Valgomos augalų dalys

augalai ir jų draugai grybai

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Valgomos augalų dalys

Standartinė Basta Tre 2006 07 05, 22:01

Laimis rašė:Sveiki,

atsimenu kai tik kuresi klubai, tai zmones kai kurie klause manes kokius
medelius reikia sodinti. As pradedavau vardinti bilekokius medzius is eiles:
klevas, pusis, skroblas, egle, berzas... Juk reikia ivairiu medeliu
prisisodinti. Argi ne taip?

Bet bevardinant mane nutraukdavo ir sakydavo: "eee...ne, netinka. Pradziai
reikia vaismedziu. Berzai, pusys - kokia is ju nauda? Reikia sodinti tuos
medzius, kurie duoda valgyti."

Ir niekaip negaledavau irodyti zmogui, kad tie "nevalgomi", t.y. neduodantys
vaisiu medziai - pusis, berzas, klevas yra didziulis geris. :) Bet siandie radau
iseiti...

Pasirodo, kad pusis irgi "valgomas" augalas. Ta prasme, ji duoda valgomu vaisiu.
Tik jos vaisiai truputi kitokie, todel kartais zmones mano, jog is pusies jokios
valgomos naudos. :)

O pusies vaisiai auga ne ant saku, o ant saknu. Tai yra grybai. Tik pasodinus
pusele, ten is karto bus kazleku. Kiekvienais metais. :) Ir jei nebutu pusu,
berzu, drebuliu, tai nebutu ir grybu. O kad grybai yra niekinis produktas, tai
jus pabandykite irodyti dzukams. Pas juos niekas neauga tuose sausuose
pusynuose. Bet jie tiek grybu prisirenka, kad uztenka ir visai Lietuvai ir visai
Vokietijai. :)

Kai kas grybus laiko nenaudingais pagal maistine verte. Nebent isskyrus pirmos,
antros kategorijos grybus. Taciau noreciau atkreipti demesi, kad tiriama buvo
grybu chemine sudetis. Bet ar chemija viskas pasibaigia? Liko dar daug netirtu
grybu naudingu savybiu.

Po berzais, drebulemis ypatingai auga raudonvirsiai. Musu mociute visada aplanko
salia esanti drebulyna, nes zino, kad ten grybu visada buna.

Taigi, sodinkim ne tik vaismedzius, vaiskrumius, bet ir visus kitus medelius.
Gal daba nepastebim ju naudos, bet kiekvienas medis yra savaip valgomas. :)


Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve
Paskutinį kartą redagavo Basta Ant 2006 07 11, 2:53. Iš viso redaguota 1 kartą.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Standartinė ** Pir 2006 07 10, 22:24

Pušų dar valgomos sėklos. Labai skanu ir labai maloniai kvepia. Suvalgai kelias ir jaučiasi burnoj malonus prieskonis, primena kedro riešutų. :) kažkaip kilo noras paragaut, pabandžiau, o paskui šią Laimio žinutę prisiminiau. Pušys valgomos. :)

taigi, suvalgiau gal tris ir jautėsi skalsumo pojūtis. Manau, kad laukinių augalų sėklikės ateities maistas, kai nebebus svarbu dydis ir kiekis.. Tik sėklų gaila.
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė Basta Ant 2006 07 11, 0:01

:)

negailėk, jos gi mažos :)
esu ir aš ragavusi pušų sėklų - tikrai skanu, tik aižyt voveraitės turėtų :)
ąžuolas - giles, kaštonas (jei sodinot) - kaštonus, kurie irgi valgomi; klevo skanūs žiedai pavasarį, liepa irgi nuostabiausių žiedų ir žiedadulkių duoda, ir žiemą užpilai puikūs išeina...

jei kas ką neįprasto žinot - sakykit :)
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Standartinė ** Šeš 2006 07 22, 18:32

Ant dirvinio asiūklio šakniastiebių susidarantys gumbeliai tinka maistui. Norvegijos provincijose tai didelis vaikų skanėstas. Skoniu jie primena riešutėlius. (V. Kaunienė, E. Kaunas “Vaistingieji augalai”)

Dar nebandžiau :)

Girdėjau, kad iš gysločio sėklų galima išsivirti košę.
Kai gysločio sėklos yra dar jaunos, nevisai subrendę, labai skanu jas valgyti žalias. Pvz., tiesiog nusibraukti ant kokio sumuštinio

dar galima šitą paminėt:
Rytų šalyse (Japonijoje, Kinijoje) pirmų metų rudenį rinktas žalias varnalėšų šaknis valgo, verda jų kompotus. Šaknys yra saldokos, todėl mėgiamos vaikų. Lietuvoje augančių varnalėšų šaknis galima paruošti taip: žaliava susmulkinama ir 2 val. virinama rūgusiame piene. Po to valgoma. Virimo metu augalo šaknyse susikaupęs insulinas virsta cukrumi – fruktoze (iš ten pat)

Labai skanu džiovinti agrastai..
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė Vaiduze Tre 2006 08 02, 20:37

iš balandų sėklų kepa duona. dar nebandžiau, bet pabandysiu :)
ir šiaip aš jas ant sumuštinių barstau, primena pipirus.. skanios..
Vaiduze
 
Pranešimai: 53
Užsiregistravo: Ket 2006 07 13, 14:55
Miestas: Klaipeda

Standartinė Laimis Pen 2006 08 04, 23:08

Ant dirvinio asiūklio šakniastiebių susidarantys gumbeliai tinka maistui. Norvegijos provincijose tai didelis vaikų skanėstas. Skoniu jie primena riešutėlius. (V. Kaunienė, E. Kaunas “Vaistingieji augalai”)


Aš bandžiau. Paskaičiau šitą citatą ir nuvariau kasti asiūklio. Bet kastuvas nelenda į dirvą molėtą, o kai lenda, tai jokių ten gumbelių... :( Gal reikės paieškot kur jie smėlėtoj dirvoj auga, bo pas mus to molio įkast neįmanoma.

Beje, kada reikia kasti? Vėlai rudenį?
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė ** Šeš 2006 08 05, 9:38

turbūt rudenį.. bet reik atkreipt dėmesį, kad Norvegijoj. Gal čia truputį kitokie asiūkliai :) (visko būna.. :)) kai tik išbandysiu ir man pavyks, būtinai pasidalinsiu. :)
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė ** Ket 2007 01 04, 12:48

http://www.animalrights.lt/forum/viewto ... highlight=

Andrius rašė:Lietuvos laukinės floros augalai, kuriuos rekomenduoju valgyti :wink:

Aguona - sėklos
Agurklė - lapai
Ajeras - ūgliai
Aniužė – kaip prieskonis
Ankstyvė - lapai
Apynys – kaip priekonis
Asiūklis - ūgliai
Astras - žiedai
Ašarėlės - vaisiai
Aštrys - lapai
Avietė - vaisiai
Aviža - sėklos
Ąžuolas - sėklos
Balanda - lapai
Balandūnė - lapai
Barborytė - lapai
Barštis – lapai, šaknys
Bastutis - lapai
Bruknė - vaisiai
Čeriukas - lapai
Česnakas – lapai, vaisiai, šaknys
Česnakūnė – prieskonis, lapai
Čiobrelis - prieskonis
Čiužutė – prieskonis, lapai
Dilgėlė – lapai, prieskonis
Erškėtis - vaisiai
Gaiva - lapai
Garstyčia – lapai, sėklos, prieskonis
Garstukas – lapai, sėklos
Garšva - lapai
Gaurometis – lapai, šaknys, žiedai
Gelteklė - šaknys
Gervuogė - vaisiai
Griežtis – lapai, šaknys
Grikis - sėklos
Gudobelė - vaisiai
Juodgalvė - lapai
Juodgrūdė - sėklos
Kadagys - kankorėžėliai
Kanapė - sėklos
Kiaulpienė – šaknys, lapai, stiebeliai
Kietagrūdis – sėklos, prieskonis
Kietis - prieskonis
Kiškiagrikis – lapai, ūgliai, vaisiai
Kiškiakopūstis – lapai, žiedai
Kmynas - sėklos
Kraujalakė - lapai
Kriaušė - vaisiai
Krienas - šaknys
Kukmedis - vaisiai
Lazdynas - vaisiai
Liepa - lapai, sėklos
Linas - sėklos
Mėlynė - vaisiai
Mėta - prieskonis
Miežvienis - sėklos
Morka – šaknys
Obelis - vaisiai
Pastarnokas - šaknys
Putinas - vaisiai
Raktažolė - lapai
Raudonėlis - prieskonis
Raugerškis - vaisiai
Rūgštynė - lapai
Serbentas - vaisiai
Slyva - vaisiai
Spanguolė - vaisiai
Stumbražolė – prieskonis
Svėrė – lapai, šaknys
Šakys - ūgliai
Šermukšnis - vaisiai
Tekšė - vaisiai
Trūkažolė – šaknys, lapai
Vaivoras - vaisiai
Varnalėša – šaknys ir lapai
Varnauogė - vaisiai
Viksvuolė - šaknys
Zuiksalotė - lapai
Žemuogė - vaisiai
Žiognagė- žiedai
Žvaginė - lapai

Čia paminėtos tik gentys. Atskiros rūšys turi skirtingą maistinę vertę, bet vartojamos tos pačios augalo dalys. Gali būti, kad kažką dar praleidau. Prie progos papildysiu.


Andrius rašė:Mirtinai nuodingos Lietuvos laukinės floros rūšys, kurias svarbu pažinti, prieš einant "ganytis" :wink:

Nuodingoji nuokana
Dėmėtoji mauda
Paprastasis žalčialunkis
Lobelinis čemerys (beveik išnykęs)
Europinis kukmedis (uogos nenuodingos, gamtoje išnykęs)

Visus kitus galima ragauti. Jeigu ir pasitaikys kokia pakalnutė ar vilkuogė, nuo kelių uogų nieko blogo neatsitiks, bet prieš vartojant didesnį kiekį geriau būtų sužinoti, ką valgai.


Andrius rašė:Būnant gamtoje niekada neprošal ragauti įvairius laukinius augalus, netgi tuos, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nevalgomi. Netgi plėšrieji žvėrys karts nuo karto krimsteli kokios žievės ar grybų, taip gaudami organizmui naudingų fitoncidų, vitaminų, tanidų, įvairių rūgščių, kurių maži kiekiai veikia profilaktiškai kaip vaistai, o jeigu netyčia pasitaikys organizmui nuodingos medžiagos, tokias "atrūšiuoja" mūsų kepenys. Svarbu, kaip jau minėjau, išvengti kontakto su mirtinai nuodingais augalais, o silpnai nuodingus ragauti galima.
Aš nežinau ar taip būna kitiems, bet kai vaikštau po mišką ar pievą (gaila, bet tokių progų turiu vis mažiau), prie kai kurių augalų mano rankos pačios tiesiasi. Šiuo atveju atmetimo mechanizmas "nepažįstu" - negalioja. Ypač kai sergi kuom nors, tai kojos, rodos, pačios neša prie tų augalų, kurių tau labiausiai reikia. Galbūt tai skamba kvailai, bet aš tikiu, kad iš visos gausybės augalų tik tu pats geriausiai pasirenki sau skirtą receptą, jei, žinoma, dar nesi nepraradęs ryšio su Gamta ir nebijai prie jos prisiliesti. Arba, jeigu renki žoleles kitam, tai rinkdamas turi galvoti apie tą žmogų.

Lietuvoje "ganytis" galima visais metų laikais, valgomų augalų galima rasti ir po sniegu. Nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi ir aprašyti veganų "ganymosi" ypatumus kiekvieną mėnesį :)

SAUSIS

Žinoma, toks šiltas sausis, kaip šis, atveria kur kas didesnes galimybes ganytis po Lietuvos gamtą. Laukuose jau galima aptikti smulkių rugštynių lapelių, miške - užsilikusių kiškiakopusčių, o upeliuose - vandeninių mėtų. Sausis - tai medžių pumpurų valgymo metas. Švelniausio skonio ir lengviausiai virškinami yra liepos pumpurai. Jų galima prisivalgyti į valias. Taip pat reikėtų paragauti beržo žirginių. Jie kartoki, bet naudingi mūsų sveikatai. Jeigu kelyje pasitaiko žemų drebulaičių - galima krimstelti ir jų pumpurų. Jie beveik beskoniai. Kitų medžių pumpurai nėra tokie maistingi, bet po vieną kitą galima paragauti, jei tik norisi.
Atskirai reiktų pakalbėti apie spyglius. Žiemą spygliai yra seni, daug jų valgyti nereikia, nes sudirgins skrandį, tačiau juose esančios dervos mažomis dozėmis yra labai naudingos visam virškinamajam traktui, ypač burnai. Eglių spygliai skanesni, jie rūgštoki. Bet geriau valgyti pušų spyglius, nes šie geriau virškinami. Žiemą beveik vien tik spygliais mintantys kurtiniai ir briedžiai domisi tik pušaitėmis.
Uogų sausio mėnesį galima prisirinkti daug ir įvairių. Sausį renkamos paskutinės užsilikusios šermukšnio, putino uogos, nesniegingą žiemą ant žemės galima rasti dar nesugedusių laukinės obelaitės vaisių. Raistuose tokiu metu pats geriausias metas rinkti spanguoles, jos čia užsiliks iki pat balandžio mėnesio. Pušynuose dar gausiai randamos bruknės. Šiuo metu jos ypač saldžios, net kiaunės, lapės, o kartais ir vilkai nepraleidžia progos jomis pasmaguriauti.
Žiemą naudinga pagraužti krūmokšnių - mėlynes, bruknes, viržius, varnauoges, taip pat aviečių ir gervuogių stiebelius. Kai bespanguoliaudamas raiste prisemiu batus ledinio vandens, o namai toli, tai skubėdamas link jų vis krimstelių tai mėlynės, tai bruknės stagarėlį - niekada neperšalu. Vanduo batuose kliuksi kelis kilometrus, spaudžia -20 laipsnių šaltis, o aš sau ramiausiai grįžtu su "puokšte" viržių, užsikaičiu jų nuoviro ir kitą rytą vėl galiu į raistą šiaušti. Beje, mėlynių stagarėlių arbata ne tik labai skani, bet ir gražios spalvos.
Jau peršalus arba profilaktiškai galima užkrimsti antžeminių kerpių. Geriausiai tam tinka islandinė kerpena, deja, ne visuose miškuose randa, daugiausia pušynuose. Jau kartumas jos - neišpasakytas, bet yra gurmanų, kuriems tai patinka. Viename žygyje ant laužo virdavau tik šių kerpenų arbatą, nes pasitaikė tokie bendrapakeleiviai, kuriems švelnaus skonio arbatos buvo pabodusios. Apie islandinę kerpeną atskirai verta bus parašyti - stebuklingas tai augalas, panaudojimo spektras - nuo degtinės varymo iki stipriausio vaisto nuo bronchito.
Arimuose dabar smagiai žaliuoja žiemkenčiai. Tad jeigu bijote vartoti tuos augalus, kuriuos minėjau anksčiau, tai žieminius rugius ar kviečius galite valgyti užsimerkę... Jie dabar sultingi ir skanūs, iš jų galima išsispausti ypač vertingų sulčių. Tik labai ūkininkų laukų nenusiaubkit, nes žalą jiems privalo atlyginti medžiotojai :)
Tokią šiltą žiemą galima rasti ir grybų. Paprastai nerekomenduojama valgyti pašalusių grybų, nes juose po to atsiranda nuodingų medžiagų. Bet yra keletas rūšių, kurios šalčiams atsparios. Visų pirma, tai įvairių rūšių baltikai arba žaliuokės ir šalninės guotės. Žaliuokės miškuose auga iki gruodžio mėn., tačiau tokią šiltą žiemą, net neabejoju, kai kur jų dar galima rasti. Kai prieš dvi savaites buvau namie (Labanore), tai močiutė buvo prisirinkusi pusę krepšio - ne tik žaliuokių, bet ir voveraičių. Na, o šalninės guotės auga ir žiemą, jų galima rasti po atlydžio. Vėliau galėsiu ir nuotrauką idėti.
Na o tiems, kas pageidauja ne tik delikateso, bet ir rimtai pavalgyti - šaknys, šaknelės... Nėra neskanių šaknų, yra tik prastos šeiminkės, kurios nemoka jų paruošti. Pvz. kiaulpienės šaknys yra karčios, bet tą kartumą galima nuimti kokiu actu ar kitomis maistinėmis rūgštimis. Iš rudens geriausia nusižiūrėti vietą, kur žiemoja laukinės morkos. Paprastoji morka, kaip ir sukultūrintas jos porūšis - dvimetis augalas. Žiemą morkų augimo vietas galima lengvai aptikti pagal tipingų žiedstiebių stagarėlius (žiedynas - skėtis, o morkų jis į vidų susisukęs). Morkų su žiedstiebiai kasti neverta - šaknys bus jau supuvusios. Geriausia rausti aplinkui, kur galima rasti vos iš žemės prasikalusią, morkoms tipingą lapų rozetę. Lygiai tas pats pasakytina ir apie morkų giminaites - pastarnokus, tačiau pastarųjų laukinėje gamtoje daug rečiau pasitaiko. Pastebėjau, kad morkos mėgsta želti ten, kur dažnai deginama žolė, kadangi morkos priklauso taip vadinamai ruderalinių (pažeistų vietų) augalų grupei. Iš šaknų dar ypač vertingos ir daug krakmolo turinčios varnalėšų šaknys, tik jos daug kietesnės nei morkų ir pastarnokų. Na, o prie viso to - visų gerbiamas krienas.
Čia išvardinau tik mažąją dalį sausio mėnesį valgomų augalų, tiesiog kitų nebandęs dar. Aišku, protingi žmonės jau rudenį prisiruošia maisto atsargų ir žiemą sniego nekapsto. Bet jeigu atsitiks taip, kad būdami miške, labai užsinorėsit valgyti, tai žinokit, kad maisto aplinkui į valias, nes žmogus - žolėėdis gyvūnas.
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė Basta Pen 2007 01 05, 0:47

Tik nenuvalgykit mano lapelių :lol:

Oi, ačiū, Gabriuk 8)

Dar pridėsiu, kad net iš nevalgomų augalo dalių išeina puiki arbata, pvz., aviečių stiebų..




Garšva
http://www.lev.lt/Joga/StudyDetailsStory_Fr.aspx?Menu=Pazinimas&Step=0&H=12&GroupID=17&ID=259

Paprastoji garšva. /Aegopodium podagraria L./
Paveikslėlis
Garšva – tos pačios skėtinių šeimos augalas, kaip morka, krapas ir kt. Jos stiebas tuščiaviduris, žiedai smulkūs, susitelkę į skėčius, lapai plunksniški. Veisiasi garšva požeminėmis palaipomis ir greitai sudaro platų, tankų sąžalyną. Ji yra tipiška parkų ir daržų piktžolė (įš tikrųjų, teisingiau ją vadinti "geržole"). Auga ūksmingose vietose, patvoriuose ir pakrūmėse. Nuo senų laikų garšva buvo vienas iš pagrindinių maistinių augalų kraštuose su panašiu į mūsų kraštą klimatu (kaip kad dabar – bulvės). Tai vienas iš naudingiausių maistinių augalų, turintis daug vitamino C, mineralinių medžiagų, baltymų, taip pat eterinių aliejų.

Šventasis Serafimas Sarovskij savo raštuose pažymi, kad garšva sudaro apie 80% viso žalumynų raciono vienuolyne, ji yra pagrindinis vienuolių maistas. Rinkti jaunus garšvos lapelius galima nuo ankstyvo pavasario, kai jie būna šviesūs ir garbanoti, iki birželio mėnesio, o kur žolė šienaujama – ir vėliau. Visiškai suaugę lapai yra lygūs ir tamsesni, aštraus skonio ir gana kieti. Elijas Lionrotas apie paprastąją garšvą rašė: pavasarį lapai vartojami taip pat, kaip mums įprasti kopūstai ir špinatai. Šiaurinėje Vokietijos dalyje garšva priskiriama prie taip vadinamųjų pagrindinių „devynių žolių“ ir naudojama gaminant žalias sriubas.

Norėtume pasiūlyti keletą receptukų su šiuo puikiu žalumynu:

Salotos su garšva

Garšvos lapeliai, svogūno laiškai, krapai, agurkas, virtos bulvės ir kiaušinis. Viska supjaustykite, užtaisykite grietine, pagal skonį įberkite druskos.

Garšvos salotos su agurku

Garšvos lapelius panardinkite į verdantį vandenį 1-2 min. Smulkiai supjaustykite, įdėkite supjaustytą agurką, druską, grietinę ir viską sumaišykite.

Sriuba iš garšvos su bulvėmis

Bulves nuskuskite, supjaustykite gabaliukais ir išvirkite. Garšvos lapelius nuplikykite verdančiu vandeniu. Smulkiai supjaustykite svogūną, morkas ir garšvos lapelius. Viską sumaišykite ir kepkite keptuvėje su sviestu arba aliejumi 3 minutes. Pabaigoje įberiakite šaukštą miltų ir gerai išmaišykite. Kepintą garšvą sudėkite į išvirtas bulves, pagal skonį pasūdykite (galima įberti pipirų, muskato ir kitų prieskonių) ir virkite 2 minutes. Kiaušinius išplakite šakute ir plona čiurkšle įpilkite į verdančią sriubą. Suberkite smulkiai supjaustytus krapus ir česnako skiltelę. Užgesinkite ugnį ir palaikykite sriubą po dangčiu dar 3 minutes (galima ir 30 min.).

Makaronų sriuba su garšva

Imama viena morka, viena stiklinė garšvos lapelių, 1,5 litro vandens, 0,5 stiklinės makaronų, 2 šaukštai sviesto. Morkas susmulkinkite, ir pakepkite su sviestu, sudėkite į verdantį vandenį ir virkite 3-4 minutes. Tada suberkite makaronus ir garšvą, pasūdykite (galima įdėti prieskonių). Virkite, kol išvirs makaronai.

Kotletukai iš garšvos ir rūgštynių

900 g garšvos, 200 g rūgštynių, 100 g aliejaus, 100 g grietinės, 1 svogūnas, 2 kiaušiniai, gabalėlis piene mirkytos duonos. Garšvą ir rūgštynes išvirkite pasūdytame vandenyje. Iškoškite ir susmulkinkite. Svogūną susmulkinkite ir apkepkite aliejuje, sumaišykite su garšvos ir rūgštynių mase, įdėkite du kiaušinius, piene išmirkytą duoną. Viską gerai išmaišykite ir, jeigu reikia, masę sutirštinkite: įberkite miltų arba džiūvėsėlių trupinių (kad galėtumėte formuoti kotletus). Suformuokite kotletus ir iškepkite aliejuje iki paskrudusios plutelės. Tada užpilkite juos grietine ir palaikykite šiek tiek orkaitėje ant silpnos ugnies, kad sušiltų. Tik neužvirkite!

Garšva kepta su kiaušiniais

400 g garšvos, du kiaušiniai. Smulkiai supjaustytus garšvos lapelius troškinkite aliejuje 5-10 min., užpilkite plaktais su druska kiaušiniais (galima įdėti ir kitų prieskonių), kepkite kol kiaušiniai iškeps.

Marinuota garšva

Vienam litrui marinato – 1 šaukštas druskos, 1 arbatinis šaukštelis cukraus, 2 gvazdikėliai, 12 kvapnaus pipiro žirnelių, 2 lauro lapai, 0,5 l 6% acto (geriausia – natūralaus), 0,5 l vandens (arba 1 l vandens, 2 šaukštai 80% acto esencijos). Marinato gaminimui naudokite emaliuotą puodą, įpilkite vandens, suberkite druską, cukrų, ir prieskonius, virkite 10-15 min. Tada įpilkite actą ir neleidžiant užvirti, šildykite dar 10-15 min. Marinavimui rekomenduojama rinkti tiktai labai jaunus, beveik permatomus garšvos lapus su storais lapkočiais. Jeigu garšva gaminama greitam panaudojimui, ji dedama į karštą marinatą ir kaitinama 10-15 min. Nuimama nuo ugnies ir taip paliekama parai. Žiemos konservavimui garšvą sudėkite į sterilizuotus stiklainius, marinatą užvirkite ir pripilkite į stiklainius iki pat krašto. Tada stiklainius uždenkite steriliais metaliniais dangteliais, užsukite ir iškarto apverskite. Stiklainius uždenkite storu vilnoniu audeklu ar antklode ir palikite 6-12 val.

Chetčin

Tešlai: 2/3 stiklines kefyro arba vandens, 1 kiaušinis, 2,5 stiklinės miltų, 0,5 arbatinio šaukštelio druskos.
Įdarui:
1-as variantas: 2 stiklinės susmulkintų žalumynų (gali būti garšva, garstukas, dilgėlė ir kt.), 250 g varškės, 1 kiaušinis, druska ir pipirai pagal skonį. Žalumynus susmulkinkite ir pašutinkite su trupučiu vandens 5-10 min., sumaišykite su varške, kiaušiniu ir prieskoniais.
2-as variantas: 2 stiklinės žalumynų (gali būti garšva, garstukas, dilgėlė ir kt.), 4 virtų be lupenų bulvių, 1 svogūno, 3 šaukštų aliejaus. Žalumynus supjaustykite ir patroškinkite, svogūną smulkiai supjaustykite ir apkepkite aliejuje. Iš bulvių pagaminkite piurė ir viską sumaišykite.
Paruošimas: Išminkykite stangrią tešlą, kaip makaronams. Jeigu naudojate vandenį, įpilkite arbatinį šaukštelį acto.
Uždenkite tešlą rankšluosčiu ir palikite apie valandą pastovėti. Supjaustykite ją kiaušinio dydžio gabaliukais (galima ir didesniais), iškočiokite apvalų blyną. Į blynelio vidurį įdėkite šiek tiek įdaro ir sulipdykite tešlos kraštus į viršų, lyg darant maišelį ar voką. Gautą rutulėlį su įdaru atsargiai iškočiokite į blyną taip, kad jis nesuplyštų ir įdaras neišbėgtų. Kepkite be riebalų ant sausos ketaus keptuvės iš dviejų pusių. Jei paplotėlis pavykęs, jį išpūs lyg burbulą. Iškepusį chetčin patepkite sviestu ir patiekite dar karštą.

Skanaus!
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Standartinė ** Pir 2007 05 14, 9:50

medus rašė:nufotografavau vieną iš mano mėgstamiausių augalų:

Paveikslėlis

tikriausiai tai Andriaus paminėta viksvuolė, kurią galima rasti augančią drėgnose vietose. valgyti ją visai paprasta - tiesiog išrauti ir nukramtyti minkštą baltą galą. skonis labai geras :)

http://www.gyvunuteises.lt/forum/viewto ... highlight=
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė ** Ant 2007 06 26, 23:19

Straipsnis iš "Žaliosios Lietuvos"

Kuo trumpesnis kelias nuo augalo iki burnos - tuo maistas sveikesnis
Aiva Vaivarienė,
Natūralaus gydymo centro (www.ngc.lt)
gydytoja-homeopatė


Smarkiai sumažėjo žiemai paruoštų maisto atsargų - rūsiuose sudygo likusios morkos, šaldytuve nebėra šaldytų uogų, spintelėse džiovintų grybų taip pat tik kvapas belikęs. O sveikos mitybos specialistai pataria valgyti kuo daugiau vietinių augalų. Parduotuvėse jų nėra. Ką daryti? Nejaugi teks pirkti importinius pomidorus ir beskonius agurkus?
Lietuvos žemė turtinga valgomaų augalų, tačiau daugelį jų pamiršome, nebevertiname. Tik senoliai kartais prisimena, kad vaikystėje yra valgę šviežių viksvų lapų, skabę liepų pumpurus ar srėbę balandų sriubos.
Laukiniai augalai – nepakeičiamas ir puikus maistas. Jie auga trąšų ir herbicidų nepaliestame dirvožemyje, yra išsaugoję savo pirmykštį, pačios gamtos duotą pavidalą, yra pilni mikroelementų, vitaminų, fermentų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. O būtent jų labai trūksta kultūriniuose augaluose, užaugintuose plantacijose. Ypač vertinga augaluose esanti medžiaga - chlorofilas. Tai žaliasis pigmentas, kurio dėka saulės šviesos energija paverčiama gyvybine augalų energija. Daug chlorofilo turintys laukiniai augalai skatina gyvybinius procesus, atnaujina ląsteles ir yra ypač naudingi mūsų kraujui. Tai pati geriausia priemonė mažakraujystei gydyti, nepakeičiamas vaistas esant nusilpusioms nervų, endokrininei bei imuninei sistemoms.

Laukinius augalus galima naudoti labai įvairiai - čia mūsų, šeimininkių, fantazijos reikalas. Jeigu norime, kad vaikai, šeima būtų sveika, būtina patiekti ant stalo kuo įvairesnio ir turtingesnio „žaliojo raciono“.
Smulkiai pjaustytus laukinius augalus galima dėti į salotas, t.y. valgyti žalius, pagardinant įvairiais mėgstamais užpilais - aliejumi, aliejaus ir citrinos sulčių mišiniu, grietine (arba rūgpieniu, kefyru), pomidorų padažu (arba grietinės ir pomidorų padažo mišiniu), sojų padažu ir kt. Taip pat galima ruošti įvairiausius troškinius ir sriubas (tiesiog įprastus patiekalus gardinant laukinėmis žolėmis). Iš žaliųjų augalų masės nesunku paruošti padažus arba įdarus blynams, koldūnams, balandėliams, pildytoms daržovėms (pvz. paprikai ar baklažanui), Be galo vertingos yra šviežių laukinių augalų sultys, tik jų negalima naudoti daug – užteks po kelis valgomuosius šaukštus.

Balandos (Chenopodium) randamos jau anksti pavasarį. Tai labai skani ir vertinga „piktžolė“. Joje daug baltymų, kalcio, fosforo, magnio, kalio, karotinoidų, C vitamino. Maistui tinka visa antžeminė jaunų balandų dalis. Vasarą skabomi tik lapai, rudenį naudojamos ir sėklos. Balandą galima naudoti vietoj špinatų, įprastinių lapinių salotų. Lapus ir jaunus ūglius galima valgyti ir žalius, ir virtus. Ruoškite kol švieži. Galima džiovinti ir saugoti žiemai.

Dilgėlė (Urtica) – vienas naudingiausių laukinių augalų, kurį pažįsta kiekvienas. Ji vertinga, gero skonio, lengvai paruošiama. Savo verte jį prilygsta ankštinėms daržovėms (žirniams, pupoms). Šviežiose dilgėlėse yra daugybė mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio) bei vitaminų, ypač C, E, K ir B, karotino, organinių rūgščių, fitoncidų ir fermentų. Dilgėlės „gerina“ kraują (skatina hemoglobino gamybą), mažina kraujavimą, didina krešėjimą, didina gimdos raumenų tonusą, valo organizmą, pašalina nuovargį, pagerina medžiagų apykaitą ir sustiprina imuninę sistemą.
Geriausia skinti kai stiebeliai dar jauni - iki 10-15 cm aukščio. Patartina nepjauti augalo pernelyg žemai – gali sunykti. Vasarą maistui skinami tik suaugusių dilgėlių lapai. Gerai nuplautas dilgėles nuplikykite verdančiu vandeniu ir susmulkinkite. Gautą žalią masę naudokite maisto gamybai.

Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) rusų liaudies medicinoje vadinama gyvybės eliksyru. Jos lapuose daug angliavandenių, geležies, fosforo, kalcio, magnio, karotino, vitaminų B2, C, E. Žieduose - gausu lecitino. Kiaulpienės gerina medžiagų apykaitą, valo organizmą, ypač atgaivina kepenis bei kasą, nualintas civilizacijos nuodų.
Jos visos dalys yra valgomos. Iš jaunų lapų daromos salotos, garnyras prie mėsos, žuvies patiekalų. Iš jų verdamos sriubos, gaminami įdarai. Žiedpumpuriai marinuojami ir naudojami mišrainėms, šaltoms sriuboms, pikantiškiems patiekalams. Valgomi ir žiedai – jie dedami į salotas, tyres, sriubas, tinka puošti patiekalus.
Kad lapai nebūtų kartūs, prieš vartodami nuplaukite juos ir pusvalandį palaikykite sūdytame šaltame vandenyje. Juos galima netgi rauginti kaip kopūstus.

Varnalėša (Arctium) - be galo vertingas vaistinis ir maistinis augalas, kai kuriose Azijos šalyse kultūrinamas ir auginamas plantacijomis. Maistui naudojami jauni lapai, ūgliai - jie renkami pavasarį iki žydėjimo, o rudenį renkamos šaknys. Šaknys - puikus ir sveikas bulvių pakaitalas. Be to, šaknų miltai, sumaišyti su ruginiais ar kvietiniais miltais, tinka duonai kepti.
Jaunuose lapuose ir ūgliuose gausu vitamino C, eterinių aliejų, skaidulinių medžiagų, fitoncidų. Jie naudojami gaminant sriubas, salotas, mišraines, troškinius.

Garšva (Aegopodium) – dažna parkų ir daržų „piktžolė“. Neravima, nešienaujama greitai sudaro platų, tankų sąžalyną. Auga ūksmingose vietose. Nuo senų laikų garšva buvo vienas iš pagrindinių maistinių augalų mūsų kraštuose. Joje daug vitamino C, mineralinių medžiagų, baltymų, taip pat eterinių aliejų.
Šventasis Serafimas Sarovskis savo raštuose pažymi, kad garšva sudaro apie 80% viso žalumynų raciono vienuolyne, ji yra pagrindinis vienuolių maistas. Rinkti jaunus garšvos lapelius galima nuo ankstyvo pavasario, o kur šienaujama – ir visą vasarą. Garšvą puikiai galima vartoti vietoj įprastųjų kopūstų, kol dar jų nėra.

Asiūklis (Equisetum). Maistui vartojami sultingi, jauni dirvinio asiūklio sporiniai ūgliai. Galima valgyti šviežius, virti, troškinti, kepti pavoliotus miltuose. Asiūkliuose daug silicio, flavonoidų ir mikroelementų - tai lemia jo gausias gydomosios savybes.

Gyslotis (Plantago). Dažnas pievų ir pakelių augalas. Jo gražūs lapai prašyte prašosi į salotas. Šiame augale daug naudingų glikozidų, fermentų, fitoncidų, vitamino C, labai daug kalio ir cinko. Gysločio šviežios sultys yra puikus vaistas kenčiantiems nuo opaligės - jos malšina skausmus, veikia kaip antibakterinis preparatas, normalizuoja virškinimo trakto motoriką. Vienas žymiausių senovės gydytojų Avicena teigė, jog gyslotis - pats geriausias vaistas senoms žaizdoms bei opoms (netgi vėžinėms) gydyti.



Receptai

Žaliosios salotos
Žliūgė, dilgelės, garšva, pienių lapai, ridikėlių lapai, pipirinė, agurklė, rūgštynės (arba kiškio kopūstai), svogūnų laiškai, grietinė arba aliejus, prieskoniai.
Supjaustyti po sauja visų minėtųjų žalumynų, užpilti aliejumi arba grietine, pridėti mėgstamų prieskonių. Galima įlašinti citrinos sulčių. Žalumynų proporcijos gali būti įvairios, pagal kiekvieno skonį.

Salotos su garšva
Morkos, garšva, aliejus.
100g morkų smulkiai sutarkuoti, įdėti saują smulkiai supjaustytų garšvų lapų, sumaišyti su aliejumi, prieskoniais.

Sriuba iš garšvos
Smulkiai supjaustykite kelis svogūnus, morkas. Pakepkite jas keptuvėje su sviestu arba aliejumi kelias minutes. Pabaigoje įberkite šaukštą miltų ir gerai išmaišykite. Užpilkite vandens ir leiskite užvirti. Sudėkite nuskustas, gabaliukais supjaustytas bulves. Kai bulvės išvirs, pridėkite smulkiai supjaustytos garšvos, pagal skonį pasūdykite (galima įberti pipirų, baziliko, muskato ir kitų prieskonių), pridėkite krapų, petražolių, nukėlus nuo ugnies palaikykite šiltai dar 10-20 min. Patiekite su grietine.
Garšva tinka prie šaltibarščių!

Kruopų ir laukinių žolių sriuba
2 valg. šaukštai miežinių ar kitokių kruopų, 2 morkos, 4 bulvės, 2 svogūnai, 2 valg. šaukštai aliejaus, po saują - garšvos, dilgėlės, pienės, varnalėšų lapų, builio, krapų, petražolės, kitų prieskonių.
Kruopas nuplaukite, išmirkykite, po to pavirkite 5 min. Svogūnus supjaustykite, pakepinkite svieste ar aliejuje, sudėkite į sriubą. Kartu dėkite smulkiai tarkuotas morkas, supjaustytas bulves. Įpilkite vandens ir pavirkite dar 10 min. Per tą laiką supjaustykite laukines žoles, po to jas visas sudėkite į puodą ir nukėlę nuo ugnies laikykite uždengtas dar 20 min. Prieš valgydamį įberkite krapų, pagardinkite grietine.
Dilgėlių troškinys
2 stiklinės supjaustytų dilgėlių, svogūnas, aliejus, džiovinti prieskoniai arba daržovės, žalumynai.
Dilgėles švariai nuplaukite, nuplikykite. Smulkiai supjaustytą svogūną pakepinkite aliejuje, sudėkite dilgėles, prieskonius ir 1-2 min. viską dar pakepinkite. Troškinys tinka koldūnų įdarui, lietiniams, pyragėliams. Galima valgyti su virtomis bulvėmis, kruopų košėmis ar duona, tinka kaip garnyras prie įvairių patiekalų.

Garšvos ir rūgštynių maltinukai
900 g garšvos, 200 g rūgštynių, 100 g aliejaus, grietinės, 1-2 svogūnai, 2 kiaušiniai, riekė mirkyto batono.
Garšvą ir rūgštynes nuplikykite ir susmulkinkite. Svogūną susmulkinkite ir apkepkite aliejuje, sumaišykite su garšvos ir rūgštynių mase, įdėkite du kiaušinius, piene ar vandenyje išmirkytą batoną. Viską gerai išmaišykite ir, jeigu reikia, įberkite šaukštą miltų, manų kruopų arba džiūvėsėlių trupinių (kad galėtumėte formuoti). Suformuokite „kotletukus“ ir kepkite aliejuje, kol paskrus. Valgomi pagardinti grietine ar pomidorų padažu.

Dilgėlių maltinukai
100 g dilgėlių, 200 g sorų kruopų košės, 20 g riebalų, druskos, prieskonų pagal skonį.
Dilgėles nuplauti, nuplikyti ir labai smulkiai supjaustyti arba sumalti mėsmale. Dilgėlių masę sumaišyti su sorų kruopų koše, prieskoniais, suformuoti nedidelius „kotletukus“ ir kepti įkaitintuose riebaluose. Patiekti su grietine.

Kiaušinienė su garšva
(arba - dilgėlėmis, pienėmis, sumaltais gysločių lapais)
Pora saujų garšvos, svogūnų laiškai, du kiaušiniai.
Smulkiai supjaustytus garšvos lapelius ir svogūnų laiškus troškinkite aliejuje 5 min., užpilkite plaktais kiaušiniais, kepkite kol kiaušiniai iškeps. Pabarstykite prieskoniais, druska.

Dilgėlių jachinija (iš bulgarų virtuvės)
500 g dilgėlių, 2 svogūnai, 2 valg. šaukštai aliejaus, 100 g graikiškų riešutų.
Dilgėles nuplaukite, nuplikykite ir išvirkite pasūdytame vandenyje. Gautą masę pertrinkite per sietelį. Pakepintus svogūnus sudėti į dilgėlių masę ir troškinti, kol sutirštės. Prieš patiekiant apibarstyti smulkintais riešutais.

Kepti paparčių ūgliai
Nuvalyti paparčių (stambialapio šakio) ūglius, nuplauti, blanširuoti, apvolioti miltuose ar džiūvėsėliuose ir apkepti svieste. Paduoti kaip garnyrą.

Pienių kava
Kiaulpienės šaknys taip pat naudojamos maistui. Iš jų, kaip ir iš cikorijos ar gilių, verdama kava. Šaknis galima kasti anksti pavasarį, kol dar nėra žiedų arba vėlyvą rudenį. Švariai nuplauti šepetėliu, nupjauti antžeminę dalį. Išdžiovinti, paskrudinti iki rudumo ir sumalti kavamale. Milteliai gerai tirpsta vandenyje, gaunama sveika ir skani kava.
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė ** Pen 2007 07 27, 18:32

medus rašė:puikus puslapis viesiems ieškantiems gamtoje valgomų augalų - http://www.pfaf.org/ . didelėje duomenų bazėje galima surasti augalo aprašymą - kokios jo dalys ir kaip valgomos, kokios nuodingos, kaip galima panaudoti medicinoje ir pan.

jie patys apie save:
Plants For A Future is a resource centre for rare and unusual plants, particularly those which have edible, medicinal or other uses. We practise vegan-organic permaculture with emphasis on creating an ecologically sustainable environment based largely on perennial plants.
Just twenty plants provide the majority of food eaten, yet there are thousands of other useful plants which have not reached mainstream attention. You can find details of many of them here.
We advocate a style of gardening mimicking a natural woodland system using perennial plants and following vegan organic and ecological principals


iš jų sužinojau, kad lubinų sėklas galima puikiausiai vartoti maistui. tereikia jas per naktį pamirkyti ir nupylus vandenį išvirti. arba daryti falafelius ;) pas mane lubinų pilnos pievos, tai parašysiu, kas gavosi ir ar skanu :)

http://gyvunuteises.lt/forum/viewtopic. ... highlight=
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė gude Ket 2007 08 09, 22:09

Aš specialiai valgymui sodinuosi nasturtus. Žiedlapių skonis aštrokas, man primena lygtai ridikus. Dedu į salotas, ant sumuštinių ir valgau vienus. O mano puseserė vekuoja nasturtų dar žalias sėklas. Sako skonis kaip kaparelių.
Salotas pabarstau medetkų žiedlapiais.
Žiemai arbatai prisidžiovinu juodųjų serbentų lapų.
gude
 
Pranešimai: 1
Užsiregistravo: Ket 2007 08 09, 22:03
Miestas: Kaunas

Standartinė Basta Ket 2007 08 09, 22:11

Taip, juodieji serbentai dar dedami rauginant agurkus, taip pat kartu ir vyšnių lapai.
Reiks parašyt receptėlį raugintų agurkų, jei dar neparašiau...
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Standartinė Laimis Pir 2008 03 24, 23:25

Angliškai 7000 valgomų augalų:
http://www.pfaf.org/leaflets/edible_uses.php
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Kitas

Grįžti į Augmenija

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 13 svečių

cron