Septintoji V.Megre knyga. Skyrelis vadinasi "Pratimas teleportacijai".
http://anastasia.ru/book/power/index.php?page=23
Iš pradžių kraują varinėti sekėsi sunkiai. Niekaip negalėjau suprasti, kaip tai daroma. Tačiau bandžiau bandžiau ir per mėnesį išsitreniravau tiek, kad dabar per minutę laiko galiu nusiųsti į galūnes tiek kraujo, kad pradeda tvinksėti.
Įdomus dalykas, kad savo kūną (šiuo atveju kraujotaką) gali kontroliuoti savo mintimis. Anastasijos senelis sakė, kad mokant varinėti kraują po kūną galima visokiausių naudingų dalykų padaryti - netgi galima spuogelį nuo veido panaikinti. Ir visa tai tik mintimis. Nereikės spaudyti veido.
Kraują galima nusiųsti į skaudamą vietą arba nesveiką vietą. Aš dabar siunčiu kraują į plaukų šaknis, kad plaukai sustiprėtų ir neplikčiau. Ir į akis. Reikia ir jas pasigydyt, akinių visą gyvenimą gi nenešiosi.
Pratimas teleportacijai atveria plačias galimybes. Pavyzdžiui, nuo to netoli iki susiprotėjimo apskritai ką galima padaryti savo minčių pagalba. Mintimis galima varinėti kraują. Tai labai paprasta. Tačiau mintimis turbūt galima kontroliuoti ir kitus savo kūno organus.
Pavyzdžiui, galima nesunkiai pagerinti savo virškinimą. Skrandyje gyvenančios bakterijos labai mėgsta kai žmogus jaučia džiaugsmą. Kai jauti džiaugsmą, skrandyje išsiskiria tokios sultys, kurios patinka toms bakterijoms, kurios virškina maistą. Jei valgai su džiaugsmu, tai greičiau viskas susivirškina ir tūrbūt kokybiškiau. Jei tu niūros nuotaikos, tai maistas skrandyje guli ilgai ir spaudžia skrandį.
Mintimis galima veikti ir savo jausmus. Atsigulkite ant žolės ir pabandykite pajausti nerimą, paskui pabandykite pajausti ramybę, paskui džiaugsmą, paskui liūdesį ar dar kokius jausmus kokius tik panorėsite. Ir taip galima patirti bet kokius jausmus. Ir be jokios priežasties. Tiesiog guli, galvoji apie tai ir pajauti norimą jausmą.
Manau, kad galima minčių pagalba, siunčiant kraują į tą vietą, pagydyti visokius randus arba netgi nutrauktus nervų galiukus. Girdėjau, kad nervų galūnėlės atsistato labai lėtai - per metus galima atstatyti milimetrą. Aš esu upelyje užlipęs ant stiklo. Giliai įsipjoviau į pirštą. Susiuvo, tačiau piršto kraštas liko apmiręs, nejautrus. Siunčiu ten kraują, kalbuosi su ląstelėmis (taip siulė Omramas Michaelis Aivanhovas) ir manau, kad pagis pirštukas.