Laiko įtaka žmogui

tai, kas palaiko sveiką kūną ir sielą ir pagydo

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Laiko įtaka žmogui

Standartinė Basta Šeš 2009 04 04, 21:02

Vasaros laikas: už ir prieš

Šį mėnesį apie ketvirtadalis pasaulio gyventojų savo laikrodžių rodykles pervedė į vasaros laiką, JAV vadinamą „dienos šviesos taupymo laiku“ (daylight savings time). Tačiau, remiantis mokslininkų tyrimais, atrodo, čia ir vėl ima susidurti žmogaus ir valstybės interesai. Jau kuris laikas netyla diskusijos dėl vasaros laiko reikalingumo. Pasisakantieji „už“ kalba apie neginčijamą jo ekonominę naudą, „prieš“ – apie žalą, kurią laiko sukiojimas daro žmogaus organizmui. Gydytojai vis garsiau kelia klausimą, ar ekonominė vasaros laiko nauda kompensuoja tą riziką, kuri daroma žmogaus sveikatai, nuolat išreguliuojant jo biologinį laikrodį. Tuo labiau kad kai kurių šaltinių teigimu, ekonominė elektros energijos sutaupymo nauda irgi nėra tokia didelė, kaip buvo tikėtasi. Vienas iš tokių šaltinių – autoritetingas amerikiečių mokslo žurnalas „Scientific American“. „Žmonės galvoja, kad pakeisdami laiką jie sutaupo elektros energiją, kuri priešingu atveju būtų naudojama apšvietimui. Tačiau pastarojo meto tyrimai verčia rimtai tuo suabejoti, – teigiama žurnale. – Kai kurių eksperimentų metu buvo nustatyta, jog laiko sukiojimas kartais priveda netgi prie didesnio energijos sunaudojimo“.


Dienos šviesos taupymo istorija

Idėja prailginti šviesų paros metą kilo žymiam amerikiečių politikui, mokslininkui, išradėjui bei visuomenininkui Benjamin Franklin. 1784 m. jis pasiūlė pakeisti laiką, kad žmonės galėtų sutaupyti žvakes. Tačiau ši idėja tuo metu neprigijo. Praktiškai šviesusis paros metas imtas ilginti Pirmojo pasaulinio karo metais. Pirmieji tai 1916 m. padarė vokiečiai ir britai, o 1918-1919 m. „dienos šviesos taupymo laikas“ buvo įvestas ir JAV. Šis įstatymas Amerikoje buvo labai nepopuliarus. Daugelis jį netgi ignoravo. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jis ir vėl buvo paskelbtas, tačiau vėliau ir vėl atšauktas. Tik nuo 1966 m. JAV buvo priimtas nuolatinis „dienos šviesos taupymo“ įstatymas, vasaros laiką pradedant paskutiniu balandžio mėn. sekmadieniu ir baigiant paskutiniu sekmadieniu spalio mėnesį. Tiesą sakant, valstijoms buvo palikta teisė netaikyti šio įstatymo savose teritorijose.

Tačiau iki pat 1987 metų data, kada vasaros laikas prasidėdavo, ilgą laiką buvo kaitaliojama. Labai originalus vasaros laikas buvo įvestas po 1973 m. naftos krizės. Dvejus metus jis prasidėjo netgi žiemos metu: 1974 m. – pirmą sausio mėn. sekmadienį, o 1975 m. – paskutinį vasario mėn. sekmadienį. JAV Transporto departamento duomenimis, tai leido sutaupyti didelį kiekį kuro, lygų 10 000 barelių naftos per dieną.

Pagaliau 1987 m. vasaros laiko pradžia iš paskutinio balandžio sekmadienio buvo perkelta į pirmą balandžio sekmadienį ir toks laikas galiojo 20 metų, kol 2007 m. įstatymas buvo dar kartą pakoreguotas ir vasaros laikas prailgintas 4 savaitėmis. Nuo tada vasaros laikas JAV įsigalioja nuo antro kovo mėn. sekmadienio ir tęsiasi iki pirmojo sekmadienio lapkričio mėnesį.


Tad kiekgi elektros energijos sutaupoma vasaros laiku?

2008 m. JAV Energetikos departamento vyriausiasis analitikas Jeff Dowd su kolegomis tyrė 2007 m. įvesto vasaros laiko įtaką elektros sunaudojimui ir surinko elektros sunaudojimo davinius iš 67 įvairiose šalies vietose esančių elektros įmonių. Ataskaitoje JAV Kongresui buvo pateikti duomenys, kad dienos šviesos prailginimas kasdieną sutaupo apie 0,5 proc. šalies elektros energijos kiekio – iš viso apie 1,3 trilijono vatų per valandą. Toks elektros kiekis gali būti panaudotas 100 000 butų energijos poreikiams patenkinti per ištisus metus.

Tačiau šio tyrimo rezultatai neatspindėjo kai kurių konkrečių valstijų rezultatų. Kalifornijos energijos komisijos atliktame tyrime buvo skelbiama, jog 2007 m. įvestos papildomos 4 vasaros laiko savaitės valstijoje leido sutaupyti labai mažai arba visiškai nieko. Energijos komisija apskaičiavo, kad tuo laikotarpiu Kalifornija sutaupė 0,2 proc. elektros energijos, tačiau pažymėjo, kad galima tyrimo paklaida gali būti net 1,5 proc.

Labiausiai energijos taupymo šalininkus nuvylė tyrimas, atliktas Indianoje. Iki 2006 m. vasaros laikas buvo taikomas tik atskirose Indianos valstijos gubernijose, o nuo 2006 m. – jau visoje valstijoje. Po šios įstatymo reformos, išanalizavus gyventojų elektros energijos sunaudojimo rezultatus, buvo nustatyta, kad valstija jos sunaudojo 1 proc. daugiau. O tai reiškė, kad, įvedus vasaros laiką visoje valstijoje, Indiana turėjo apie $9 milijonus nuostolių. Tyrėjai šį reiškinį aiškino tuo, kad vasaros laiko metu yra taupoma šviesa, tačiau žmonės tuo metu daugiau energijos sunaudoja oro kondicionavimui karštais vasaros vakarais ir šildymui ankstyvais pavasario bei rudens rytais.

Komentuodamas tokius skirtingus atskirų valstijų energijos sunaudojimo rezultatus Kalifornijos universiteto ekonomistas Mattew Kotchen pasakė, kad tai yra skirtingų klimatinių sąlygų rezultatas. „Neigiamas elektros energijos sunaudojimo rezultatas gali būti dar didesnis Floridoje, kur oro kondicionavimo reikia bene daugiausiai“, – pastebėjo jis.
Laiko pakeitimo įtaka eismo įvykiams

„Laiko pakeitimas, leidžiantis didesniam kiekiui žmonių sugrįžti į namus šviesoje, padeda išvengti eismo nelaimių“, – teigia žurnalas „Scientific American“. Tai patvirtina ir žurnale „B.E. Journal of Economic Analysis & Policy“ (2007) išspausdinto tyrimo rezultatai. Atlikta 28 metų automobilių avarijų analizė parodė, kad 1986 m. prailginus vasaros laiką 4 savaitėmis, t.y. perkėlus jį iš paskutinio balandžio sekmadienio į pirmą, žymiai sumažėjo eismo nelaimių. Kaip teigia šio tyrimo rezultatai, sužeistų ir užmuštų pėsčiųjų sumažėjo 8-11 proc., o vairuotojų ir keleivių – 6-10 proc.

Tačiau kaip ir tarp ekonomistų, taip ir tarp eismo specialistų yra vasaros laiko priešininkų. Vienoje New Mexico KOAT-TV televizijos programoje dalyvavęs gydytojas dr. Barry Ramo pasakė, kad pirmąją vasaros laiko savaitę žmonės praranda vidutiniškai 60 min. miego. Laidoje jis pacitavo žurnale „New England Journal of Medicine“ skelbtą tyrimą, kuriame buvo teigiama, kad įvedus vasaros laiką, autoįvykių skaičius padidėja, o rudenį, kai laikas vėl atstatomas į įprastinius rėmus, avarijų sumažėja.

Neigiamai į laiko keitimą žiūri ir kai kurie valdžios atstovai. New Mexico valstijos senatorė Mary Jane Garcia (D) valstijos Senato svarstymui pateikė įstatymo projektą dėl vasaros laiko panaikinimo. „Laiko sukiojimas sutrikdo mūsų miego ritmą ir mes kenčiame dėl miego stygiaus. Anksti rytą keliuose gausu pusiau apsnūdusių vairuotojų, kurie skuba į darbus. Ar mes galime leisti, kad pasenusi koncepcija, kurią dar Pirmojo pasaulinio karo politinės atmosferos įtakoje priėmė Anglija, šiomis dienomis būtų taikoma New Mexico valstijoje?“ – savo kreipimesi retoriškai klausia ji.


Švedai teigia: pirma vasaros laiko savaitė pasižymi didžiausiu infarktų skaičiumi
Stokholmo (Švedija) Karolinska instituto mokslininkai išanalizavo 20 m. miokardo infarktų atvejus šalyje ir priėjo išvadą, kad pirmąją savaitę po vasaros laiko įvedimo infarktų skaičius pakyla maždaug 5 proc. „Įprasto miego ritmo sutrikdymas gali sukelti žmogaus biologinių laukų sutrikimus, ir tai yra pats blogiausias vasaros laiko padarinys“, – teigiama pranešime. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti 2008 m. spalio 30 d. „New England Journal of Medicine“. Švedų mokslininkų teigimu, didžiausia tikimybė numirti nuo infarkto yra antrą dieną po laikrodžio pasukimo. Tą dieną infarktų skaičius padidėja net iki 10 proc., o po to pamažu nukrinta iki metinių vidurkių. Ir nors nėra tiesioginių šio fenomeno įrodymų, tačiau tyrimo bendraautoris dr. Imre Janszky mano, kad pagrindinė padidėjusio infarktų skaičiaus priežastis yra miego laiko pasikeitimas. Gydytojams jau seniai žinoma, kad nuolatinis miego trūkumas yra susijęs su kraujo spaudimo padidėjimu bei širdies ritmo sutrikimais, padidintu kraujo krešėjimu bei C-reaktyviųjų baltymų padidėjimu, kurie yra uždegimo, susijusio su mirtinais širdies ligų atvejais, ženklas. „Laiko pakeitimas sukelia kompleksinį viso kūno ritmo sutrikimą“, – teigia dr. Janszky, – todėl yra didžiulė tikimybė, kad miego sutrikdymas gali sukelti širdies infarktą“.2005 m. olandų mokslininkai įrodė, jog daugiausiai infarktų įvyksta pirmadieniais. Tai jie aiškina padidintu stresu, pradedant naują darbo savaitę, ir organizmo pastangomis prabusti anksčiau po savaitgalinio poilsio. Tačiau egzistuoja vienas įdomus faktas: dr. Janszky teigimu, yra tik vienintelis pirmadienis, kurio metu neužregistruota infarktų padidėjimo – tada, kai vasaros laikas yra atstatomas į standartinį arba, kitaip tariant, žiemos laiką.

Ir šiek tiek apie... Kazachstaną
Buvusi Sovietų Sąjungos respublika Kazachstanas vasaros laiko atsisakė dar 2005 metais, kai šalies Prekybos ir industrijos ministerijos meteorologijos komitetas nustatė, kad vasaros laikas sukelia kai kurių ligų paūmėjimą, padidina eismo bei darbo nelaimių skaičių, apskritai neigiamai veikia gyventojų, ypač vaikų ir senelių, sveikatą, o ekonominė nauda – visiškai maža. Tačiau daugelis pasaulio šalių kol kas dar labiau atsižvelgia į ekonominius, o ne medicininius skaičiavimus ir laikosi vasaros laiko. American Council for an Energy Efficient Economy (ACEEE ) teigimu, vasaros laikas JAV ilgainiui duos didžiulę ekonominę naudą. Iki 2020 metų tai leis sutaupyti energijos už 4.4 mlrd. dolerių, panaikins būtinybę pastatyti tris vidutinio dydžio (300 megavatų) anglimi kūrenamas elektrines, 279 mlrd. kubinių pėdų sumažins natūralių dujų suvartojimą ir 10.8 mln. tonų sumažins anglies dioksido išskyrimą į atmosferą, kas labai svarbu, turint omenyje globalinį planetos atšilimą. Pagal žurnalo „Scientific American“ „Does Daylight Saving Time Conserve Energy?“, „Is It Daylight Saving Time Already“ ir „The New Mexican“ „Senator Seeks End to Daylight Savings Time“.

http://www.alietuvis.us/al/index.php?news=650
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Grįžti į Sveikata

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių

cron