Sveiki,
Šį kartą noriu parašyti apie kitą savo žemės gyvūnėlį – vorą. Mūsų statomoje pašiūrėje apsigyveno voriukas. Jis savo tinkle jau turėjo 4 aukas. 3 musytes ir uodą. Stebėjimo dieną voras pagavo dar vieną itin stambų žalią (sidarbinį) vabaliuką ir vyniojo jo kojytes. Tačiau staiga atėjo kitos rūšies voras. Maždaug to paties dydžio, tačiau kitokios formos ir pradėjo atiminėti iš vietinio grobį. Vorų kovos vyksta taip: vienas voras tūno, kažką kaupia (galbūt nuodus), paskui prišoka prie kito voro ir kerta. Tada tas, kuriam kirto pabėga. Matomai jam tikrai kažkokia skriauda padaryta. Tada vėl abu tūno minutę ar dvi. Tada tas kitas kažką sukaupęs kerta anam ir matosi, kad dabar anas gavo mušt ir pabėgo į kitą voratinklio kampą. Ir taip tęsiasi keletą kartų, kol kuris nors voras laimi. Mano stebėtą kartą laimėjo voras atėjūnas. Vietinis voras susitraukė ir daugiau nebesipriešino, o atėjūnas prisikabino siūlą prie to žalio vabaliuko ir nuvilko jį pas save į plyšį tarp lentų. Ar atėjųnas mezga tinklus nepavyko pamatyti. Gal jis tik grobį atiminėja iš kitų?
Po savaitės vietinis voriukas pagavo ir du-tris kartus už save didesnę vapsvą ir dar porą aukų. Tačiau neteko matyti, kad kadanors jis užkandžiautų.
Kartą kai buvome T.Ivanausko muziejuje Kaune, ten buvo egzotinių gyvūnų paroda. Muziejininkė dirbanti su vorais aiškino, jog vorai turi nuotaiką. Jos vienas augintinis kažkodėl prarado nuotaiką ir metus laiko nieko neėdė, nors jam buvo duodama. Ir neėdė, ir neaugo, tik tūnojo kampe. Paskui po metų laiko jis atsigavo, pradėjo ėsti ir augti. Supratau, kad vorai ilgai gali išbūti neėdę.
Tiems kas domisi vorais patariu užsukti į tikrai nuostabų tinklapį skirtą būtent Lietuvos vorams:
http://lietvorai.puslapiai.lt/index.htm
------------------------------------------------------------------
Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve