Leonardas rašė:Natūrali (ekologinė) statyba
1. Mokytis iš gamtos
Nenaudoti kenksmingų medžiagų neužtenka – reikia kai ko daugiau. Kai statoma laikantis ekologinių reikalavimų, tai pagrindinis principas – gerbti Gamtą, gerbti tą vietą, kurioje statysime ir visą aplinką, kuriai mes įtakosime čia gyvendami, ilsėdamiesi, ūkininkaudami ar kitaip veikdami.
Vietinių gamtinių medžiagų panaudojimas statyboje, ėjimas kartu su gamta – tai mažesnės išlaidos, mažiau perkame, mažiau dirbame, daugiau stebėti gamtą, apgalvoti ir supaprastinti būsimus savo veiksmus. Tada statybos procesas tampa lengvas, malonus, tai panašu į relaksaciją.
Kai statome šiuolaikiniais vartotojiškumo didinimo principais, dažniausiai ekologiška statyba reiškia brangią statybą iš brangių medžiagų su visai ne ekologiškais intarpais, pvz. helioarchitektūra siūlo visą kompleksą „juodų dėžučių“ – ventiliatorių, rekuperatorių, vamzdžių, taimerių ir t.t., pagamintų iš netinkamų medžiagų ir reikalingų tik todėl, kad neatsižvelgta į natūralias sąlygas: saulės panaudojimas natūraliai ventiliacijai, šviesai ir šilumai.
2. Gamtos principai
Štai ką mes galėtume pritaikyti statydami būstą:
• Nestatyk daugiau, nei tau reikalinga
• Statybai panaudok medžiagas, kurios yra šalia tavęs(tavo sklype), nevežk iš toli
• Suprask, kad tiesios linijos, statūs kampai, plokšti paviršiai kainuoja daug. Naikindami gamtos formas(pvz. iš apvalaus rąsto išpjaudami stačiakampį) naudojame energiją ir prarandame patvarumą, atsparumą.
• Statykite palaipsniui, pagal savo finansines galimybes.
• Puoškite savo būstą statybos metu. Pagrindinės vietos puošimui – durys, langai (ypač jų viršus), stogo kraigas ir t.t.
• Į statybą įtraukite savo šeimą, ypač vaikus
3. Natūralios medžiagos
Tai medžiagos iš gamtos, kurios ir po apdorojimo neprarado savo esminių savybių. Medis lieka medžiu ir po to, kai jį nupjovėme, supjaustėme, nors tai ir labai sumažino jo natūralias savybes.
Kiekvienas natūralios medžiagos apdorojimo etapas geometrine progresija tolina ją nuo Gamtos.
Neapdorotos natūralios medžiagos – tai akmuo, žvyras, smėlis, molis, vanduo, medis, meldai, šiaudai, smulkios medžiagos – dervos, žievės, vilna, aliejai ir kt.
Pirminis medžiagų apdorojimas nepakeičia jų esminių savybių; jos išlieka atskiru gamtos elementu: smėlį sulydo į stiklą, iš linų sėmenų išspaudžia aliejų, iš molio pagamina plytas (klinkerio, ne silikatines!), tai ir kalkės, vinys.
Tačiau statybos pramonė mums siūlo visai kitas medžiagas, kurių gamybos metu gamtos elementai dirbtiniu būdu sujungiami. Tokios medžiagos paprastai būna patvarios, o irdamos išskiria nuodingas medžiagas. Tai aliuminio lydiniai, nerūdijantis plienas, plastmasės, lakai, dažai, sintetiniai konservantai, medžio drožlių plokštės ir pagrindinė statybinė medžiaga – cementas.
Nenatūraliu būdu sujungti elementai kelia didžiausią susirūpinimą ir grėsmę, nes mūsų organizmai neevoliucionavo kartu su šiomis medžiagomis ir neturi susiformavusios apsaugos jų kenksmingam poveikiui. Todėl kai iš plastmasių išsiskiria dioksinas, mes galime lengvai apsinuodyti ir nuo to gali rastis sunkios ligos.
Naudojant natūralias medžiagas, mes galime dirbti su jų įvairiomis savybėmis: raštais, spalva, unikalumu – tai kūryba. Jos nepakartojamos savo pirmykščiu grožiu. O naudojant paruoštus komponentus, už mus nusprendė – perkame spalvotas plastmasines duris, virtuves, langus, net ir mobilius namukus...
4. Kodėl reikia statyti iš natūralių medžiagų?
• Fizinė sveikata
Šiuolaikinių pastatų gyventojai dažniausiai nusiskundžia alergija, chroniniais kvėpavimo takų susirgimais, ar taip vadinamu „jautrumo cheminėms medžiagoms sindromu“. Nereti ir susirgimo vėžiu atvejai. Natūralios medžiagos, tokios kaip akmuo, medis, molis, šiaudai ne tik kad nekenksmingos, bet ir gerina savijautą. Molis turi gydomųjų savybių, sugeria toksinus ir pan.
• Psichologinė sveikata
Monotoniškumas aplinkos, kuri vyrauja šiuolaikiniuose pastatuose, didina nervinę įtampą, stimuliuoja priklausomybes narkotikams, kompiuteriniams žaidimams, masinės informacijos priemonėms. Šiuolaikiniuose namuose nėra natūralių kvapų bei garsų...
• Finansinės galimybės
Dauguma vidutinių namų dabar kainuoja 100 000 – 300 000 lt.
Mes siūlome pasistatyti namą už 10 000 – 30 000 lt. tai bus nedidelis, bet efektyvus namas, kurio šildymui ir vėdinimui naudosite pasyvias heliotechnologijas – saulę…
• Komfortas
Vasarą vėsu, žiemą šilta, sienos nepralaidžios triukšmui – tai „samano“ namas.
• Demokratija ir galimybės
Statybinė industrija , pramonės karteliai, bankai ir vyriausybės sudarė suokalbį – sutrukdyti žmogui turėtu savo nuosavą būstą. Peršama mintis, kad namo pats pasistatyti negali, nebent esi profesionalus statybininkas. Mus nori įtikinti pirkti būstą 180 m2 už ne mažiau kaip 450 000 lt. O jei statysi namą, tai būtinai reikės galingos ir triukšmingos technikos, jaunų statybininkų, nes statybinės konstrukijos sunkios, didelės ir nesaugios.
Natūrali statyba demokratiška. Didžioji dalis statybinių darbų, ypač statant iš „samano“, prieinami net pagyvenusiems, moterims ar vaikams. Nėra sunkių konstrukcijų, kurios gali nukristi, nėra nesaugios technikos, brangių instrumentų, kuriuos reikėtų pirkti.
Mums sako, kad pamatus būtina išlieti iš cemento. Pamąstykime, kiek pelno gauna pramonė. Statybos – tai didelių pinigų biznis, kur žmogus ir gamta tampa antraeiliais...
• Tradicija ir palikimas
Statybinei pramonei paranku, kad mes pamirštume natūralios statybos tradicijas. Bet žmogaus ryšys su natūralios statybos pastatais turi gilią istoriją. Beveik kiekvienas iš mūsų prisimena protėvius gyvenusius tokiuose namuose. Ir tai yra mažas stebuklas, kad mes tęsiame tai.
• Patvarumas
Pasaulyje yra „samano“ namų, pastatytų daugiau nei prieš tūkstantį metų. Ir juose dabar gyvena žmonės.
• Poveikis aplinkai
Statybinė pramonė viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vykdomi kalnakasybos darbai. Tai labai daug energijos eikvojanti pramonė, kur deginama anglis, nafta, statomos užtvankos. Tai užterštas vanduo ir oras. Cemento gamyba yra priežastis 4-8% bendro šiltnamio efekto susidarymui.
Aišku, negalima pastatyti namo, visai nepadarius žalos gamtai, bet mūsų pareiga šią žalą sumažinti ir lokalizuoti. Duobė, iškasta molio paėmimui neprilygsta karjerui ar gamyklai gigantui...
šitą vertimą man persiuntė Aurimas aš tik įdedu (bus daugiau... )
Leonardas rašė:Kaip sumažinti namo statybos išlaidas
Kai jūs statotės namą patys, jūs daugiau pasitikite savo jėgomis, atrandate originalių idėjų. Nešvaistyti pinigų – tai aktyvi politinė akcija, netgi ir tada, kai to nereikalauja jūsų finansinės galimybės. Taip elgdamiesi, mes mažiname galimybę mus valdyti ir gyventi mūsų sąskaita visai grandinei tarpininkų, stovinčių tarp mūsų ir mūsų būsto. Žemiau pateikiamas sąrašas , įgalinantis taupyti.
1. Iš anksto atidėkite reikiamą pinigų sumą
Atidėkite pinigus medžiagų, instrumentų pirkimui, specialistų paslaugoms, konsultacijoms apmokėti, leidimams, kyšiams(!), ir, jei tai įmanoma pragyvenimui tam laikotarpiui, kol statysite. Taip jūs galėsite pilnutinai atsidėti savo projekto įgyvendinimui.
2. Taupykite
Būkite fanatiškai taupūs visą statybos laikotarpį, tol kol neįsikelsite į savo pastatytą būstą pastoviam gyvenimui. Juk tai tik keletas mėnesių...Idėja ta, kad užbaigti pirmą statybos etapą ir neįlįsti į skolas. Maistą gaminkite namuose, nepirkite nereikalingų daiktų ir pan.
3. Persikelkite gyventi į statybos aikštelę
Tam, kad jums būtų stimulas kuo greičiau persikelti į savo būstą, statybos laikotarpiu gyvenkite palapinėje ar kitoje laikinoje priebėgoje
4. Neįtraukite valstybės
Laikykitės kuo toliau ,kiek tai įmanoma, nuo valdžių su visais jų leidimais ir popierizmu. Jų dėmesys jums gali kainuoti brangiai ir būti visai bereikalingu.
5. Pradėkite nuo mažo
Savo pastatą darykite kuo mažesnį, kad tilptumėte į savo biudžetą ir statybos terminus. Praplėtimą planuokite tik tada, jei iš tikrųjų jums reikia ir turite resursų(laiko ir pinigų, ir kt.)
6. Planuokite iš anksto
Vienas iš permakultūros principų sako: „už nenumatytus atvejus mokama dvigubai“
7. Naudokite tik tai, ką turite, sumažinkite poreikius
Pakoreguokite savo projektą taip, kad užtektų jūsų lengvai gaunamų medžiagų. Kuo daugiau naudokite gamtines medžiagas, esančias jūsų sklype: dirvą, akmenis, medžio šakas, sausuolius. Jeigu ko nors negaunate ar negalite nupirkti, pagalvokite, gal galite be to apseiti visai. Jei jums būtinas ypatingas langas, bet dabar negalite sau to leisti, drąsiai palikite angą; laikinai ją kuo nors uždenkite.
8. Išmokite kūrybiškai spręsti problemas
Įpraskite savęs paklausti:
- Ką aš bandau išspręsti?
- Koks paprasčiausias būdas tai padaryti?
- Kaip aš galiu panaudoti tai ką turiu arba galiu gauti veltui?
- Gal aš galiu ką nors sumainyti su kaimynu, draugais?
Pinigus leiskite tik pačiu paskutiniu atveju; geriau rinkites pigesnius variantus.
9. Dirbkite patys, naudokitės šeimos ir draugų pagalba
Specialistų paslaugos kainuoja brangiai. Projektuokite namą pagal tai, ką sugebate daryti patys, ar kokius turite pagalbininkus.
10. Venkite naudoti techniką
Jūs galite apsieiti ir be jos. Aišku, tai užima daugiau laiko, bet taip sutaupysite pinigus, sunkų darbą dirbdami patys. Technika visada kainuos brangiau, nei jūs manėte. Dėl kuro sunaudojimo, gedimų, vėlavimų. O po to dar teks ištaisyti technikos padarytą žalą dirvožemiui ir pan.
11. Ieškokite statybinių medžiagų
Kai kurie žmonės išmeta tai, ką jūs galite panaudoti. Jūs padarysite jiems paslaugą, paimdami tai, kuo jie nori atsikratyti: akmenis, šiaudus ir kt.
12. Paklauskite, ką gali jums kiti atiduoti veltui
Papasakokite žmonėms apie savo projektą. Kai kuriuos tai sudomins, ir jie gali jums padėti. Avių šeimininkai mums veltui davė avies vilną šiltinimui, nes norėjo palaikyti mūsų projektą.
13. Gaminkitės patys
Patys padarykite langus, duris, viršutinę šviesą, baldus ir spinteles. Pačių pasigaminti įrankiai gali būti labai patogus.
14. Skolinkitės
Visada atsiras žmogus, turintis instrumentus, kurie jums reikalingi tik retkarčiais. Galima padaryti jūsų bendrijos „įrankių banką“.
15. Mainykitės
Mainykite savo mokėjimą ir darbą į medžiagas. Darykite talkas.
16. Pirkite naudotus įrankius ar medžiagas
Jeigu negalite pasinaudoti aukščiau suminėtais būdais, statykite iš naudotų medžiagų.
„Дом из самана. Философия и практика.“ стр. 52-54