Erkės

[Basta]

Erkes yra geras gyvunelis. Jis kaip ir peles dalyvauja ekologiniame
gamtos rate (ekosistemoje).

Erkes turi daug priesu:

1. pauksciai. juodvarnis, kovas, varna, vi�tos ir kiti pauksciai
sulesa kraujo prisisiurbusias erkes.

2. ziurkes, peles, kirstukai, driezai ir kiti smulkus gyvuneliai taip
pat valgo "ispampusias erkes"

3. erkiu priesai taip pat yra skruzdes, vorai ir kai kurie kiti
vabzdziai (galbut ne visos voru ir skruzdeliu rusys)

4. nematodai ir bakterijos

5. yra netgi augalai, kurie minta erkemis. deja sie augalai auga tik
siltuosiuose krastuose.

6. erkiu parazitai. pvz. Ixodiphagus hookeri (vapsva erkiu parazitas)

Apie paskutini gyvuneli Ixodiphagus hookeri siek tiek placiau:

Erke pati yra parazitas, taciau jos kune irgi veisiasi parazitai.
Lietuviskai snekant Ixodiphagus hookeri yra parazitu parazitas. Jis
padeda kiausinelius i pripampuse erke. Is kiausineliu issirita
vaikuciai ir sugriauzia erke. Moksliniu tyrimu duomenimis apie 30
procentu erkiu turejo savo kune situ parazitu. Kitu mokslininku
duomenimis apie 20 procentu. Buvo netgi bandymu veisti Ixodiphagus
hookeri kaip erkiu naikintoja ir taip isspresti erkiu problema. Bet
eksperimentai nepavyko. Tai nera ko ir noreti. Jei sis gyvunelis
iszudytu visas erkes, tai sugriutu visas ekologinis gamtos ratas. As
manau, kad sitas parazitas naturaliomis salygomis ir turi isnaikinti
tik dideli kieki erkiu, bet jokiu budu ne visas. Nes erkes reikalingos.

Taigi, erkese gyvena Ixodiphagus hookeri vapsva. Ta vapsva kai uzauga,
tai naikina visokius kenkejus, kurie valgo zemes ukio derliu. Aisku
visu velgi nesuvalgo, bet visgi kontroliuoja kenkeju skaiciu.

Taigi, musu derlius siek tiek priklauso ir nuo erkiu. Ner erkiu, ner
Ixodiphagus hookeri vapsvu, tada yra daug kenkeju ir jie suryja dali
musu derliaus.

Taigi, erke yra geras gyvunelis. Jis susijes su derliumi.

---------------------------------------

Kad erke dalyvauja ekologiniame gamtos rate, tai cia akivaizdu.
Ivairove dar niekam nepakenke. O jos isisiurbimai gi nera skaidus
(zmogus netgi nejaucia isisiurbimo, nes erke isleidzia nuskausminamuju
seiliu ir kraujo kresejima mazinanciu medziagu) ir taip pat nera
kenksmingas. Erke niekada juk neissiurbs viso zmogaus kraujo. Jos gi
isgeria labai mazai. Ir letai geria.

Palyginus su uodais, tai erkes yra labai mazai geriancios. Viena erke
gali prisisiurbti kiek 2-4 uodai prisisiurbia. Bet paziurekim koks
uodu skaicius? Erke viena per sezona, o uodu tai..simtai mums krauja
laka. Taigi, del to, kad erke kazkiek kraujo nuima, tai visai nieko tokio.

Galima daryti prielaida, kad galbut erkes reikalingos tam, kad butum
svarus ir grazus. Gyvuneliai issilaizo erkes, zmogus jas issiima.
Karves gal nemoka issiimti, nezinau, bet manau joms ten ir nepakenkia
tos erkes.

Na, siaip apie erkiu misija galima tik spelioti. Gal kada gyvendami
gamtoje ir susipazie su jomis arimiau mes suzinosime ju paskirti..

Bet siaip jos nieko blogo nedaro. Zmogus nuo erkes negali susirgti ar
kitaip sunegaluoti. Kraujo nusiurbimas yra labai menkas ir zmogui
neatsiliepia. Siurbiasi erke letai ir neskausmingai, taigi jokios
zalos zmogui nedaro.

Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve

[Basta]

Sveiki,

siandien dar karta pamastykime apie erkinio encefalito virusa.

Va, radau labai gera straipni. Cia ekosistemu ir biologijos specialistai raso
mokslini straipsni apie tai kaip bioivairove padeda isvengti konkreciai Laimo
ligos ir kitu erkiu pernesamu ligu:
http://environmentalrisk.cornell.edu/Ev ... sing2000.p\
df

Mokslininkai padare tyrimus. Esme tokia:

Erkinio encefalito virusas ir Laimo ligos sukelejos bakterijos gyvena gyvunu
kunuose. Erke paskui paima is kokio nors gyvuno virusa ir pernesa zmogui.

Pasirodo, kad vieni gyvunai labai gerai nesioja virusus ir bakterijas, kiti
maziau, o treti isvis nenesioja ju.

Labiausiai nesiojantys uzkrata yra smulkus grauzikai. Ju yra daug ir turtingoje
bioivairoveje ir skurdzioje.

Esme tame, kad padidinus bioivairove padaugeja gyvunu, kurie nepernesa uzkrato.
Erkes kandzioja tiek pat, taciau jos dabar kandzioja ir gyvunus, kurie nesugeba
pernesti infekciju. Taigi, nors erkiu kiekis didesneje bioivairoveje islieka
toks pats, taciau tikimybe uzsikresti virusais ir bakterijomis sumazeja.

-----------------------

Va, pasirodo ka mes turime daryti noredami isvengti erkinio encefalito ir kitu
ligu - ogi nieko NEDARYTI.

Bioivairove pati pajegi susitvakyti su virusais. Ir priedo bioivairove stiprins
musu imuniteta. Zodziu virusai pries bioivairove yra bejegiai del dvieju
priezasciu:
1. musu imunitetas stipreja
2. virusu mazeja bioivairoveje

Taigi, viskas ka mes galime padaryti yra NESIKISTI i gamta.

Kaip rodo pasaulio patirtis - zmogus yra vienintelis gyvunas sugebantis griauti
bioivairove. Gamta sugeba bioivairove atsistatyti. Va, pvz, ten kur atominiai
sprogimai ivyksta per 20 metu (cernobilis) gamta atsistato ir dar prisiaugina
daug daug retuju augalu. Bioivairove klesti vien del to, kad ten nera zmogaus
veiklos.

Kalbant konkreciais zemiskais terminais, jei jus nuskutat pievute, jei
prisodinat daug nelietuvisku augalu, apsitveriate tvoromis, kad nevaiksciotu
gyvuneliai, jei laikote sunis, kurie atbaido lojimu ar puolimu visus laukinius
gyvunelius, tai jus griaunate bioivairove. Kitaip sakant, jus susikuriat sau
gyvenimo salygas panasias i miestietiskas, o visi zinome, kad mieste bioivairove
yra labai skurdi. Va, is sito bioivairoves sugriovimo juk ir kyla paskui visos
ligos.

Iseitis tokia: atsikraustome i sklypa ir jame nieko nedarome. ilgainiui ten
uzauga miskas ir gyvenam kaip mamutai dziunglese. kadangi bioivairove klesti,
todel tikimybe uzsikresti erkiniu encefalitu ar Laimo liga yra lygi nuliui.

Va, kokia dilema dabar stovi: ar sukulturinti savo sklypa ir gyventi kaip visi
zmones, ar tapti laukiniu ir gyventi miske, rinkti uogas ir grybus, sakneles
visokias...

Manau niekas is musu nenori "grizti i bezdzioniu" lygi, todel mums teks ieskoti
vidurinio kelio, t.y. mums reikia stengtis, kad kuo daugiau pas mus butu
bioivairoves sklype, taciau kartu turime ziureti, kad patys netaptume laukiniais
ir asocialiais.

Zodziu reikia kurtis sodyboje taip, kad ir patiems jauku ir saugu butu, ir kad
bioivairove klestetu. Reikia stengtis ir is kitu zmoniu neissiskirti, kad mus
"durneliais" nelaikytu.

Apie bioivairove ir kaip ja susikurti savo sodyboje, tai jauciu mums dar daug
teks sneketi. Bet tai jau kituose laiskuose.

Sekmes jums kuryboje...

Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve

[Basta]

As vis galvoju kam reikalingi tie erkinio encefalito virusai. Ir stai ka
sugalvojau+

Paziurekim i atomo zonas, t.y. i tokias zonas, kuriose ivyko atominis sprogimas.
Kaip zinnia tokiose zonose, nuo radiacijos prasideda visokiausieji apsigimimai.
Gimsta gyvuneliai su trimis galvomis, be uzpakaliniu koju ir kitaip mutave.

Bet paziurekim kaip yra praktikoje. Cernobilio sprogimas. 200 kartu didesnis uz
Nagasakio ir Hirosimos sprogimus nunesusius istisus miestus. Radiacija labai
didele, todel ten turetu knibzdete knibzdeti zveriu mutantu.

Taciau dabar, 20 metu po avarijos, ten nera nei vieno mutanto. Ekologai sau
vaikstineja po tas zonas, zvereliai zmoniu nebijo, bioivairove klesti, viskas
vesi. Gamta atsistate ir susitvarke.

Bet kaip gamta taip staigiai galejo susitvarkyti? Juk turejo but daug mutantu.
Radiacija gi kenksminga.

O pasirodo paslaptis yra ta, kad tie nesveiki mutantai yra neprisitaike islikti
gamtoje. Gyvunelis su trimis galvomis arba isvis negimsta, arba gimsta negyvas,
arba ji paciomis pirmosiomis dienomis sueda kasnors. Zmogui yra labai mazai
sansu pamatyti koki nors mutanta kol su juo gamta nesusidorojo.

Toks jau gamtos mechanizmas. Ji neziuri kokios nors vienos rusies ar vieno
individo. Gamta yra visuma. Jai near svarbesniu zvereliu. Ji myli ir virusus, ir
dramblius, ir erkes, ir liutus vienodai. Viskas yra viena. Ir jei pasitaiko koks
nors invalidas, jis paprastai yra prazudomas, kad nekenktu visai gamtai.

Butent todel gamta yra sveika ir butent todel ji sugeba taip greitai
atsistatyti. Todel, kad prazudo silpniausiuosius.

Daugeliui zmoniu tai atrodo nehumaniska. Tai, kad vilkas sudrasko stirnaite, tai
zmonems atrodo labai didelis blogis. Todel jie nemegsta vilku ir myli stirnas.
Taciau jau seniausiai moksliniais tyrimais ir kitaip irodyta, kad vilkai nieko
blogo nedaro. Jie nugalabyja tik pacias blogiausias stirnas gamtai niekuo
nepakenkdami, o tik padedami. Gamtai reikia, kad tos stirnos butu nuzudytos, nes
jos nesveikos arba ju yra per daug. Vilkas niekuomet neiszudytu visu stirnu. Nes
kitaip jis pats isnyktu. Stai tokia yra gamta.

Todel gamtoje ir egzistuoja visokiausieji virusai. Ir virusai yra didziulis
geris. Jie atnesa tiesiogine nelaime - mirtinas ligas, taciau jie sias ligas
atnesa tik silpniausiems. Stiprus imunitetas kovoja su bet kokiais virusais.
Uzsikrecia ir numirsta tik silpniausias imunitetas. Ir lieka tik stiprus ir
sveiki. Gamtoj visada lieka tik stiprus ir sveiki.

Taigi, jei neplausi koju, nesveikai maitinsiesi, nesveikai kvepuosi ar nesveikas
mintis mastysi, tai susilpnes tavo imunitetas ir gamta nores taves tokio
nesveiko ir negrazaus atsikratyti, kad neuzkrestum kitu. Todel ji tau pasius
virusu ir tu numirsi. Gamta vel bus sveika.

Bet jei tu prisiziuresi savo kuna ir dvasia, jei busi sveikas, tai joks virusas
taves neuzpuls.

Zmogus taip pat dalyvauja gamtos rate. Gamta skerdzia is karto visus gyvunelius,
kurie tik nors kiek ligoti. Gamta nedaro isimties ir zmogui. Jei zmogus
neprisiziuri, tai gamta skerdzia ir ji.

Virusai tam ir sukurti, kad salintu nesveikata is gamtos. Sveikoje gamtoje
virusai arba is viso isnyksta arba tarpsta sau kur nors niekam nekenkdami. O kai
tik atsiranda koks nevalyvas zmogus virusas is karto puola ta nenaudeli ir ji
sudoroja, kad jis netrukdytu kitiems zmonems gyventi sveikoje gamtoje.

Virusai yra gerieji sanitarai. Jie valo gamta nuo visokiu nevalyvu, nesveiku
organizmu, gyvunu. Jie yra labai geri, nes puola tik nesveikuosius. Reiketu
jiems duoti medali, kad jie taip gerai tvarkosi gamtoje.

Slove virusams ir slove erkinio encefalito virusui, kad padeda mums buti
sveikais.

Sekmes, sveikatos ir stipraus imuniteto jums visiems+

Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve

[Basta]

Beje, vakar perskaičiau, kad užsikrėsti nuo erkės įmanoma, jei ji įsisiurbusi pabūna ne trumpiau kaip 36 val.

[Laimis]

Beje, vakar perskaičiau, kad užsikrėsti nuo erkės įmanoma, jei ji įsisiurbusi pabūna ne trumpiau kaip 36 val.

Šitas skaičius pas visus duomenų teikėjus skirtingas. Vieni rašo 2 paros, kiti viena para. Treti rašo, kad per 2 valandas. Kiti rašo, kad kol užlipa erkė ir pradeda siurbtis praeina 2 val. o siurbiasi irgi 2 val, kol užkrečia.

Pamąstykime patys kaip čia yra.

Kaip galime nustatyti per kiek laiko žmogus užsikrečia.

Aš tai manau, kad priklauso nuo:

1. žmogaus odos storumo
2. odos storumo į kurią vietą erkė siurbiasi
3. kokio dydžio erkė. jų gi įvairių dydžių būna, tai gal jos skirtingai "dirba"
4. priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos kiek jam reikia virusų. gali būti taip, kad erkė turi kažkiek viruso, bet žmogaus imuniteras sugeba susidoroti su tuo kiekiu viruso, kurį turi erkė. juk susergama kartais uzslepta forma. žmogus perserga ir net nesusivokia, kad sirgo. reiškia per mažai buvo viruso erkėje arba ne pilną dozę ji sugebėjo paleisti, arba žmogaus imunitetas didelis.

Galbūt dar yra kitų faktorių. Bet jų daug ir todėl gaunami skirtingi rezultatai. Manau labai sunku patikrinti tokius dalykus. Gal kokie mokslininkai tikrina, bet šiaip tai paleidžia koks žurnalistas išgalvotą skaičių, o paskui kiti tik nusirašinėja, nes patys patikrinti juk negali.

[**]

ieškojau info apie skiepus.. tai čia kaip tik į temą..


(...) Kadangi erkinio encefalito virusų būna erkės seilių liaukose, žmogui jie yra perduodami tuo metu, kai tik erkė pažeidžia odą. Todėl laikas, kiek erkė išbuvo įsisegusi, užsikrėtimui erkiniu encefalitu reikšmės neturi. Greitas įsisegusių erkių nurinkimas labai svarbus Laimo ligos profilaktikai, nes šios ligos sukėlėjai yra erkių žarnyne ir dažniausiai perduodami žmogui tada, kai erkė išbuvo įsisegusi ilgiau nei 48 valandas. (...)

http://www.infoskiepai.lt/home.php?menu ... ge=14.html

Na, aišku, reik turėt omeny, kad čia puslapis, kuriame aktyviai pasisakoma už skiepus

Nes va yra ir tokių dalykų
(...) Prieš ištraukiant erkę jos nereikia tepti riebalais. Erkė pincetu suimama kuo arčiau galvos nesuspaudžiant jos kūnelio ir pašalinama staigiu judesiu truktelint ją atgal. Žaizdelė apiplaunama vandeniu su muilu ar dezinfektantu. Odoje likusi erkės galvutė nepavojinga, nebent supūliuotų. Tuomet reikia kreiptis į gydytoją. Jeigu ne, organizmas per tam tikrą laiką pašalins ją savaime, tarsi rakštį. (...)

Kiek bent jau anksčiau girdėjau, erkę reikia tiesiog išsukti, jokių staigių traukimų ir jokių paliktų galvučių. Tegu čia bus kaip iliustracija kaip įvairiai teigiama

[Laimis]

Jo, erkę išimti labai paprasta. Reikia suimti ją pirštais ir sukti prieš laikrodžio rodyklę. Tada ji išsiima visa, jokios galvutės kūne nelieka. Erkė lieka gyva ir vaikšto.

Palikti erkės galvutę savo kūne yra nenormalu. Man dažnai įsisega erkės, bet visada jas išsuku ir viskas. Ir jokių galvučių!

[Toltik]

Dėl sukimo iššimant erkę tai irgi dar klausimas kiek tai reikalinga. Šią vasarą kokias penkias išiminėjau, jokių sukiojimų nedariau, tiesiog suiimi nagučiais ir ištrauki, ji labai gražiai atkimba, nei viena nepaliko jokių ten galvučių ar dar kokių priedų. Oda juk elastinga, ne koks kartonas ar plastmasė, o erkę dengia exoskeletas - lankstus suragėjęs šarvas (kaip ir daugumą subrendusių vabzdžių), o jos straubliuko dantukai skirti tam, kad erkei būtų lengviau laikytis, nes ilgai siurbia, bet ne tam kad galva su vsu straubliuku liktų kai bandoma ištraukti . Ir dar svarbu traukti erkes su . Jos gi tokios geros -> kaip Laimis sakė