Neseniai skaitinėjau knygą "Medžiai gydo". Šiek tiek prastoka knyga: nemaža bereikalingos informacijos, truputį mistikos yra, šiek tiek jaučiasi autoriaus egoizmas ir naudotojiškas požiūris į augalus. Visgi galima rasti truputį įdomios informacijos.
Įstrigo tai, kad medžiai turi sielas, be to juose (suprask kaip ir tas pats kas medžio siela, bet ir ne visiškai) gyvena juos saugančios dvasios - elfai, fėjos (labai jau vaikiškai apsidžiaugiau tuo). Taip pat yra invidijos (būtų atitikmuo lietuviškų laumių), kurios globoja grupes augalų tam tikrose vietovėse.
Labai patiko apie gūžtas medžiuose ir buvimo medžiuose poveikį. Kadangi medžių šakos ir lapai-spygliai sudaro tam tikrą energetinį tinklą, ir yra tam tikra visuma kanalų į kosmosą, tai labai gerai aprūpina žmogų energija, suharmonizuoja aurą, be to gali padėti keliauti po visatą.
Rašo apie tai, kad vaikai turi natūralų potraukį karstytis po medžius, susikurti medžiuose namelius, ir taip bendrauti su medžiais (panašu į tiesą, pati atsimenu mylimas obelis ir kaštonus, kuriuose mėgdavau sėdėti
).
Dar buvo apibūdinimai kokių 15-20 medžių rūšių, kokį poveikį daro žmogaus savijautai ir sveikatai. Bet man pasirodė, kad nelabai tikslūs apibūdinimai. Labiau pasikliauti turbūt reikia vidiniais pajautimais.