Šventės ir jų prasmė

mūsų praeitis

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Šventės ir jų prasmė

Standartinė Neringa Ant 2006 09 26, 17:31

Norisi pakalbėti apie šventes, jų reikšmę, švenčių apeigas. Svarbiausia - ką mums jos reiškia, koki vidiniai potyriai, pajautimai, kaip jie susišaukia su senąja vedų kultūra ir kurie jos elementai yra išlikę folklore iki mūsų dienų. Svarbu, kokią reikšmę turi Meilės energija visose šventėse, kaip šventės padeda susirasti savo antrąją puselę, sujungti dvi puseles į šeimą, išsaugoti Meilę per visą gyvenimą, perduoti giminės kartoms. Taip pat svarbu, kaip jaučiame Visatos ritmą, kaip susideriname su astronominiais, žvaigždžių, saulės, mėnulio, Žemės, gamtos, augmenijos ir gyvūnijos ciklais, kaip keliaujame metų ratu, ir kaip šis ratas susijęs su žmogaus dvasiniais ciklais. Svarbu, kaip susijungiame su savo senaisiais protėviais, kaip bendraujame su ateinančiais vaikeliais, su užgimstančia ir derlių dovanojančia gamta.

Taigi, pradžiai - apie rudens lygę (ir truputį daugiau)

Rudens lygė ir pavasario lygė yra du pusiausvyros taškai metuose, kuriuose judėjimas sustoja, atsiveria buvimas, užpildo ramybė, atsiranda galia suderinti vidines energijas žmoguje, transformuoti ir išlyginti "nelygumus". Lygė - lygumas - pusiausvyra. Dviejų pradų pusiausvyra - vyro ir moters. Labai geras laikas išryškinti vyro ir moters bendravimą, jų skirtingas savybes, vienas kito pagarbą, pasidžiaugti vyrams kad esą vyrais, moterims - kad moterimis. Savitumo išsaugojimas padeda būti lygiaverčiais, palaikyti pusiausvyrą viduje ir Visatoje. Per lygiadienius tinka žaisti žaidimus tokius kaip "šaltinėlis", "graži mūsų šeimynėlė", kuriuose vyksta tekėjimas ir pynimasis vyriškos ir moteriškos energijos, kuriuose yra namų ir šeimos vaizdiniai.

Rudens lygė - kada dėmesio centras iš išorės (išorinio judėjimo, gamtos klestėjimo, šviesos ir spalvų intensyvumo) pereina į vidų. Žmogaus ciklas keičiasi, nuo savirealizacijos, darbų, bendravimo pereinama prie intuicijos ir vidinio jautimo laiko. Nesusiderinę su pasikeitimu žmonės rudenį gali pajausti depresiją ir pretenzijas. Susiderinę - gali iškart būti naujoje būsenoje, džiaugtis įvykusiais potyriais ir taip užbaiginėti metų ciklą.

Rudens lygei tinkamas simbolis - lininis rankšluostis, kuris reiškia žmogaus gyvenimo kelią, dvasinį kelią, žvilgsnį į savo vidinį pasaulį, ėjimą iki kito lygiadienio. Gauti dovanų lininį rankšluostį - tai kelio gavimas. Iš kieno gauname rankšluostį - per tą žmogų ateina mūsų kelias, galimybės tobulėti, pažinti. Kam dovanojame - tam suteikiame judėjimo prasmę, impulsą, šviesą, per mus tam žmogui dovanojamas pažinimas. Linai yra labai skirtingų rūšių. Sakoma, kad yra Lietuvoje apie 200 skirtingų rūšių. Vieni ilgo puošto, kiti trumpo, švelnaus ir šiurkštesnio, minkštesnio ar tvirtesnio. Taigi linai atstovauja įvairovę energijų. Pluoštas, siūlas, gija - gausybė, dovana, sveikata, pagijimas. Kiekviena šeima galėjo senovėje turėti savitus linus, ir tos šeimos dovanojamas rankšluostis turėjo būti savitas. Be to, su kokia meile linai raunami, apdirbami, verpiami, kaip suaudžiami - nuo to taip pat priklauso palinkėjimai įdėti į rankšluostį. Lino kelias gali būti džiaugsmo kelias, jei su džiaugsmu visi tie darbeliai dirbami. Linai - tai ir derlius, kuriuo pasidalijame dovanodami rankšluostį, tai ir Žemynos, Gamtos dovana.
Rankšluostį dovanojanti šeima, pora ar vienas žmogiukas - tai savarankiškas vienetas, turintis savo kelią. Jei tai šeima - bendra dovana
rodo šeimos vienovę, bendrą ir vieningą šeimos kelią ir kryptį, bendrą kūrybą (visus darbelius šeima atlieka kartu, kad pagamintų rankšluostį, kuriame atsispindi kiekvieno pastangų dalelė). Jei tai pora - tai rodo bendrą apsisprendimą gyventi kartu, siekį būti vienovėje. Jei koks vaikelis, mergikė ar berniokas nori dovanoti savo rankšluostį - tai rodo jo pasiryžimą jau savarankiškai tęsti kelionę per gyvenimą, jis jau pats moka duoti, dovanoti, vadinasi moka pagrindinį gyvenimo dėsnį, kuris judina pasaulį. Jei tai vyras ar moteris - tai apsisprendimas savimi matuoti pasaulį, ryžtas ir valia pažinti save ir kitus.

Kad suprastume į kokį tarpsnį atsiveria vartai nuo rudens lygės, turime suvokti ir visą metų ratą. Tarp dviejų lygių, pažymėtų begalybės ir žirgelių ar gyvybės mazgo ženklu yra du aukščio taškai: rasos ir kalėdos. Rasas žymi saulės ženklas, o kalėdas - žvaigždės. Paparčio žiedas - rasas, elnias devyniaragis - kalėdas. Rasos - saulės energijos laikas, gamtos klestėjimo maksimumas, kalėdos - dvasios klestėjimo, dvasinės šviesos maksimumas. Iš rudens lygės atsiveria vartai į dvasinio bendravimo galimybes. Iki Kalėdų mums gerai sekasi bendrauti su dvasia protėvių jau iškeliavusių į dausas, jau patyrusių buvimą žemėje, o nuo Kalėdų jau galime užmegzti ryšį su būsimais žemės gyventojais, mūsų ateities ainiais (aina-eina, einančiais į priekį). Ir mes patyrę vasaros ir rudens dosnumą pirma lengviau galime pajausti ir susiderinti su tais kurie išgyveno pilnatvę, o prieš pavasario atbudimą mums lengviau suprasti ką jaučia užgimti besiruošianti siela, kuo ji nekantrauja besiruošdama išvysti saulės šviesą kartu ir sielos ir fizinėmis akimis. Užgimstančiai sielai svarbus kas ją pasitiks, kas ją priims, kieno įsčiomis nusileis į Žemę. Ir mes, tie kurie jau susijungę su protėvių dvasia, kurie esame čia žemėje, galime sujungti giminės giją perduodami visą šviesą ateinantiems.
Ir vestuvių, pradėjimo, gimimo ciklai čia tikriausiai nebeprasmiai. Rudens lygė - vestuvių metas. Nuo vestuvių iki pradėjimo jaunieji gali pabendrauti su savo būsimu vaiku apie jį pasvajoti Kalėdų laikotarpiu. Taip ir eina metų ritmas, tarpusavyje suderindamas žmogaus būtį su gamta...
Neringa
Taryba
 
Pranešimai: 95
Užsiregistravo: Pir 2006 06 19, 13:52
Miestas: Vilnius

Grįžti į Kilmė

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių

cron