http://www.pirtyje.lt/pirtis/10/20/235
Suomių patirtis įrengiant saunas
Gultų dydis ir aukštis pagal suomius
Senovinėje saunoje gultas būdavo platoka aikštelė, kurioje žmonės sėdėdavo susidėję ir kojas. Į šią saunos dalį buvo patenkama medinėmis kopėtėlėmis. Išpopuliarėjus elektrinėms krosnelėms, gultai tapo siauresni: vienas viršuje kaitinimuisi, o antrasis apačioje tiems, kurie nemėgsta didelio karščio viršutiniame gulte.
Senovinėje saunoje nebuvo poreikio įrengti žemutinį gultą, kadangi joje nebuvo labai didelio karščio. Šiluma būdavo reguliuojama pilant vandenį ant akmenų, o ne kaitinantis aukščiau arba žemiau.
Senovinėje saunoje geras garas („löyly”) būdavo išgaunamas tik esant ne per aukštai temperatūrai. Tokiomis sąlygomis nėra reikalo saunoje sėdėti pasilenkus. Reikia sukelti kojas ant gulto ir atsipalaiduoti, tam gultas turi būti ne siauresnis negu 80 cm. Žemesnysis gultas, jei jis nenaudojamas sėdėjimui, o tik patekimui į viršutinį gultą, gali būti ir 20-30 cm pločio.
Keletas patarimų įrengiant gultus: gultai turi būti pakeičiami / nuimami, tam, kad būtų patogiau valyti sauną ar, prireikus, lengviau prižiūrėti krosnį. Be to, turi būti nedideli tarpai tarp lentjuosčių, kad jos lengviau išdžiūtų. Tai apsaugos jas nuo drėgmės, puvimo, pelėsių.
Pagal suomių nerašytą taisyklę, žemiausiasis gultas turi būti įtaisytas nežemiau negu krosnies akmenys, kad būtų užtikrinta pakankamai šilumos kojoms.
Iš esmės, gultų aukštis turi būti matuojamas nuo lubų, o ne nuo grindų. Tinkamiausias atstumas nuo lubų – 100-110 cm, bet ne daugiau negu 120 cm. Jei atstumas didesnis, energijos suvartojimas saunoje žymiai padidėja, kadangi karščiausias oras lieka virš besikaitinančių žmonių galvų ir iš jo – jokios naudos. Jei atstumas iki lubų didesnis, tai reiškia, kad besimaudantieji pirtyje žymiai vėliaus pajus ateinantį garą.
Ventiliacija
Autentiškoje suomių saunoje ventiliacija būdavo įrengiama taip: oro įleidimas buvo konstruojamas už krosnies, apačioje, kad liepsna gautų deguonies, oro išmetimo anga buvo konstruojama lubose arba sienos viršuje, tam, kad būtų išvėdinta drėgmė ir karščio perteklius.
Ėmus naudoti elektrinius šildytuvus, viskas pasikeitė. Nebereikėjo papildomos deguonies liepsnai. Ventiliacijos angą imta montuoti žemiau, apatinio gulto lygyje.
Įrengus tradicinę ventiliacijos sistemą saunoje, kurioje sumontuotas elektrinis šildymas, galimas labai didelis temperatūrų skirtumas palubėje ir ant žemės. Šį skirtumą gali sumažinti šildytuvas, spinduliuojantis karštį ir taip šildantis besimaudančiųjų kojas. Jei šildytuvas neefektyviai spinduliuoja šilumą, atsiranda karščio perteklius, ima kaisti ausys. To gali būti išvengta įrengus ventiliacijos angą lubose. Tai padidina saunos vėdinimąsi, tačiau prarandama nemažai energijos.
Saunoje būtina įrengti tinkamą terminę izoliaciją, taip pat ir drėgmės izoliaciją, kad drėgmė nepatektų į kitas patalpas.
Krosnis
Pagrindinis saunos elementas yra krosnis. Garas yra geriausias tada, kai saunoje įrengta kūrenama krosnis, o ne elektrinis šildytuvas. Pasak suomių, statinės pavidalo metalinė krosnis ir senovinė dūminė krosnis yra vienos iš geriausių. Geriausiomis laikomos krosnys, turinčios šias charakteristikas:
• Daug akmenų, kuriuose gerai laikosi karštis;
• Sauna neprikaitinama per daug, t.y. temperatūra joje tesiekia 60-80 laipsnių C;
• Karštis reguliuojamas pilant vandenį ant įkaitusių akmenų.
Autentiškoje saunoje krosnis stovi ant žemės, o gultai pasiekiami kopėtėlėmis. Kadangi joje nėra kamino, ir kūrenant krosnį sauna prisipildo dūmų, ji turi būti kruopščiai išvėdinta prieš einant maudytis. Vėdinimas sumažina temperatūrą saunoje.
Suomiai įsitikinę, kad jei nėra geros krosnies, net jei kitiems dalykams saunoje išleisite galybę pinigų, gero garo nebus.
Norint, kad garas būtų geras ir drėgnas, temperatūra pirtyje neturi būti labai aukšta, o krosnis – pilna akmenų. Šildytuvas su keletu akmenų negali garantuoti, kad garas bus drėgnas ir geras.
Krosnies akmenys saunoje
Akmenų pasirinkimas priklauso nuo krosnies tipo ir panaudojimo. Malkomis kūrenamoje krosnyje akmenys turi būti tokie, kad laikytų šilumą, kai ugnis jau nebesikūrena. Naudojant elektrines krosneles, energijos išlaikymo pajėgumas nėra toks svarbus, kadangi šildymo elementas gali būti visą laiką įjungtas. Jei krosnelė ganėtinai maža, tuomet naudinga, jei akmenys gerai laiko šilumą, nes reikalinga papildoma energija, kad garas būtų geras.
Teoriškai, geriausi akmenys pirčiai yra plokšti, jei joje maudysis tik viena grupė žmonių. Plokščias akmuo atiduoda visą energiją maudymosi metu, nepalikdamas jos po maudynių. Tuo tarpu labai dideli akmenys palieka daug energijos dar ir po pirties. Jei nėra poreikio išlaikyti šilumą po pirties, taigi ir energijos išlaikymas nėra naudingas.
Aktyviai lankomose saunose, pavyzdžiui, viešosiose pirtyse, baseinuose, akmenų gebėjimas kuo ilgiau išlaikyti šilumą labai svarbus. Tokiose pirtyse uoliniai akmenys tinkami naudojimui maždaug 2-3 mėnesius, tuo tarpu keraminiai akmenys – iki metų. Nors keraminiai akmenys ir brangesni, tačiau jų naudojimo trukmė ilgesnė, be to, jie taupo energija ir įšyla 10-15 minučių greičiau nei įprasti.
Akmenų priežiūra – svarbi saunos priežiūros dalis. Aptrupėję akmenys gali užkimšti oro tarpus krosnelėje. Jei kaitinimo elementai negali tinkamai vėdintis, ataušti, žymiai sumažėja jų tarnavimo laikotarpis. Sakoma, kad jei nekeiti akmenų, tai greit teks keisti šildymo elementus, o tai žymiai brangiau ir reikalauja daugiau darbo.
Svarbu, kad akmenys krosnelėje būtų maždaug vienodo dydžio: taip smulkesni akmenys neužkimš tarpų tarp didesniųjų ir oras laisvai cirkuliuos. Patariama didesniuosius akmenis dėti į krosnelės apačią, o mažesniuosius – viršuje, ypač mažesnėse krosnelėse. Jei akmenų sluoksnių daug – vis dėlto geriau dėti kuo vienodesnio dydžio akmenis. Dedant naujus akmenis, juos būtina kruopščiai nuplauti.
Daugiau šia tema skaitykite šiuose
www.pirtyje.lt puslapiuose:
Sava pirtis // Vidaus įranga
Skaitytojų straipsniai // Akmenys pirtyje ir nepaprasta žadeito galia
Skaitytojų straipsniai // Sauna – filosofija ir gyvenimo būdas