Buvau išvažiavus ir šios temos neskaičiau. Sekmadienį vakare atsiguliau neįprastai anksti, apie 9, nes blogai jaučiausi. Na, prieš tai keletą dienų irgi ėjau gulti apie 10, kokį kartą gal 11. Atsibudau anksti, pasižiūrėjau į laikrodį ir buvo kelios minutės prieš šešias. Kažkaip prisiminiau šią Anastasijos idėją ir pradėjau mąstyt. Iš pradžių kažkaip dar suvaržytai, lyg truputį prisiversdama.

nes žinau, kad pasakiau sau, jog dabar tai darysiu.

Bandžiau galvot, kaip padaryt, kad žmonėms nebesireikėtų griovimo periodo, maždaug taip, lyg dialogas su savim

. Bet nelabai galvojosi. Paskui prisiminiau įvairius žmones ir kita, ir linkėjau jiems geros dienos. O paskui mintys pačios pradėjo bėgt ir nebesijautė laiko. Numačiau, kad reikės pasidaryt ir kur javų laukelį, kokių čia javų? gal kviečių? reikėtų lyg rugių, bet iki jų dar reikia užaugt. Dar reikės pasisodint linų truputį ir pažiūrėt kaip jie žydi, nemačiau niekada gyvai. Ir aguonų kelias. ir t.t...
O paskui dar numigau.
tai taip neakivaizdžiai prisidėjau prie jūsų sumanymo.

na, o jūs ar kėlėtės, ar diena sutampa?
galvoju, kad būt gerai atsibusti kokią pusę 6 ar prieš 6 ir eit pasidairyt į savo aplinką, paukščių, miško paklausyt. ar bent pro langą pasižiūrėt kaip miestas keliasi.
bet bent man visas gyvenimo ritmas iš pagrindų (

) turės pasikeisti. Kol kas tik kartais
anksčiau su draugu buvom susitarę - susitikti erdvėj 6-tą valandą vakaro, nes abiems labai sunku keltis ryte. ir iš tikrųjų jausdavosi, kad atėjo ta 6, jei kartais pamiršdavai, tai kirbėdavo kažkas galvoj.
beje, man kirba klausimas

- ar nesunku susitikti erdvėj su žmogum, kurio nepažįsti? na, turbūt nėra skirtumo, daug kam tokių "problemų" nėra, bet bent man lengviau žmogų, kurį esu mačius, įsivaizduoti.