Ir dar vienas įdomus straipsnis apie rąstinius namus "Tekintų rąstų namai tampa vis populiaresni"
Straipsnio ištrauka:
Beje, Trakų krašte namai buvo statomi iš 17 - 18 centimetrų storio rąstų, kuriuos nuo saulės ir lietaus saugojo dailylentės. Iš vidaus rąstai buvo įstrižai apkalami medienos juostelėmis ir užkrėsti ilgai laikytu kalkių ir smėlio mišiniu. Kalkės sugerdavo būsto (ypač virtuvės) drėgmę ir neleisdavo jai prasiskverbti iki medienos, o rąstams leisdavo „kvėpuoti”. Tokios statybos ir priežiūros namai ir dabar tebestovi, nors jų amžius jau priartėjo prie šimtmečio.
Šiuo metu „Trameno” įmonėje vienas statybininkas apmokomas senovinių medinės statybos technologijų subtylibių. Paaiškinimas paprastas - atsiranda vis daugiau užsakovų, norinčių, kad jų būstas kuo labiau primintų senovę, o medis būtų grubiai tašomas tik kirviu. Patyrę meistrai teigia, kad tašyto rąsto paviršius nuo kirvio smūgių sutankėja. Tokia mediena tarnauja ilgiau, o ypač ji praverčia sąsparose.
„Kad be reikalo nebūtų išradinėjamas dviratis, senovines statybos technologijas reikėtų užkonservuoti ir palikti būsimoms kartoms”, – įsitikinęs įmonės „Tramenas” vadovas E.Lavrinovičius.
Visas straipsnis -
http://www.galve.lt/lt/numeriai/2006022408/tavo_namai/rastu_namai
Maug Lee rašė:> Rąstiniuose namuose nereikia kondicionavimo ar ventiliacijos sistemos, nes
> namas kvėpuoja ir natūraliai ventiliuojasi per sienas.
tiesiog tuščias reklaminis straipsnis.
Mediena rąstams Lietuvoje dažniausiai yra kertama neteisingu metų laiku t.y.
bet kada, kai tik gaunamas miško "kąsnis". Dėl to ją labai mėgsta vabzdžiai "kenkėjai". Todėl rąstai tiek pripurškiami visokiais chemikalais (tą reiškia "gerai apdirbta mediena" frazė straipsnyje), kad iš ekologijos lieka tik "madinga" idėja ir vaizdas. O vaizdo vėliau irgi nelabai lieka nes tokių rąstukų sienos yra per plonos (per maža šiluminė varža) ir yra reikalingos papildomai apšiltinti. Iš lauko to nedarysi, nes dings "brangus" vaizdas. Darysi iš vidaus. Ir gyvensi toliau visai ne rąstiniame name. Ir nebeliks to žadėtojo "kvėpavimo".
A ne taip?
--
M.Lee
Rolandas rašė:Galiu tik pritarti Maug Lee. Šiuolaikiniuose rąstiniuose namuose nėra jokios ekologijos. Tik "natūralūs" chemikalai
Irina rašė:Sveiki,
o ar užsakovas negali pasirinkti, kad jo rąstai nebūtų apdorojami iš vidaus arba tik ekologiškais impregnantais? man patinka rąstiniai namai, tačiau Lietuvoje mediena statyboms ne itin tinkama (be to jos jau ir nebėra), todėl kokybiškus rąstus veža iš Rusijos (Karelijos). kad namo nereiktų šiltint rąstas turi būti 22 cm storio, ar bent 20 cm. mediena turi būti nukirsta žiemą ar anksti pavasarį (dar pagal mėnulį), o pas mus tikrai kerta "kada papuola", tai rastai supleišėja, juos greitai užpuola kenkėjai ir iš viso juos dar taip apdoroja mechaniškai - nudrožia su freza ar aptekina, kaip kokius degtukus, tai man tokie atrodo apgailėtinai. Besidomėdama rąstiniais namais supratau, kad tikras rąstų namas, tai namas laikantis visą ritualą ir sutašytas rankomis - aišku, galima naudoti šiuolaikines technologijas, darbui palengvinti, bet turi būti ir tikro meistro ranka pridėta - ir namas tada visai kitaip atrodo - kaip koks kūrinys, o ne kaip degtukų dėžutė iš fabriko. Kurie norite tikro ekologiško rąstinuko, mokykitės šio senovinio amato, suburkite brigadą, tik tada būsite užtikrinti ekologiškumu, o Lietuvoje tokie meistrai jau baigia išmirt. Yra kitas aspektas - miškų kirtimas. Lietuvoje kirstinų miškų, mano nuomone, jau nėra. Statyti iš Karelijos ar Sibiro rąstų - man irgi gaila, juk žemė tai viena. Be to ir labai brangiai atseina tokia statyba, todėl ji visame pasaulyje prieinama tik pasiturintiems (išskyrus Rusijos taigos gyventojus).
Irina
Laimis rašė:Mano vienas draugas dirbo su rastiniais statiniais. Tai jis sake, kad siais laikais tai jau ir pati mediena nebeuzauga tokia kokia anksciau. Anksciau nukirsdavo medi, pastatydavo nama ir jis stovedavo kelis simtus metu ir nieko jam neatsitikdvo. O dabar kai stato, tai nors ir islaiko tradicijas - kerta ziema, pagal menuli, bet vis tiek medis nesilaiko.
Anksciau, sake jis, medziai augdavo sveikesni. Egles 150 metu budavo sveikos, o dabar iki 100 metu auga ir jau ispuve, nesveikos. Su visais kitais medziais tas pats. Ir paskui is tokios medienos pastatyti namai jau nebelaiko taip gerai, kaip anksciau laikydavo. Net ir tada jei juos nukirsime teisingu laiku ir su teisingais irankiais...
Mediena bloga del to, kad ji auginama nenaturaliai. Dabar kai miska pasodina, tai susodina eglutes viena prie kitos. Ir jos stiebiasi i virsu, jos labai tiesios, bet ju augimas visai kitoks, jos nebendrauja su ivairove, tada uzpuola visokie kenkejai, kad isnaikintu tas monokulturas. Negerai ir ispjovimas, nes miskuose mes galime stebeti, kad kai ispjauna dali medziu, tai kiti paskui labai lengvai patys iskrenta nuo vejelio, nes jie prisitaike augti miske, uzuovejoj, ir atlaikyti vejo smugius kartu. Kuris medis pasilieka, tai vis tiek jam jau sunkiau gyventi ir jis silpnesnis uzauga. Lietuvoje visi miskai yra sodinti. Taigi medienos visai nera normalios, tokios kaip seniau budavo. Kaip Karelijoj as nezinau, bet ner ko tiketis. Zinoma ten geriau, bet rugstingi lietus dabar visur nueina.
Girdejau zaliuosius skelbiant (apytikriai prisimenu), kad dabar Lietuvoje 90 proc. medziu yra nesveiki ir po 20 metu vargu ar beturesime sveiku medziu. Jie silpni, juos puola ligos, jie dziuna...
Medis auga 100 metu ir norint, kad jis teiktu sveikata, reikia visus tuos metus priziureti, kad jis augtu sveikai. Tai padaryti itin sunku. Uz pirma puse gyvenimo tu medziu mes negalime garantuoti, nes mes dar patys nebuvome gime. Uz antra puse jau galetume but garantuoti. Bet jei jie vezami is Karelijos, tai ar mes ten juos turejom galimybe priziureti, stebeti... Imam bet ka.
Anastasija siulo steigti gimines sodybas. Tai sodybos, kuriose gyvenama nuolatos. Butent cia ir augs medziai, kuriuos mes galesime priziureti visa gyvenima. Jau del situ medziu galesime buti garantuoti, nes visa laika kazkas juos priziurejo, priziurejo apylinkes, kad nebutu iskertami plyni plotai, kad nebutu gaisro, kad nebutu keiciamas landsaftas (melioracija, upiu tvenkimas, masinis misku iskirtimas ar pan.)
Norint, kad uzaugtu sveikas medis, reikia paprasciausiai nieko nedaryti. Kaip zmogaus gyvenimas labai priklauso nuo jo vaikystes, taip ir medzio gyvenimas labai priklauso nuo jo vaikystes. Jau nuo seklos. Sekla turi buti iberta i tinkama vieta. Zmogus deja to nezino kur iberti. Todel sita dalyka reikia palikti gamtai. Jei ji zino, tai tegul ir sodina. Sodinukai, kuriuos mes paimame is kitur ir perkasame pas save jau patiria trauma ir tai irgi atsiliepia visam tolimesniam jo gyvenimui.
Siais laikais mes daug sodiname, nes kuriames tusciuose laukuose. Tai neisvengiama. Bet reikia stengtis, kad tai butu vienintelis sodinimas. Kad jau musu vaikams gyvensiantiems toje sodyboje jau nebereiketu sodinti. Kad tada jau sodintu gamta.
Gamta tiksliai zinos kur pasodinti naujus medzius, ji zinos kaip juos auginti, ji suteiks jiems aplinkui ivairove... Mums beliks garantuoti, kad kuo maziau rugstingu lietu lytu ir oras, kad butu kuo geresnes sudeties, neuzterstas... Tokie medziai isaugs labai sveiki ir net juos nukirtus jie teiks sveikata is ju pastatytame name.
Mes savo sklype pasodinome nemazai medziu. Bet paskui as susigriebiau - stop. Ju jau pakanka, kad normaliai gyventi. Toliau tegu gamta rupinasi kur ka sodinti. Galima ikisti tik tokiu medziu kur gamta nepasodins - abrikosu, skiepytu obelu, skiepytu kriausiu, aktinidiju, silkmedziu. Nes mes juos vartojame maistui. Kai nebevartosime, tai nebereikes ir tu sodinti.
Medis auga 100 metu ir sunku ji priziureti visus tuos metus. Taciau galima nama statyti is siaudu. Jie auga vienerius metus. Pasejai rugseji ir po metu - rugpjuti - nupjovei rugius. Taip per trumpa laika galima uzsiauginti sau nama ir buti garantuotam, kad statybine medziaga yra uzauginta tinkamai.
Taip pat galima naudoti moli, kuri iskasame giliai is po zemiu ir jis nera uzterstas visokiom kenksmingom medziagom. Butu gerai, kad virs kasamo molio niekada nebutu buve dirbamu lauku i kuriuos pila trasas, chemines atliekas, pesticidus ar panasiai. Per kazkuri laika tos medziagos suyra, bet as nezinau per kuri.
Geriausi akmenys yra netasyti ir neskaldyti. Juos tada maloniausia liesti.
Puiki statybine medziaga yra nendres. Jos pralenkia siaudus, nes siaudai yra kulturiniai, ju gamtoje neauga, jie nenaturalus, o nendres yra tikra gamtos dovana. Ji taip pat uzauga per vienerius metus ir jos stiebas jau daugiau nebeaugs, galima ji pasiimti statybai nieko nenuzudant.
O tikrus gydancius ir sveikus medzius tures tik musu anukai. Tada bus galima ir statyti is rastu, o kol kas deretu ju vengti.
Laimis Zmuida
Šie laiškai paimti iš
meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve