esu tiems, kam esu

Na apskritai tai paukščių lesinimas yra kišimasis į natūralius procesus, kuris baigiasi negerai.
Bet gal jūs ir taip jau žinot ...
Štai, tarkim, gulbės dėl žmonių lesinimo lieka ir neišskrenda į pietus, todėl daugelis tiesiog prišąla išsekusios prie ledo, dažnai jų išgelbėti nepavyksta...
Batonas ar duona nėra joms visavertis maistas.

Tikriausiai ne vienas girdėjote tą istorinį faktą, kaip žąsys Romą išgelbėjo... Taigi, yra pasiūlymas sodybose vietoje šuns laikyti žąsų porelę. Pirmiausia - tikrai jų šėrimui nereikės mėsos. Antra - žąsys yra labai sargūs gyvūnai, pakankamai agresyvūs (manau, dar yra žmonių, galinčių papasakoti, kaip vaikystėje nuo žąsų nešė kailį, nes jų snapai visai rimtas ginklas - jei šuo reikalingas apsaugai nuo pašalinių) ir pakankamai dideli, kad įbaugintų prašalietį ar jam pasipriešitų. Trečia - ganėtinai komunikabilios, prisiriša prie žmogaus ir juos pažysta. Tuo įsitikinau, kai mano draugė pernai augino kelias žąsis....tikri plunksnuoti šuniukai beje, su tos sodybos šunimi puikiai sutarė ir jo būdon lįsdavo slėptis nuo karščio, šalčio, lietaus ar kitokių gyvenimo nepatogumų, kol nepatapo per daug didelės
Va! Dar viena nauda, kuri mažame sodo sklypelyje su miniatiūrine pievute, žinoma, buvo tapusi trūkumu - žąsys tą pievutę sėkmingai nurupšnojo...ir dar sėkmingiau patrešė...