliekame molį, kurį suvalgo mikroorganizmai ir jie toliau maitina medžius...
Bet esmė tame, kad medžių dėka, molio kasmet daugėja (nes žmonių gimstamumas didėja pasaulyje
Medžiai, augalai sugeba išlaisvinti deguonį, kurio dėka gali daugiau prisiveisti gyvūnų ir daugiau pasigamina molio, kreidos, kurie savyje laiko surištą anglį. Pelkė konservuoja visus, pakliuvusius į jos spastus, tik todėl, kad ten yra savotiškai uždara sistema, kurioje trūksta puvenų perdirbėjų, kurie gyvena upėse, jūrose, vandenynuose. Palyginkite, kiek medžių auga prie upių, ežerų vandenynų (šilesniame klimate), bet durpės kažkodėl nesusidaro jų dugnuose, nes ten dalyvauja visi reikalingi anglies perdirbėjai, todėl ir jūros neužneša, nors oksidacija vyksta panašiu tempu kaip pelkėje. Jūros planktonas amžinai negyvena, jis irgi žūna, miršta, tai kodėl jų liekanos, jungdamosis su deguonimi ir virsdamos dujomis prigamina daugiau deguonies , o nelieka apyvarta lygi nuliui, juk gamtoje viskas vyksta ratu? Ogi juos suvalgo moliuskai, kurie virsta kalkėmis, smėliuku, moliu... Pirmas deguonies išskyrimo etapas prasidėjo pasauliniame vandenyne, nes dar nebuvo sausumos, tinkančios augti augalams. O antras etapas deguoniui gaminti prasidėjo sausumoje, išlipus dumbliams, susidarius samanoms, paparčiams, žolytei,medžiams ir gėlytėms
Teisingai parašėte apie smegenis. Tai va, yra tokia tradicija pas protingus žmones nuo senų laikų (ne mano sugalvota), kad protingas žmogus turėtų pasodinti ir medį(augaliuką) per savo gyvenimą, neskaitant visų kitų gerų darbų.
Jei dykumos ir buvo atsiradę prieš 18000metų, tai nemanau, kad dėl medžių įtakos, nes medis dievo skirtas planetos apželdinimui, bet tik ne atvirkštiniam procesui. Tai galėjo būti dėl kitokių šalutinių veiksnių, antraip dykumos būtų dar labiaupadidėję ir augalai būtų išnykę, o po jų ir žmonės išeitų anapilin, nes nebūtų ko valgyti. Žolėdžiai labai alina augaliją, įskaitant ir žmones, kaip valgytojus, nes kuo daugiau užauga biomasės, tuo daugiau anglies surišama ir dirvos mikroorganizmai daugiau dirvožemio priaugina, o žolėdžiai visą šį procesą pristabdo, tik plėšrūnai naturalioje gamtoje sureguliuoja šį procesą, antraip visa žolė, visi medžiai jau seniai būtų suvalgyti. Parašiau pavyzdį su drambliu, kad būtų įtikinamiau. Jūsų nuomone augalų molijardai, o kiek jų valgytojų, ar manote, kad mažiau, pradedant nuo kirmėliukų, vabaliukų... iki žmonių ? Skėriai viską galį suvalgyti savo kelyje, kas užaugo per metus laiko. O visokios augalų ligos, parazitiniai augalai, miško gaisrai, netgi vėlyvos pavasarinės šalnos, labai šaltos žiemos ar per ilgi atodrėkiai žiemą, Visulai, audros, kurios išverčia su šaknimis didžiulius medžius, nulaužia jų šakas, kamienus, užsitęsusios sausros, smarkios kalnų liūtys, kurios nuplauna šlaitus su žole, medžiais. Žmogus nusidėjo, išderino naturalų gamtos, klimato procesą, todėl jis ir privalo dėti pastangas, kad nors kiek gražinti žemei žaliąjį rūbą. Kad ir augančių medžių išskiriamas apyvartinis deguonis argi jis neturi įtakos mūsų klimatui, sveikatai ? Negi sanatorijas, vaikų vasaros stovyklas, poilsio namus tarybiniais laikais statydavo pievose ar namais apstatyto miesto zonose? Kur valdžia, politikai, verslininkai veržiasi gyventi ? Kažkodėl visi kuriasi prie miškų, ežerų, upių, kur yra daugiau medžių. Tai, jei jūsų nuomone medžiai neturi įtakos visiems mano išvardintiems, procesams, tai ar jūs galite amerikiečius, rusus, kinus ir kitus priversti sustabdyti nedeginti naftos, dujų, akmens anglies, plastikų, padangų, šiukšlių... ? Jei medžių deguonies apyvarta lygi nuliui, tai pabandykite mokslininkų, kurie tai teigia parašyti, kad jie išimtų medžius, augalus iš medžiagų apykaitos ir paskaičiuotų per kiek metų žmonės ir gyvūnai nusibaigs, toliau teršdami ir kvėpuodami oro likučiais. Ar manote, kad rūgštiniai lietūs ir pramonės teršalai nekrenta į vandenyną ir palaipsniui nenaikina, nežudo jūros dumblių, planktono? Galvojate, kad jie amžinai gamins deguonį, be pasekmių sausumoje ? Gamtoje yra uždaras ratas ir per orą, upių vandenis visi miesto, pramonės teršalai kasdien pakliūna į pasaulinį vandenyną, kuriame kaupiasi H2S, nitratai, tepalų, mazutų dėmės... dar baisesni teršalai už CO2, kurie nužudo visą gyvastį vandenyje. Vandenynų ekologija kenčia ne mažiau už sausumos. Tep, medžiai po truputį užsisėja miškų zonoje, bet tik todėl, kad sumažėjo arimų, pievų, ganyklų plotai, kuriuos aptvarkydavo žmonės. Taigi aš ir nesiūlau sodinti miške, kur patys savaime užsisėja. Aš sodinu buvusioje ariamoje kolūkio žemėje, kur nesugeba patys medžiai užsisėti, nes pasikeitus klimatui, esant nualintam dirvožemiui, nesusidaro palankios sąlygos jiems išdygti. O dėl medžių teikamo pavėsio, kuris mažina oro kaitimą, jūs dar prisiminsite mūsų komentarus kiekvieną ateinančią vasarą, nes manau jos turėtų šiltėti