šaltinis:
http://www.meteo.lt/klim_ivairenybes.php?sezonas=ruduo
RUDUO
Senolių pastebėjimai
Jei voratinkliai rudenį apkloja žemę – ilgai bus geras oras.
Pelės suka lizdus aukštesnėse vietose, lauk lietingo rudens.
Jei šermukšniai išaugina daug uogų, tai ruduo bus šlapias, jei mažai – sausas.
Klevai auksu pasidabino – po mėnesio lauk šalčių ir darganų.
Jei lauke paliktas stiklainis prirasoja – bus blogas oras.
Jei sniegas užkrinta medžių lapus – bus švelni žiema.
Jei rudens lapai ant medžių užšąla – bus blogi metai.
Jei rudenį nuo medžių lapai ilgai nekrenta – bus ankstyvas pavasaris.
Paukščiai skuba išskristi – lauk ankstyvos žiemos.
Rugsėjis
Saulėtas su griaustiniais rugsėjis pranašauja daug sniego žiemą, o žemę apklojantys voratinkliai – gerą orą.
Koks oras rugsėjį, toks bus ir spalį.
Rugsėjo mėnesį krintančios žvaigždės buria artėjančias rudens liūtis.
Jei putinas, šermukšnis pilnas uogų, o ant lazdynų – daug riešutų, ruduo bus šlapias, žiema šalta.
Rugsėjo griausmas pranašauja daug sniego žiemą.
Jei gervės išskrenda iki Mykolinių (09-29), šv. Kalėdos bus šiltos.
Jeigu gervės skrenda žemai – šilta žiema, jeigu aukštai – šalta.
Jeigu gervės skrenda žemai, greitai, be klykavimo – lauk greito orų pablogėjimo.
Spalis
Jei spalį ima snigti ir šalta – sausis bus gražus.
Jei spalis miglotas – žiemą gausiai snigs.
Jei daug riešutų ir mažai grybų – bus gili ir rūsti žiema.
Klevai auksu pasidabino – už mėnesio lauk darganų ir šalčių.
Lapkritis
Jei per Visus Šventus (lapkričio 1 d.) šąla – bus lengva žiema.
Jei per Vėlines (lapkričio 2 d.) šlapia – ateinantys metai bus derlingi.
Jei lapkritį sninga ir šąla, sausis bus gražus.
Lapkričio perkūnija ilgą rudenį, o lapkričio darganos – lietingą vasarą žada.
Sausas lapkritis – sausą vasarą atneš.
Jei lapkritį sniegas nakvoja, tikra žiema po mėnesio ateis.
Lapkritis – rugsėjo anūkas, spalio sūnus, gruodžio tikras brolis.
Mėnesių vardai
Rugsėjis
Gerokai nepasisekė rugsėjo mėn. Senovės Romoje. Po to, kai liepą ir rugpjūtį ”pasisavino” Julijus ir Augustas, kiti imperatoriai, ilgai neieškantys pretekstų, “pasisavino” rugsėjį ir pavadino jį Tiberijaus, Antonino Pijaus ir Aurelijaus Komodo vardais. Imperatoriai mėnesiui irgi pridėjo vieną dieną, kad nesijaustų nuskriausti arba esą mažiau svarbūs. Taigi, trys paeiliui einantys mėnesiai – liepa, rugpjūtis ir rugsėjis – turėjo po 31 dieną. Vėliau, norint ištaisyti tokią padėtį, viena rugsėjo diena buvo atiduota spaliui. Airiai šį mėnesį vadino Dainų, valai – Duonos, lietuviai – Rugiumi, Paukštlėkiu, Vėsuliniu. Mėnesio pavadinimas susijęs su darbais, būdingais šiam mėnesiui. Reikia paruošti dirvą lietuvių pagrindiniams javams – rugiams, reikia juos pasėti, kad suspėtų grūdas sudygti ir suželti, sustiprėti ir pasiruošti žiemos miegui. Senovėje rugsėjis turėjo daug gražių pavadinimų. Jis šauktas Viržių, Rujos, Rudupio, Vėsulinio vardais. Aukštaičiams – Šilinis, o kuršiams – Paukštlėkis.
Spalis
Lietuviškas mėnesio pavadinimas susijęs su ūkininkams labai svarbiu kultūriniu augalu – linu. Jų pluošto paruošimo darbai buvo atliekami rudenį. Nutrupėjusios linų stiebelių dalys vadinamos spaliais, jų vardu ir pavadintas mėnuo. Lietuviai šį rudens mėnesį vadino Vėliniu, Visagairiu, Visagavis, Septintiniu, Spaliniu. Airiai šį mėnesį vadino Skerstuvių, valai – Derliaus, škotai – Slogų.
Lapkritis
Lapkričio mėnuo prasideda Vėlinėmis ir Mirusiųjų pagerbimo diena, todėl šio mėnesio pavadinimas yra susijęs su mirusiaisiais ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje šalių: lapkritis airiams – Mirusiųjų mėnuo, valams – Vėlių, škotams – Protėvių, irokėzams – Medžionės, lietuviams – Spalinis, Gruodinis, Lapkrėstis, Vėlinis, Vėlius. Be šių liaudiškų pavadinimų yra vartojamas iš lotynų kalbos kilęs pavadinimas Novemberis (devintas).
Žiema
Senolių pastebėjimai
Sniegas laukus tręšia arba daug sniego laukuose – daug grūdų aruoduose.
Jei žiemą miškas tolumoj atrodo mėlynas – prieš atodrėkį.
Kuo skaistesnė saulė, tuo šaltis stipresnis.
Jei rytą oras stebina vaiskumu, dar šals.
Tik kai akmenys dengiasi šerkšnu ir garsiai rėkauja kuosos, gali laukti atšilimo.
Jei naktį šerkšnas, diena bus graži.
Perkūnija žiemą – blogas ženklas.
Jei žiemą griaudžia perkūnija, lauk stipraus vėjo.
Žiema su sniegu – šeimyna su duona.
Debesys plaukia žemai – lauk šalčio.
Jei ryto aušra ryški – prieš šaltį.
Jei žiemos naktį šerkšnas – dieną sniego nelauk.
Dūmai kyla aukštyn – lauk giedros.
Varnos medžių viršūnėse pranašauja didelį šaltį.
Garsiai ir toli girdisi – žada blogą orą.
Varnos rėkia prieš pūgą.
Jei žiemą Saulė leidžiasi raudona – šals.
Saulė su „ausimis” – prieš šaltį.
Gruodis
Gruodžio šiluma vėlyvą pavasarį, gruodžio šaltis karštą su perkūnijomis vasarą žada.
Šaltas, sausas gruodis – šaltas pavasaris.
Šaltas rūkas, šalnos gruodį ar Kūčių dieną sniegas – didelį vaisių, medaus derlių atneša.
Šerkšnas, giedra Kalėdų diena derlingus, gražius metus, vėjas, lietus vargą atneša.
Per Kalėdas šalta – per Velykas balta.
Sausis
Šaltas sausis – vėlyvo pavasario lauk; jei sausis miglotas, bus šlapi metai.
Koks sausis – tokia liepa.
Jei sausio pradžia ir pabaiga graži, lauk gerų metų.
Sausio mėnesio šiaurės vėjai gerą derlių atpučia.
Jei sausis šiltas, negreit bus pavasaris, o vasara lietinga.
Vasaris
Jei per Grabnyčias (vasario 2 d.) šviečia saulė – ims šilti ir snigti.
Jei vasario 2 dieną sninga, sodink bulves ant kalno, jei nesninga – pakalnėje.
Antroji vasario diena parodo pavasarį: jei saulėta – bus gražus pavasaris, jei apsiniaukusi – lauk vėlyvų pūgų.
Jei vasario antrąją kyla pūga – žiema ilgai karaliaus; gi saulėta diena pranašauja ankstyvą pavasarį.
Jei vasarį pučia šiaurės vėjai – bus derlingi metai.
Jei vasario mėnesį vėjų nėra – bus vėjuotas balandis.
Jei vasarį pastoviai laikosi šalčiai – bus karšta vasara.
Jei vasaris nešaltas – Atvelykis bus baltas.
Jei vasarį pasirodo uodai, pašarus slėpk giliai – vėlyvas būsiąs pavasaris.
Jei vasaris šaltas ir sausas – rugpjūtis bus labai karštas.
Vasaris vandenį paleidžia, tai kovas sutraukia.
Mėnesių vardai
Gruodis
Sustingusi grumstuota žemė vadinama gruodu. Iš čia ir kilo gruodžio mėnesio pavadinimas. Nors šį mėnesį vadindavo įvairiai: Sausiniu, Vilku, Vilkolakiu. Škotams gruodis – Ilgų Naktų mėnuo, airiams – Vilkų, valams – Didysis, frankams – Hailagmonat, lotynams – Decemberis (dešimtasis).
Sausis
Lotyniškai Januarius=Janus+arius, t.y. Januso mėnuo. Romėnai šį mėnesį laikė dviveidžio dievo Januso mėnesiu; anot romėnų, jaunuoju veidu jis žiūri į ateitį, senuoju – į praeitį. Sausį vadindavo ir Durų Dievo (God of Door) mėnesiu, nes šis mėnuo atidaro duris naujam džiaugsmui, naujų darbų pradžiai – Naujiesiems metams. Lietuvoje sausio mėnesį dar viešpatauja gili žiema. Upės, upeliai ir ežerai snaudžia po ledu. Jeigu sninga, tai sniegas smulkus, “sausas”, vėjo pustomas. Todėl ir mėnuo pavadintas Sausio vardu.
Vasaris
Vasaris, pasak V.Mykolaičio Putino, „apgavikas, vasaros vardu žieduotu prisidengęs“ užbaigia kalendorinius žiemos mėnesius. Žmonės pradeda vis daugiau galvoti apie vasarą, planuoti būsimus darbus, nes saulutė, kopdama aukštyn ir ilgindama dieną, primena, kad artėja šiltasis metų laikas Senovės romėnai šį mėnesį vadino Aukojimo ir Apsivalymo mėnesiu.
Pavasaris
Senolių pastebėjimai
Debesys plaukia lėčiau, vėjas aprimsta – lauk oro pagerėjimo.
Blindė pilna kačiukų – bus lietinga vasara.
Jeigu pirmas sužaliuoja beržas – bus sausa vasara, jeigu alksnis – lietinga.
Jei griaustinis užgriaudžia medžius be lapų, bus blogi, šlapi metai, vėlyvas pavasaris.
Gegutė užkukavo ant juodo miško – sunkūs bus metai, ant žalio miško – bus pilni aruodai.
Greitą atšilimą pranašauja aukštai skridę ir anksti sugrįžę žąsys, gervės, varnėnai, brinkstantys kaštonų pumpurai.
Jei šermukšnis labai žydi – bus šlapias ruduo.
Jei kvepia stipriai alyvos žiedai – galimas lietus.
Nurimus vėjui dangus prasiblaivo, nebūna rasos, galima laukti šalnų.
Jeigu Verbų sekmadienį sninga, tai tais metais kiekvieną vasaros sekmadienį lis.
Jeigu Velykų rytas saulėtas ir gražus, tai vasara bus graži, oras geras; jeigu lyja (sninga), reikia tikėtis blogų metų.
Jeigu Velykų rytą Saulė teka labai raudona, vasarą reikia tikėtis kenksmingų perkūnijų.
Kovas
Jei 4 dieną pasninga, vėlai dygs žolė, vėlai bus galima pradėti ganyti gyvulius.
Jei vyturys pradėjo čirenti prieš Kazimierą – bus blogas pavasaris.
Kai parskrenda vyturėlis ir tuoj suka lizdą – bus gražus pavasaris ir ruduo.
Jei kovas šaltas – gegužė bus šilta.
Kokia kovo pabaiga ir balandžio pradžia, tokia bus ir vasara.
Lietingas kovas retai kada žada gerus metus.
Jei iš beržo teka daug sulos – bus lietinga vasara.
Pavasarį nuspėja kovo mėnesio pirma, vasarą – antra, rudenį – trečia diena.
Jei kovą rytais šąla, žemė geriau džiūsta, vasara bus graži.
Jei 17 dieną jau yra parlėkę kovai – atėjo pavasaris.
Jei 18 dieną saulėta, vasarą nebus krušos.
Jei 20 dieną pučia pietys, vasara bus su audromis.
Kokia 21 diena – toks pavasaris.
Jei 22 diena šilta, bus šilta 40 dienų, jei šalta, dar sulauksime 40 šaltų dienų. Kokie šią dieną orai, tokie bus vasarą.
Jei kovo 25 d. (šv. Kotrynos dieną) lyja, bus ankstyva žiema.
Jei kovo gale kalasi žolė – neaugs vasarojus.
Pirmąkart pamačius gandrą, būtina pamaišyti javus aruode – pasėti jie geriau augs.
Jei kovo mėnesį giedra – nebus lietaus liepos mėnesį.
Jei sniegą leidžia lyjant – bus geras pavasaris.
Balandis
Jei balandis sausas, liepa bus lietinga.
Šiltas balandis, šlapias mojus, bus javai kaip gojus, bus kluonuose rojus.
Šaltas balandis pranašauja karštą vasarą, gražų rudenį.
Varnėnų garsus švilpavimas pranašauja giedrą.
Balandžio lietūs – aukso verti.
Šlapias balandis, žalias gegužis.
Gegužė
Šalta ir vėjuota gegužė – derliui į naudą.
Lakštingala vidury gegužės sučiulbėjo ar spiečia bitės – bus karšta, sausa vasara.
Gegutės kukavimas kregždei neparlėkus, gražiai žydėję, bet mažai vaisių užmezgę kaštonai buria vėsią, lietingą vasarą.
Gerą derlių žada skruzdžių, varlių gausa, pavasarį pievoje vaikštinėjantys balti, švarūs gandrai.
Gegužę du šalčiai – ievoms žydint ir ąžuolams sprogstant.
Šermukšniai vėlai žydi, vasara bus šalta.
Jei ievos gausiai žydi, vasara bus šalta.
Gegužės mėnesį daug karkvabalių – prieš sausrą.
Šalta ir vėjuota gegužė – derliui į naudą.
Jeigu čiurliai vakare skraido greitai ir čirkšdami, tai artimiausias dvi paras lietaus nenumatoma, o jeigu jie skraido ramiai ir būna tylūs, tai artimiausią parą galima tikėtis lietaus.
Mėnesių vardai
Kovas
Senovėje net metai buvo pradedami skaičiuoti nuo pavasario. Kovo pirmąją Naujuosius metus iki 153 m. pr. Kr. sutikdavo senovės romėnai. Tai ir dabar atsispindi daugelio tautų mėnesių pavadinimuose, perimtuose iš romėnų. Iš senovės Romos atkeliavo mėnesio pavadinimas siejamas su karo dievo Marso vardu. Airiai kovą vadina Vėjų, škotai – Varnų, valai – Atgimimo mėnesiu. Lietuvoje šis mėnuo taip pat vadintas ir Karveliniu, Balandiniu, bet labiausiai prigijo ne paties gražiausio paukščio, Kovo, vardas. Tai šie paukščiai savo įkyriu kranksėjimu primena, kad atėjo pavasaris.
Balandis
Daugelyje pasaulio šalių šį mėnesį vadina nuo Senovės Romoje suteikto vardo "Aprilis" – atsiskleidžiantis, atsiveriantis. Tai susiję su medžių ūglių išsiskleidimu. Tai Veneros – meilės deivės globojamas mėnuo. Valams balandis – Daigų, airiams – Kiškių, Sėjos, škotams – Pumpurų mėnuo. Lietuviškasis Balandžio mėnesio pavadinimas yra senas. Jį galima rasti Mažvydo raštuose , senas jo pakaitalas – Karvelis (nuo paukščių burkavimo, būdingo šiam mėnesiui). Balandis turėjo labai daug pavadinimų: Sultekis, Žiedų mėnuo, Mildvinis, Beržinis ir kt. Kiek galima spręsti, įvairiais laikotarpiais ir skirtingose vietovėse jis turėjo skirtingus pavadinimus.
Gegužė
Plačiai paplitęs Maia (May) mėnesio pavadinimas kilo iš romėnų deivės Majos vardo (lotynų Maja < Majesta – šventoji, didingoji, puikioji). Didžiajai Majai, piemenų dievo Fano dukrai, Vulkano žmonai ir Merkurijaus motinai, rūpėjo pavasariniai syvai, todėl ją tapatina su Flora (augmenijos deive). Graikai Mają laikė motule maitintoja. Škotams gegužė – Linksmybių, valams – Varlių mėnuo. Miškuose užkukuoja gegutė (gegužė) – jos vardu ir pavadintas mėnuo, nors senovėje lietuviai šį mėnesį vadino Sėtiniu, Žiedžiumi, Žiedų, Gegužiniu ir kitais vardais.
Vasara
Senolių pastebėjimai
Lyjant šliaužioja sliekai – galima laukti ilgo lietaus.
Jeigu pievose skruzdės neša aukštus lizdus – bus lietinga vasara.
Jeigu juodosios skruzdėlės savo lizdą išsklaidžiusios ir kiaušinius išnešusios ant viršaus prieš Saulę, tai galima tikėtis ilgalaikės giedros ir šilto oro, o kai tik jos kiaušinius ima gabenti į vidų ir lizdą pradeda nešti į vieną vietą, tai po dviejų dienų galima tikėtis lietaus.
Balti debesys Žemės nedrėkina.
Auksinis dangus po saulėlydžio – bus geras oras.
Jei į kalną eidamas jauti šiltesnį orą – bus giedra.
Jei rugys pradeda žydėti iš vidurio – vasara bus lietinga, jei iš apačios – ruduo bus lietingas.
Prieš lietų: rasoja lašiniai; patamsėja upės vanduo; šuo žolę ėda; žiogai vakarais negriežia; oras padūmavęs; žuvys nardo, krosnis nebetraukia; akmuo rasoja; druska drėksta, vištos smėlyje „maudosi“; rytą žolė sausa.
Jei žvirbliai maudosi dulkėse – bus lietaus.
Uodų spiečiai žada gerą orą.
Jei vasara lietinga, žiemą bus daug sniego.
Vasarą giedrą pranašauja: didelė rasa; rausvas saulėlydis.
Birželis
Jei birželio pradžia šalta, vasara bus karšta.
Geriausias laikas šienavimui – iki Jono.
Jei birželis karštas, gruodis bus šaltas.
Jei per Sekmines šlapia, per Kalėdas bus daug sniego.
Jei per Jonines griaudės, riešutai bus tušti, nors jų bus daug, gilių ant ąžuolų nebus.
Jei per Jonines lyja, bus šlapias rugpjūtis.
Joninių rasos, lietus javus gaivina.
Lietūs iki Joninių sodiečiui į piniginę pinigus krauna, lietūs po šv. Jono juos atgal iš piniginės traukia.
Jei gegutė ir po Joninių kukuoja, bus ilgas ruduo.
Liepa
Jei liepa karšta - rugsėjis šaltas.
Koks oras septynių miegančių brolių (t.y, liepos 10 d.) dieną, toks bus septynias savaites.
Ko liepa, rugpjūtis neišvirs, to rugsėjis neiškeps.
Liepos viduryje kukuojanti gegutė pranašauja ilgą vasarą, gausiai žydinčios liepos – lietingą rudenį, uodų spiečiai – gerą orą.
Kokia liepa, toks ir sausis.
Perkūnija per Magdaleną (liepos 22 d.) pranašauja būsiant daug lietaus.
Didelė rasa per Onines (liepos 26 d.) žada gražų orą rugpjūtį, pradėję rausti šermukšniai – ankstyvą, šaltą žiemą.
Jei vieversys čirena iki šv. Onos, pavasarį jį išgirsime prieš šv. Kazimierą; jei čirena ir po Oninių, pavasarį jį išgirsime po Kazimierinių.
Rugpjūtis
Saulė per šv. Lauryną (rugpjūčio 10 d.) ar gausus gervių skrydis žada giedrą rugpjūtį, šiltą rudenį.
Koks rugpjūtis – toks vasaris.
Perkūnija, dažni škvalai šį mėnesį pranašauja giedrą rudenį.
Rudens orus buria ir šv. Baltramiejaus diena. Jei gandrai pirm Baltramiejaus išskrido, o gulbių skrydis žemas, bus ankstyvas ruduo, žiema.
Anksti išskrendančios kregždės, o mėnesio pabaigoje – gervės žada būsiant šaltą žiemą, po jos – šaltą vasarą.
Jei rugpjūtį išskrenda gervės – bus ankstyva žiema.
Jei pradeda dygti kelmučiai, vasara baigiasi.
Jei ąžuoluose daug gilių – bus šalta žiema.
Mėnesių vardai
Birželis
Birželis – Dievų Karalienės Junonos (Juno) vardu pavadintas mėnuo. Junona – santuokos bei moterystės globėja,todėl birželis – puikiausias metas tuoktis. Keltams birželis – Arklių, valams – Saulės, airiams – Medaus, škotams – Žemuogių mėnuo. Dabartinis birželio pavadinimas nėra senas, nes anksčiau šiuo vardu vadindavo gegužę, o kartais net balandį. Birželį vadindavo berželiu (nes beržas laikomas šventu medžiu, jo galia persiduoda žmonėms, gyvuliams; beržas vasarą, kaip eglė per Kalėdas). Dar kitaip mėnesį vadindavo Biržiu, Biržuliu. Kaip ir kiti mėnesiai, jis turėjo daug pavadinimų pakaitalų. Sėjos mėnesiu jis buvo vadinamas net iki XIX a., Sėmenies mėnuo randamas 1591 m. Bretkūno postilėje. Dar vadino Kirmėlių mėnesiu, nes suaktyvėdavo kirmėlių veikla. Sutinkami Visjavio, Mėšlinio, Pūdymo pavadinimai.
Liepa
Liepos mėnesį J. Cezaris (46 m.pr.m.e.) įvedė naują kalendorių, vėliau gavusį Julijaus vardą. Romos senatas, atsižvelgdamas į Julijaus Cezario nuopelnus, Kvintilio mėnesiui davė „Julijaus” vardą. Tad daugelio dabartinių Europos tautų vartojamas liepos mėnesio pavadinimas turi Julijaus Cezario vardą. Valams šis mėnuo Šieno, airiams – Uodų, Pievų, škotams – Griaustinio. Lietuviškas Liepos mėnesio pavadinimas irgi yra senas – jį jau randame K. Sirvydo žodyne. Liepa turėjo labai mažai pakaitalų. Lietuviai šį mėnesį yra vadinę Šienpjūčiu arba Šienpjūviu. Dažniausiai vadindavo liepa, liepiniu arba liepžiedžiu. Dar pasitaikydavo Plaukjavio ir Plūkio pavadinimai.
Rugpjūtis
Daugelis Europos tautų vartoja lotyniškos kilmės mėnesių pavadinimus, atėjusius iš senovės Romos. Jeigu liepos mėnuo pavadintas Julijaus Cezario vardu, tai nuo jo nepanoro atsilikti ir įsūnis Augustas, kuris pataisė J.Cezario kalendorių, todėl senatas atsidėkodamas pavadino Sekstilio mėnesį (toks buvo ankstesnis pavadinimas) Augusto vardu. Julijaus kalendoriuje liepa turėjo 31 dieną, o rugpjūtis - tik 30. Kad nenuskriaustų Augusto, senatas ir rugpjūčiui pridėjo vieną dieną. Taip buvo pailginta kalendorinė vasara. Bet, pasirodo, tai nebuvo joks nusižengimas, nes Šiaurės pusrutulyje astronominė vasara yra ilgesnė už astronominę žiemą. Tai nustatė J.Kepleris (1609 m.). Šis mėnuo neatsitiktinai gavo rugpjūčio vardą. Nuo seno rugiai auginami mūsų krašte. Net pats žodis „rugys“ yra senas, baltiškas. Rugių grūdų randama archeologinėse iškasenose. Rugiai Lietuvoje vyravo tarp javų. Kiti buvę rugpjūčio mėnesio pavadinimai yra susiję su derliaus dorojimu, pjūtimi. K.Sirvydo žodyne jis vadinamas „Pjūmonies mėnesiu“, T.Lapnerio veikale - „pjūtimi“, A.Pretarijaus „Prūsijos įdomybėse“ randame „Visjavio“ ir „Žilio mėnesio“ vardus. G.Nalseno, P.Ruigio ir K.Milkaus žodynuose rugpjūtis vadinamas „degėsio“ vardu. Ką gi bendro rugpjūtis turi su degėsiais? Senovės prūsų kalbos žodis „Dagis“ reiškė vasarą. Lietuvių kalboje vartojamas žodis „daga“, kuris reiškia ne tik saulės kaitrą, bet ir derlių, pjūtį, brandą. Tad ir „degėsis“ yra pjūties mėnesio pavadinimas. Rugpjūtis daugelyje Europos tautų - „Derliaus metas“: valams - Vyšnių, olandams - Ginčų, airiams - Gandrų. Romėnai šį mėnesį vadino Sekstiliu (šeštuoju).