Globalinis (visuotinis) atšilimas

arba kitaip - ekologija

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Standartinė Laimis Šeš 2008 01 19, 3:10

ArturasGeniu rašė:pūnantį medį mikroorganizmai pakiša po velėna, didesnę dalį medžiagų sunaudoja kiti augalai, vėliau augantys toje pačioje vietoje.


Ką reiškia didesnę dalį? Medžio 90 procentų masės yra sudaroma iš oro ir tik 10 procentų paimama iš dirvos. O pūnant vėlgi į orą išlekia 90 procentų, o žemėje pasilieka tie patys 10 procentų.

Jeigu būtų kitaip, tai ten kur miškas per kurį laiką susidarytų kalnas, o kalnas nesusidaro, nes viskas išlekia į orą.

Turbūt pirmieji medžius sodinti- sėti pradėjo paukštukai ir žvėreliai, taigi žmogus irgi priskiriamas gyvūnams, jau taip gamtos numatyta, kad šie veiksmai atliekami palaikyti gamtos harmoniją, todėl tai neturėtų bloginti klimato, o atvirkščiai tik gerinti.


Paukštukai ir žvėreliai neina į dykumas ar stepes ir ten nesodina. Kodėl?

Natūraliai anglį kiša po žeme ir visi gyvūnai, nes jų organizmuose yra dalis anglies, tai koralai, kriauklelės, kiautai, kaulai, minkštieji audiniai...


Gyvūnai nekiša. Visi jie miršta žemės paviršiuje ir yra suėdami kitų gyvūnų. Kaulai ant žemės paviršiaus irgi suardomi gana greitai. Kriauklės taip pat. Kišasi po žeme tik žmogus. Žmogus apskritai visur kišasi kur nereikia - į žemę, į gamtos mechanizmus, į svetimus santykius...

Paprasčiausias greitas palyginimas įkišti augalą į polietileninį maišą ir į kitą maišą įlįsti žmogui ir pamatuoti po kurio laiko temperatūrą.


Kad žmogus šiltesnis už augalą, tai visi žino. O kai kalbama apie albedo efektą, tai sakoma visai kas kita nei jūs supratote. ;)

Uždaroje patalpoje su augalais žmonės jau bando įgyvendinti projektus net kosminiuose ar povandeniniuose aparatuose, taigis įrodymų turėtų pakati augalų įtaka išgyvenimui, jei pasidomėtumėte tokiais projektais.


Kad augalai reikalingi, tai niekas nesiginčyja. Tik kuo tai susiję su globaliniu atšilimu?

Jei dykumą apsodinti augalais, tai toje teritorijoje vidutinė temperatūra atvėstų.


Ar žinote kodėl paukštukai nesodina medžių dykumose? Ogi todėl, kad jie žino, jog ten nėra vandens ir medeliai ten neaugs. Paprasta ane? O žmogus sugalvoja, kad to vandens galima paimti iš kitur. Ir paima iš upės ar ežero. Ir dykumoje pradeda augti medžiai. Tik va upė tai ima sekti ir kitoje vietoje susidaro dykuma. Taip kaip dykuma susidarė vietoj Aralo jūros. Vieną plotą padrėkino, o kitas virto dykuma.

Saharoje irgi būna smėlio audros, o miške visada ramybė, net viduryje lapelai nekruta. Vyksta visiška temperatūrų stabilizacija ir gamtos harmonija. Miške nabaisi nei pūga, nei audra, nei stiprus lietus. Medžiai stengiasi sudaryti mums idealiausias sąlygas gyventi, kai norim sušildo arba atvėsina.


Labai gražu. Beveik poezija. Bet ką tai bendro turi su globaliniu atšilimu?
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė ArturasGeniu Pir 2008 01 21, 9:38

jei augalai, medžiai neaugina dirvožemio sluoksnio, tai kas užkasė dinozaurus, mamutus, pirmykščių žmonių gyvenvietes, kodėl ežerai virsta pelkėmis ir paskui visiškai užauga augalais ? Iš kur durpės atsiranda ? Jūs jau visiškai sau prieštaraujate. Augalai labai daug užaugina dirvožemio, tik lietus, tirpstantis sniegas jį po truputį nuplauna, su smėliuku nuneša į jūras. Tiesiog kur nėra medžių, ten mažiau ir susidaro dirvožemio. Šie procesai mūsų klimate vyksta lėtokai, todėl ir sunkiau pastebėti, bet archeologai galėtų jums patvirtinti. Rašiau pavyzdį su maišu, kad būtų aiškiau palyginti, kad augalas pats temperatūros taip nepakelia, kaip kiti aplinkiniai deguonies vartotojai. Jei augalai, medžiai, pūdami grąžintų viską į orą, ką iš jo pasiėmė, tai nelabai tikėtina, kad žmonės ir gyvūnai galėtų egzistuoti, nes oro sudėtyje liktų labai mažas deguonies procentas, o pagrinde būtų nuodingos dujos. Dievas ir sukūrė mums augalus, kad turėtume švarų orą. Pagrinde dykumos didėja dėl žmonių veiklos, tai jau paukštukams nėra šansų užsodinti jas, nes kasmet vis daugiau augalų ir gyvūnų mažėja, išnyksta, gal būt išnyko tokie paukštukai, kurie galėtų šiuo klausimu žmonėms padėti. Kadangi plėšrūnų sumažėjo, tai padaugėjo žolėdžių gyvūnų, kurie irgi nualina augaliją. Rašiau jau apie dramblį, kuris per parą suvalgo apie 200 kg augalų, bet dar nei vienas augalas per dieną turbūt tiek neužaugino ? Augalai su viskuo susiję, kas apie mus vyksta. Jie vėsina, stabilizuoja temperatūrą, valo nuo teršalų orą, kuriuo dabar kvėpuojame. Dabartinę procentinę deguonies koncentraciją ore, prigamino per daugelį metų augalai. Siūlau sodinti medžius, nes tai viena geriausių, pigiausių, mums lengviausiai prieinama priemonė, mažinant globalinį atšilimą, juk žolytė ir pati užsisėja. :) Kitos priemonės irgi reikalingos, bet rezultatą galima gauti tik suorganizavus labai daug žmonių, keičiant įstatymus, žmonių požiūrį į aplinką, mokinant vaikučius nuo mažens mylėti ir tausoti gamtą. Tai dažniausiai užtrunka daugelį metų, o medelį pasodinti galima per dieną, bet orą jis valys ir teiks visiems pavėsį kelis šimtus, galbūt tūkstantį metų... :)
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė Laimis Ant 2008 01 22, 2:13

ArturasGeniu rašė:jei augalai, medžiai neaugina dirvožemio sluoksnio, tai kas užkasė dinozaurus, mamutus, pirmykščių žmonių gyvenvietes, kodėl ežerai virsta pelkėmis ir paskui visiškai užauga augalais ? Iš kur durpės atsiranda ? Jūs jau visiškai sau prieštaraujate.


Pats jūs sau prieštaraujate. :P

Augalai ima medžiagas iš giliai - metras, du, trys, o visa tai kai numiršta padeda kur? Ant paviršiaus. Taigi gaunasi šioks toks užkasimas. Bet kaip sakiau - tai tik 10 procentų augalo, todėl tai vyksta labai lėtai. Gyvūnų kaulų toks "užkasinėjimas" neužkasa, nes jie spėja suirti. Tačiau akmens amžiaus gyvenvietės fragmentus užkasa, nes tai titnagas ar kiti akmens įrankiai, kurie nesuyra. O iš medienos lieka tik poliai, kurie buvo ne ant viršaus, bet kurie buvo įkasti į žemę ir todėl išliko. Antžeminės dalies niekur neišliko, nebent greitai judantis smėlynas užpustė kokią gyvenvietę, bet augalai jos tikrai neapkasė, nes mediena suyra greičiau, nei jie kasa.

Taigi, gyvenvietės fragmentai galėjo iš dalies užsikasti dėl augalų veiklos. Kaulų augalai nespėja užkasti, todėl išlikę kaulai ar kokie nors dirbiniai, mediniai įrankiai išliko tik užsikonservavę pelkėje.

O pelkė yra visai kas kita nei dirvožemis. Kiek jums galima aiškinti? :) Pakartosiu dar kartą: augalas dirvožemyje kiek paima iš oro, tiek paskui į jį ir gražina. Todėl dirvožemyje nelieka jokių kaulų ar kitų daiktų. Pelkėje nėra aerobinių mikroorganizmų. Todėl pelkė žuvusių augalų liekanų į orą negražina. Reiškia pelkė užkonservuoja anglį durpių pavidalu. Patekę į pelkę užsikonservuoja ir kiti daiktai.

Būtent į pelkes įkritę dinozaurai ar mamutai paliko savo kaulus. Arba dar būna kitokių sąlygų - smėlis užneša, susidaro kita anaerobinė aplinka, papuola po ledo sluoksniu ar lavina, įkrenta į duobes ar vandenis, užstumiami ledynų judėjimu ir pan.

Kartoju dar kartą: pelkėje vyksta visai kiti procesai. Dirvožemyje kiek paimama iš oro, tiek gražinama. Pelkėje kiek paimama, tiek negražinama, o užkonservuojama. Būtent todėl ir sakoma, kad pelkės orą, t.y. CO2 sugeria ir užkonservuoja, o medžiai - ne.

Augalai labai daug užaugina dirvožemio, tik lietus, tirpstantis sniegas jį po truputį nuplauna, su smėliuku nuneša į jūras.


Aha, jei taip būtų, tai jūros jau būtų užneštos. :)

Tiesiog kur nėra medžių, ten mažiau ir susidaro dirvožemio.


Tai, kad atvirkščiai - kuo mažiau medžių, tuo dirvožemio susidaro daugiau. Daugiausiai dirvožemio susidaro stepėse, kur neauga medžiai, o auga tik žolė. Ten didžiausi juodžemio sluoksniai. Mažiau dirvožemio susidaro parkuose, kur yra ir žolė ir medžiai. O mažiausiai susidaro ten, kur auga medžiai - miškuose. Čia skurdžiausi dirvožemiai.

Jei augalai, medžiai, pūdami grąžintų viską į orą, ką iš jo pasiėmė, tai nelabai tikėtina, kad žmonės ir gyvūnai galėtų egzistuoti, nes oro sudėtyje liktų labai mažas deguonies procentas, o pagrinde būtų nuodingos dujos.


Kaip jau aiškinau - medžiai, kiek paima, tiek gražina. Laisvo deguonies atsiranda tik tada, kai suveikia jūros planktonas, pelkės ar kažkas panašaus. Būtent jie, o ne medžiai gamina laisvą deguonį ir laidoja anglį.

Dievas ir sukūrė mums augalus, kad turėtume švarų orą.


Dievas sukūrė mums smegenis, kad nors kiek protautume. :) Čia juokauju, neįsižeiskite. Tiesiog gavosi šmaikštus juokelis ekspromtu.

Pagrinde dykumos didėja dėl žmonių veiklos, tai jau paukštukams nėra šansų užsodinti jas, nes kasmet vis daugiau augalų ir gyvūnų mažėja, išnyksta, gal būt išnyko tokie paukštukai, kurie galėtų šiuo klausimu žmonėms padėti.


Pažiūrėkite į žemėlapį viršuje. Prieš 18 000 metų buvo DAUGIAU dykumų. Ir ne dėl žmogaus kaltės. O medžiai ten neauga ne todėl, kad paukštukai nenuneša. Žmogus juk gali nunešti. Na, ir kas. Vis tiek neaugs. Nes TEN NĖRA VANDENS! Ne paukštukuose esmė. Esmė, kad nėr vandens.

Kadangi plėšrūnų sumažėjo, tai padaugėjo žolėdžių gyvūnų, kurie irgi nualina augaliją.


Argi žolėdis alina augaliją? Jis tiesiog daro, kad augtų žolė. Žolėdžiai geri. Jie augalijos nealina. Alina tik žmogus. Ir tai ne kiekvienas.

Rašiau jau apie dramblį, kuris per parą suvalgo apie 200 kg augalų, bet dar nei vienas augalas per dieną turbūt tiek neužaugino ?


Dramblys vienas, o augalų milijardai. Taigi priauginama daugiau nei reikia.

Augalai su viskuo susiję, kas apie mus vyksta. Jie vėsina, stabilizuoja temperatūrą, valo nuo teršalų orą, kuriuo dabar kvėpuojame.


Taip, medeliai labai geras daiktas. Tačiau kaip matau jūs vėl nekalbat apie globalinį atšilimą.

Dabartinę procentinę deguonies koncentraciją ore, prigamino per daugelį metų augalai.


Ne. Prigamino tik pelkių augalai ir vandenyno dumbliai, o ne tie augalai apie kuriuos galvojate.

Siūlau sodinti medžius, nes tai viena geriausių, pigiausių, mums lengviausiai prieinama priemonė, mažinant globalinį atšilimą, juk žolytė ir pati užsisėja.


Medžiai miškų zonoje irgi patys užsisėja. O globalinio atšilimo medžiai nemažina. (Tuoj moderatoriai mus ištrins, jei tiek kartositės :) )
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Laimis Ant 2008 01 22, 2:31

Štai ištrauka iš straipsniuko:
http://www.vtv.lt/index.php?option=com_ ... 08&Itemid=
99&mosmsg=A%C4%8Di%C5%AB+u%C5%BE+j%C5%ABs%C5%B3+bals%C4%85%21


Biologinė atmosferos deguonies kilmė

Šiandien mokslininkai sutaria, kad, formuojantis palankioms gyvybei atsirasti sąlygoms, Žemės atmosferoje deguonies nebuvo ir būti negalėjo: jo vietą užėmė anglies dioksidas.

Deguonis atmosferoje atsirado tik dėka gyvų organizmų veiklos: fotosintezės ar chemosintezės (angliavandenių sintezės iš anglies dioksido ir vandens, atpalaiduojant deguonį) - ir išliko atmosferoje tik todėl, kad dalis gyvosios masės nesuiro (nesioksidavo), bet virto nafta, dujomis ir akmens anglimi. Pirmajame etape gyvybė buvo tik gaminanti, bet ne skaidanti. Deguonį gaminančios melsvabakterės mirę kaupėsi pirmykščio vandenyno dugne, vėliau užslėgtos uolienų erozijos nešmenimis per milijonus metų virto nafta ir dujomis. Vėlesniais evoliucijos periodais, ypač karbono, deguonies kiekį padidino sausumoje augusių drėgnųjų miškų milžiniškų paparčių bei asiūklių anglėjimas: skaidytojai tiesiog neįveikdavo į konservuojančias pelkes griūvančių milžiniškų asiūklių ir paparčių kamienų.

Galime vienareikšmiai teigti, kad laisvas deguonis pasiliko ir kaupėsi atmosferoje tik todėl, kad dalis gyvosios biomasės nebuvo suskaidyta (oksiduota išskirtu deguonimi) ir užsikonservavo akmens anglies, dujų, naftos, durpių kloduose. Jei Žemės gyslomis netekėtų juodasis kraujas - jos nejuostų ir deguonies aura. Eikvodami tą kraują, kartu ardome ir aurą.

Šiuo metu Žemės atmosferoje yra apytiksliai 1015 (10 pakelta 15-uojulaipsniu) tonų laisvo (O2) biologinės kilmės deguonies, o Žemės gelmėse ir paviršiuje atitinkamai sukaupta apie 2,8x1014 (2,8 padauginta iš 10 pakelta 14-uoju laipsniu) tonų redukuotos biologinės kilmės anglies (įskaitant ir 0,05% anglies gyvojoje biomasėje). Galima paskaičiuoti, kad Gamta deguonį iki dabartinės koncentracijos atmosferoje gamino labai lėtai: vidutiniškai po 1000 t per dieną, o mes, degindami iškastinį kurą, negrįžtamai sunaikiname apie 60 milijonų tonų deguonies per dieną. Mes deguonies resursus eikvojame mažiausiai 60 tūkstančių kartų greičiau, negu Gamta pajėgi juos atstatyti.

Ar gali miškai atkurti atmosferos deguonį?

Kiekvienas iškastinio kuro: anglies, naftos, dujų ar jų produktų - kilogramas degdamas sunaikina vidutiniškai 3 kilogramus gryno deguonies. Tiek deguonies yra lygiai 10-yje kubinių metrų oro ir jis sunaikinamas, deja, negrįžtamai.

Miškai nėra deguonies fabrikai, jei tokiais būtų - ore deguonies vis daugėtų ir daugėtų. Medis ar bet kuris kitas žalias augalas ir dumblis gyvendamas išskiria tik tiek deguonies, kiek vėliau supūdamas, sudeginamas ar kitu būdu suskaidomas sunaudoja. Todėl naivu tikėtis, kad atmosferos deguonį gali atstatyti žalieji augalai. Netgi užsodinus visą sausumą amžinai žaliuojančiomis giriomis, ir po šimto metų šioms pasiekus brandą, pasirodytų, kad būtų atkurta tik tiek deguonies, kiek jos dabar sunaikinama per 15 metų. Tuo miško funkcija atstatant egzistavusį deguonies/anglies dioksido balansą ir baigtųsi, nes subrendusiuose miškuose nusistovėtų augimo/puvimo pusiausvyra.
Miškas gelbsti Žemę visai nuo kitų negandų: kaupdamas drėgmę, apsaugo žemę nuo sausrų ir dirvų erozijos, sulaiko, absorbuoja daugelį žmogaus veiklos teršalų, be to, yra daugelio retų gyvūnų bei augalų rūšių namai, tačiau miškas yra bejėgis sustabdyti žmogaus vartojamo iškastinio kuro sukeltas problemas, bejėgis atstatyti buvusį deguonies kiekį. Deja, netgi rimtuose gamtosauginiuose straipsniuose, kalbančiuose apie miškų kirtimo žalą, dažnai kartojama esminė klaida, neva Amazonės džiunglės ar Rusijos miškai yra pasaulio plaučiai, absorbuojantys anglies dioksidą ir atstatantys atmosferoje buvusį deguonies kiekį. Gaila, bet taip nėra. Miškai gamina tik apykaitinį deguonį, kurio dalis dar tais pačiais metais pūvant lapams vėl sujungiamas į anglies dioksidą. Kauptis atmosferoje deguonis gali tik tuo atveju, jei fotosintezės biomasė užkonservuojama durpių ar kitu (akmens anglies, naftos, dujų) pavidalu.

Atstatyti buvusio deguonies kiekio atmosferoje nepajėgs nei miškai net per tūkstančius metų, nei genetiškai modifikuoti dumbliai (nebent jie būtų biologiškai nesuskaidomi, bet tai sukeltų dar rimtesnes problemas), nei jokios kitos modernios biotechnologijos. 19 amžiaus pradžios - prieš įvykstant pramonės revoliucijai - atmosferos sudėtį gali atkurti tik pati Gamta, bet, deja, tik per milijonus metų.
Paskutinį kartą redagavo Laimis Ant 2008 01 22, 21:01. Iš viso redaguota 1 kartą.
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė ArturasGeniu Ant 2008 01 22, 12:21

ačiū, labai įdomus straipsnelis. Deja autoriai labai klysta, kad miškai tik palaiko einamajį deguonies kiekį. Kaip jau rašiau, ne tik pelkė ar vandenynas konservuoja, bet ir dirvožemio organizmai sausumoje. Jie šiltuoju periodu kiša visą augalų, medžių, gyvūnų liekanas po žeme. Suprantama, kad šis procesas vyksta labai lėtai ir mokslininkai tiesiog nesugeba arba nepateikia paskaičiavimų. Kad pelkė per metus užaugina 1mm durpių sluoksnį mokslininkai paskaičiavo. Aš manau, kad sausumos mikroorganizmai užaugina gal šiek tiek mažiau. Ttaigis išvada seka tokia, kad kuo daugiau medžių - tai tuo daugiau maisto mikroorganizmams, tuo daugiau jų prisiveisia ir jie daugiau sugeba anglies junginių pakišti po velėna. Kas sugebės nuginčyti šitą tiesą ? Medžiai valo orą, gamindami deguonį, jie praskiedžia tuo pačiu visus teršalus, vėjo pagalba, ir visi šie gamtoje vykstantys procesai padeda pristabdyti globalinio atšilimo efektą. Jei nebūtų vėjo, tai visiems pramoniniams miestams būtų seniai šakės, išliktų gyventi tik miškiniai, ekologinių, giminių, meilės erdvių sodybų gyventojai... :) Laimi, pasiklauskite geologų iš kur atsirado žemės sluoksniai, ten kur nebuvo nei ledynų, nei smėlio audrų, nei vandenynų ar upių užneštų grunto. Taigi rodė per tv, geografijos laidas, kur matosi žemės pjūviai, pagal kuriuos skaičiuojamos eros. Paprastas pavyzdys, buvau senuose Uralo kalnuose, jie neukšti ir beveik visi apaugę žole, medžiais ant plokščių viršūnių, yra susiformavęs 20-30cm dirvožemio sluoksnis, ten kur vanduo nesugeba nuplauti, nors kiekvienais metais tirpstantis sniegas šiek tiek nuplauna grunto, bet augalai vistik sugeba savo šaknelėmis sulaikyti smilteles, akmenukus ir taip kaupiasi kasmet jo vis daugiau. Miške irgi susidaro dirvožemis per daugelį metų. Štai ant pliko smėlio užaugęs pušų miškas pradiai pribarsto spiglių, paskui užauga samanos, veisiasi grybai, krenta žievė, šakos,, vėliau kamienai, ko pasekoje prisidaugina mikroorganizmų, kurie viską perdirba į mineralines medžiagas, kurdami dirvožemio sluoksnį. Kadangi didesnė dalis susidariusių mineralinių medžiagų dalyvauja toliau augalų apykaitoje, grįžta į medžius, tai ir labai nepastebimas užauginto dirvožemio sluoksnis. Laimi, kodėl archeologai suranda tik akmens amžiaus gyvenviečių liekanas ? Taigis ankstesni žmonės naudojosti išskirtinai naturaliais dirbiniais, įrankias, ginklais. viskas buvo iš kaulo, medžio, odos..., kurie, likę žemėje, buvo suvalgyti mikroorganizmų, todėl tokių radinių sunku surasti. Dar tais laikais buvo mažiau gyventojų, jie dažniausiai būdavo klajokliai, todėl gyvenviečių nelikdavo. Stepėse, kur auga žolė susidarė didesnis juodžemio sluoksnis todėl, kad ten vyrauja lygumos, lietus nenuplaudavo sudūlėjusių augalų liekanų upėmis į jūras, o žolės šaknys žymiai mažesnės negu medžių ir joms sudėtingiau paimti užkonservuotas maisto medžiagas iš gilesnių sluoksnių. Pas mus, miškų zonoje, didelę medžių lapų, sudūlėjusių liekanų, lietaus, sniego vanduo nuplauna upėmis į jūras. kodėl nesusikaupia jūrose durpės ? Manau, kad yra mikroorganimai, įvairios vabzdžių lervos, kurios minta puvenomis, smulkesnes daleles nuolat filtruoja geldelės, austrės, koralai, zooplanktonas. Kur dingsta vandenynų dumblių, prigaminusių mums deguonies perteklių kūneliai, kai jie baigia savo dienas ? Taigis juos suvalgo zooplanktonas. Toliau juos valgo žuvys, banginiai, kurių išmatas suvalgo geldelės austrės, koralai, o jie užkonservuoja anglį savo kiautuose- kalkėse, kurie vėliau virsta kreida, kuri nusėda ant vandenyno, upė, ežero dugno, o sausumoje pavirsta į molį. Štai ir atsiranda laisvas deguonies perteklius. Dievas sukūrė viską apskaičiavęs: Žemei - molis, mums - augalai, medžiai... ir molis namams :) Kaip kunigėliai sako: iš dulkių susikūrėme ir dulkėmis (moliu ) pavirsime. Ką męs valgome, atsakymas - molį, viskas yra iš molio gaunama, augalai valgo molį, mes valgome augalus, po savęs paliekame molį, kurį suvalgo mikroorganizmai ir jie toliau maitina medžius... :) Bet esmė tame, kad medžių dėka, molio kasmet daugėja (nes žmonių gimstamumas didėja pasaulyje :D Medžiai, augalai sugeba išlaisvinti deguonį, kurio dėka gali daugiau prisiveisti gyvūnų ir daugiau pasigamina molio, kreidos, kurie savyje laiko surištą anglį. Pelkė konservuoja visus, pakliuvusius į jos spastus, tik todėl, kad ten yra savotiškai uždara sistema, kurioje trūksta puvenų perdirbėjų, kurie gyvena upėse, jūrose, vandenynuose. Palyginkite, kiek medžių auga prie upių, ežerų vandenynų (šilesniame klimate), bet durpės kažkodėl nesusidaro jų dugnuose, nes ten dalyvauja visi reikalingi anglies perdirbėjai, todėl ir jūros neužneša, nors oksidacija vyksta panašiu tempu kaip pelkėje. Jūros planktonas amžinai negyvena, jis irgi žūna, miršta, tai kodėl jų liekanos, jungdamosis su deguonimi ir virsdamos dujomis prigamina daugiau deguonies , o nelieka apyvarta lygi nuliui, juk gamtoje viskas vyksta ratu? Ogi juos suvalgo moliuskai, kurie virsta kalkėmis, smėliuku, moliu... Pirmas deguonies išskyrimo etapas prasidėjo pasauliniame vandenyne, nes dar nebuvo sausumos, tinkančios augti augalams. O antras etapas deguoniui gaminti prasidėjo sausumoje, išlipus dumbliams, susidarius samanoms, paparčiams, žolytei,medžiams ir gėlytėms :) Teisingai parašėte apie smegenis. Tai va, yra tokia tradicija pas protingus žmones nuo senų laikų (ne mano sugalvota), kad protingas žmogus turėtų pasodinti ir medį(augaliuką) per savo gyvenimą, neskaitant visų kitų gerų darbų. :) Jei dykumos ir buvo atsiradę prieš 18000metų, tai nemanau, kad dėl medžių įtakos, nes medis dievo skirtas planetos apželdinimui, bet tik ne atvirkštiniam procesui. Tai galėjo būti dėl kitokių šalutinių veiksnių, antraip dykumos būtų dar labiaupadidėję ir augalai būtų išnykę, o po jų ir žmonės išeitų anapilin, nes nebūtų ko valgyti. Žolėdžiai labai alina augaliją, įskaitant ir žmones, kaip valgytojus, nes kuo daugiau užauga biomasės, tuo daugiau anglies surišama ir dirvos mikroorganizmai daugiau dirvožemio priaugina, o žolėdžiai visą šį procesą pristabdo, tik plėšrūnai naturalioje gamtoje sureguliuoja šį procesą, antraip visa žolė, visi medžiai jau seniai būtų suvalgyti. Parašiau pavyzdį su drambliu, kad būtų įtikinamiau. Jūsų nuomone augalų molijardai, o kiek jų valgytojų, ar manote, kad mažiau, pradedant nuo kirmėliukų, vabaliukų... iki žmonių ? Skėriai viską galį suvalgyti savo kelyje, kas užaugo per metus laiko. O visokios augalų ligos, parazitiniai augalai, miško gaisrai, netgi vėlyvos pavasarinės šalnos, labai šaltos žiemos ar per ilgi atodrėkiai žiemą, Visulai, audros, kurios išverčia su šaknimis didžiulius medžius, nulaužia jų šakas, kamienus, užsitęsusios sausros, smarkios kalnų liūtys, kurios nuplauna šlaitus su žole, medžiais. Žmogus nusidėjo, išderino naturalų gamtos, klimato procesą, todėl jis ir privalo dėti pastangas, kad nors kiek gražinti žemei žaliąjį rūbą. Kad ir augančių medžių išskiriamas apyvartinis deguonis argi jis neturi įtakos mūsų klimatui, sveikatai ? Negi sanatorijas, vaikų vasaros stovyklas, poilsio namus tarybiniais laikais statydavo pievose ar namais apstatyto miesto zonose? Kur valdžia, politikai, verslininkai veržiasi gyventi ? Kažkodėl visi kuriasi prie miškų, ežerų, upių, kur yra daugiau medžių. Tai, jei jūsų nuomone medžiai neturi įtakos visiems mano išvardintiems, procesams, tai ar jūs galite amerikiečius, rusus, kinus ir kitus priversti sustabdyti nedeginti naftos, dujų, akmens anglies, plastikų, padangų, šiukšlių... ? Jei medžių deguonies apyvarta lygi nuliui, tai pabandykite mokslininkų, kurie tai teigia parašyti, kad jie išimtų medžius, augalus iš medžiagų apykaitos ir paskaičiuotų per kiek metų žmonės ir gyvūnai nusibaigs, toliau teršdami ir kvėpuodami oro likučiais. Ar manote, kad rūgštiniai lietūs ir pramonės teršalai nekrenta į vandenyną ir palaipsniui nenaikina, nežudo jūros dumblių, planktono? Galvojate, kad jie amžinai gamins deguonį, be pasekmių sausumoje ? Gamtoje yra uždaras ratas ir per orą, upių vandenis visi miesto, pramonės teršalai kasdien pakliūna į pasaulinį vandenyną, kuriame kaupiasi H2S, nitratai, tepalų, mazutų dėmės... dar baisesni teršalai už CO2, kurie nužudo visą gyvastį vandenyje. Vandenynų ekologija kenčia ne mažiau už sausumos. Tep, medžiai po truputį užsisėja miškų zonoje, bet tik todėl, kad sumažėjo arimų, pievų, ganyklų plotai, kuriuos aptvarkydavo žmonės. Taigi aš ir nesiūlau sodinti miške, kur patys savaime užsisėja. Aš sodinu buvusioje ariamoje kolūkio žemėje, kur nesugeba patys medžiai užsisėti, nes pasikeitus klimatui, esant nualintam dirvožemiui, nesusidaro palankios sąlygos jiems išdygti. O dėl medžių teikamo pavėsio, kuris mažina oro kaitimą, jūs dar prisiminsite mūsų komentarus kiekvieną ateinančią vasarą, nes manau jos turėtų šiltėti :)
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė Laimis Ant 2008 01 22, 23:23

Labai malonu stebėti kaip keičiasi jūsų mintys, Artūrai. Iš pradžių šnekėjote tik apie medžius. Dabar vietoj to vis dažniau pavartojate žodį "augalai". Iš pradžių pelkės sakėt yra blogis, nes išskiria metaną, o dabar kalbat ne tik apie pelkes, vandenynus, bet ir apie dirvožemį kaip apie talpyklą ir dirvos mikroorganizmus. Pradėjote skirti laisvąjį deguonį nuo apytakinio. Aš labai džiaugiuosi tuo, nes nuo pradžių ir bandžiau pasakyti, kad ne tik medžiai yra anglies talpyklos, bet jais yra ir pelkės, vandenynai, dirvožemis ir ne tik medžiai svarbu, svarbu ir žolė, kuri po žeme pakiša netgi daugiau nei medis.

ArturasGeniu rašė:ačiū, labai įdomus straipsnelis. Deja autoriai labai klysta, kad miškai tik palaiko einamajį deguonies kiekį.


Didesnė tikimybė, kad klystate jūs.

Kaip jau rašiau, ne tik pelkė ar vandenynas konservuoja, bet ir dirvožemio organizmai sausumoje. Jie šiltuoju periodu kiša visą augalų, medžių, gyvūnų liekanas po žeme.


Malonu, kad suprantat, kad mikroorganizmai kiša po žeme anglį. Dabar belieka suprasti KAIP jie kiša. Nes tas kišimas yra kitoks.

Suprantama, kad šis procesas vyksta labai lėtai ir mokslininkai tiesiog nesugeba arba nepateikia paskaičiavimų. Kad pelkė per metus užaugina 1mm durpių sluoksnį mokslininkai paskaičiavo. Aš manau, kad sausumos mikroorganizmai užaugina gal šiek tiek mažiau.


Vėlgi. Ką reiškia žodis "užaugina". Jūs galvojate, kad augalai gamina žemę? Ne, jie nėra fabrikai. Jie tiesiog paima iš giliai ir padeda viską ant viršaus. Va, taip truputį "užkasa" kai ką. Bet žemės tai nepadaugėja juk. Tiesiog paimama iš giliai ir padedama ant viršaus. Įrodymas to yra tai, jog juodžemio sluoksnis yra tik paviršiuje. Giliai giliai juodžemio nėra.

Taigis išvada seka tokia, kad kuo daugiau medžių - tai tuo daugiau maisto mikroorganizmams, tuo daugiau jų prisiveisia ir jie daugiau sugeba anglies junginių pakišti po velėna. Kas sugebės nuginčyti šitą tiesą?


Iš kur jūs traukiate tas išvadas? Juk nebuvo jokių prielaidų, jokio argumentavimo ar samprotavimo, tai kaip be viso to gali sekti išvada? Matomai išvadas jūs iš lempos nukabinat. :)

Nuginčyti šitą "tiesą" labai paprasta. Pasižiūrim kur daugiausiai yra mikroorganizmų - ogi tropikuose. O kiek ten pakišama po žeme? Ogi nulis. Štai jums ir atsakymas, kuo daugiau mikroorganizmų, tuo skurdesnis dirvožemis.

Kur čia paslaptis? Ogi tame, kad mikroorganizmų paskirtis dirvoje yra ne konservuoti, o kaip tik priešingai - mesti į orą.

Štai čia ir skirtumas tarp dirvos ir pelkės. Pelkėje, tai taip ir atsitiktų kaip sakote - kuo daugiau mikroorganizmų, tuo daugiau pakišama po žeme. Nes tokia yra pelkės organizmų paskirtis - kišti po žeme. O dirvoje vyksta kitaip. Dirvoje esmė viską suvartoti ir išmesti į orą.

Medžiai valo orą, gamindami deguonį, jie praskiedžia tuo pačiu visus teršalus, vėjo pagalba, ir visi šie gamtoje vykstantys procesai padeda pristabdyti globalinio atšilimo efektą.


Ne, yra visai ne taip. :) Aš tiek jums argumentų pateikiau ir tiek jūsų samprotavimų paneigiau, kad jau turėtumėt matyti, jog medžių sodinimas globalinio atšilimo nemažina.

Laimi, pasiklauskite geologų iš kur atsirado žemės sluoksniai, ten kur nebuvo nei ledynų, nei smėlio audrų, nei vandenynų ar upių užneštų grunto.


Ir ką jie sako?

Palyginkite, kiek medžių auga prie upių, ežerų vandenynų (šilesniame klimate), bet durpės kažkodėl nesusidaro jų dugnuose, nes ten dalyvauja visi reikalingi anglies perdirbėjai, todėl ir jūros neužneša, nors oksidacija vyksta panašiu tempu kaip pelkėje.


Oksidacija pelkėje nevyksta, todėl ten ir lieka užsikonservavusi anglis. Oksidacija vyksta tik ten kur yra oro. O oro pelkėje nėra. Oro yra tik dirvožemyje, vandenyje...

Teisingai parašėte apie smegenis. Tai va, yra tokia tradicija pas protingus žmones nuo senų laikų (ne mano sugalvota), kad protingas žmogus turėtų pasodinti ir medį (augaliuką) per savo gyvenimą


Protingų tradicijų besilaikydamas protingu netapsi. Proto įgyji tada kai mąstai savo galva, o ne kai nesusimąstydamas vykdai tradicijose užkoduotus dalykus kaip koks robotas.

Jei dykumos ir buvo atsiradę prieš 18000metų, tai nemanau, kad dėl medžių įtakos


Jūs sakėte, kad dykumos atsiranda dėl žmogaus kaltės. Aš jum pateikiau kontraargumentą - prieš 18k metų žmogaus kaltės nebuvo, o dykumos buvo dar didesnės. Išvada seka kokia? Apie medžius? Ne, nieko nesakiau apie medžius.

Žmogus nusidėjo, išderino naturalų gamtos, klimato procesą, todėl jis ir privalo dėti pastangas, kad nors kiek gražinti žemei žaliąjį rūbą.


Žmogus prisidirbo, o dabar jei nenustos kištis į gamtos reikalus, tai dar daugiau prisidirbs. Ką žmogus turi padaryti, tai - nesikišti ir palikti gamtą ramybėje.

Kad ir augančių medžių išskiriamas apyvartinis deguonis argi jis neturi įtakos mūsų klimatui, sveikatai ? Negi sanatorijas, vaikų vasaros stovyklas, poilsio namus tarybiniais laikais statydavo pievose ar namais apstatyto miesto zonose? Kur valdžia, politikai, verslininkai veržiasi gyventi ? Kažkodėl visi kuriasi prie miškų, ežerų, upių, kur yra daugiau medžių.


Medžiai yra labai didelis gėris, todėl žmonės prie jų ir veržiasi. Jie teikia pavėsį, o žiemą - šildo. Jie teikia maistą, prieglobstį, miške didesnė bioįvairovė ir t.t. Jie gamina apytakinį deguonį. Dėl viso šito ir veržiasi žmonės prie medžių. Nes visa tai yra gėris. Bet globalinis atšilimas čia ne prie ko. ;) Nepastebit?

Tai, jei jūsų nuomone medžiai neturi įtakos visiems mano išvardintiems, procesams, tai ar jūs galite amerikiečius, rusus, kinus ir kitus priversti sustabdyti nedeginti naftos, dujų, akmens anglies, plastikų, padangų, šiukšlių... ? Jei medžių deguonies apyvarta lygi nuliui, tai pabandykite mokslininkų, kurie tai teigia parašyti, kad jie išimtų medžius, augalus iš medžiagų apykaitos ir paskaičiuotų per kiek metų žmonės ir gyvūnai nusibaigs, toliau teršdami ir kvėpuodami oro likučiais.


Pats juk sakėte, kad iš pradžių buvo vandenynas. Jis gamino orą. Taigi...

Ar manote, kad rūgštiniai lietūs ir pramonės teršalai nekrenta į vandenyną ir palaipsniui nenaikina, nežudo jūros dumblių, planktono?


Žiūrint kokie teršalai. Čia va mokslininkai ketina išleisti tam tikrą teršalų kiekį į Čilės, Peru pakrantę, kad suaktyvinti dumblius ir taip "palaidoti" didesnį kiekį anglies.

Gamtoje yra uždaras ratas


Valio. Uždaras ratas. :) Vadinasi suprantate, kad deguonis iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta? Kad medžiai negamina deguonies, o tik dalyvauja tame uždarame rate ir kad tame uždarame rate kiek medžiai sukaupia CO2, tiek paskui per dirvos mikroorganizmus išskiria jo?

Tep, medžiai po truputį užsisėja miškų zonoje, bet tik todėl, kad sumažėjo arimų, pievų, ganyklų plotai, kuriuos aptvarkydavo žmonės. Taigi aš ir nesiūlau sodinti miške, kur patys savaime užsisėja. Aš sodinu buvusioje ariamoje kolūkio žemėje, kur nesugeba patys medžiai užsisėti, nes pasikeitus klimatui, esant nualintam dirvožemiui, nesusidaro palankios sąlygos jiems išdygti.


:) Pats sakėte, kad gyvename miškų zonoje ir medžiai čia užaugtų patys. Reikia tik palaukti. O kodėl jūs toks nekantrus? Kur skubate? Čia viskas dėl globalinio atšilimo? Tada aš pradedu manyti, kad globalinio atšilimo teorija buvo sugalvota, kad iš žmonių atimti kantrybę ir ramybę. Ir manipuliuoti jais, nukreipti dėmesį nuo tikrai svarbių dalykų.

O dėl medžių teikamo pavėsio, kuris mažina oro kaitimą, jūs dar prisiminsite mūsų komentarus kiekvieną ateinančią vasarą, nes manau jos turėtų šiltėti :)


Klimato šiltėjimas nepriklauso nuo medžių pavėsio. Rūsyje, laiptinėje ar po automobiliu būna vėsiau, nei po medžiais. Taigi, neįtikinote.

Atsakykite prašau man į klausimą. Aš suprantu, kad medeliai daug gero duoda. Ir vardinau netgi ką jie gero duoda. Ir pats aš sodinuosi medelius dėl tam tikrų priežasčių. Ir kitus agituoju pasisodinti medelių dėl maisto, dėl to, kad išsilaisvintų žmonės ir nepirktų obuolių, patys jų turėtų ir nereikėtų dirbti, vergauti... Medį galima pasodinti. Aš to nedraudžiu ir netgi skatinu. Bet atsakykite man - kodėl jūs tai norite tai žūt būt susieti su globaliniu atšilimu? Globalinis atšilimas labai sudėtinga teorija. Jos dorai niekas nesupranta, net mokslininkai. Tad kodėl jūs taip norite sieti šiuos du nesusiejamus dalykus? Augintumėt sau medelius dėl maisto ar dėl lapų, ar dėl medienos ir niekas nieko nesakytų. Tad kam jums staiga prireikė to globalinio atšilimo?
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Laimis Ant 2008 01 22, 23:30

Štai dar vienas straipsniukas apie CO2 talpyklas - prerijas, miškus ir jų dirvožemį:
http://ard.unl.edu/rn/0901/trees.html
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė ArturasGeniu Tre 2008 01 23, 16:23

ačiū, įdomus straipsnelis. Po medžiais, miške vyksta didesnė medžiagų apykaita, todėl didesnis kiekis anglies cirkuliuoja aplinkui negu stepėse. Ir anglis susikaupia medienoje, kai po žiemos stepių žoliniai augalai beveik visi nunyksta antžeminė dalis. Bet stepių augalai per sausras beveik nudžiūna, kai tuo tarpu medžiai toliau vegetuoja ir gamina deguonį. Miškas sugeba pakeisti, praturtinti, pagerinti viršutinį dirvožemį net ant smėlynų, kur žolės negali augti dėl drėgmės trūkumo. Visi augalai reikalingi, bet medis efektyviausias, reikalingiausias žmogui, todėl ir siūlau juos sodinti. Siulau sodinti medžius, nes jie valo orą nuo teršalų, kurie sukelia šiluminį efektą. Kiti augalai irgi valo, mikroorganizmai jiems padeda, gamtoje yra uždaras ratas, bet žmogus pažeidė gamtoje pusiausvyrą: visų pirma iškirto labai daug medžių ir jų trūksta (Lietuvoje trūksta apie 60procentų miško), panaši situacija ir kitose šalyse. Norėčia gražinti tėvynei žaliąjį rūbą ir manau, kad ekologinė padėtis labai pagerėtų, nes viskas gamtoje susiję tarpusavyje. Aš skubu, nes matau kaip keičiasi klimatas kasmet, jau rašiau anksčiau, kad dar prieš 30metų beveik kasdieną palydavo vasarą, iš kur ir kilo mūsų tėvynės pavadinimas. Paskaitykite ką mokslininkai planuoja ateičiai ir viskas bus aišku dėl klimato. Juk iškerta masiškai milijonus didelių, suaugusių medžių kasdien, o atsodina miškininkai tik mažyčius ir tai ne visur, taigis akivaizdu, kad gamtos pusiausvyra kasdien vis labiau pažeidžiama. Medžiai(augali)- gamtai, tai lygiai toks pats organas kaip žmogaus plaučiai, kepenys, inkstai.. jų paskirtis valyti teršalus. Todėl, kai jų trūksta, plotas mažėja,- prasideda negatyvūs reiškiniai gamtoje(kūne). O mūsų pagrindinė užduotis žemėje yra tai suprasti ir stengtis ištaisyti, pagerinti padėtį, jei norite, kad ateities kartos vaikščiotų be dujokaukių ar akvalangų su deguonies balionais. Jei jūs manote, kad tik pelkė yra anglies konservatorius, tai pasiūlykite tokį projektą, kad pvz. kišam visas gamtines atliekas į pelkes... Bet kas bus kai jas visas pilnai užversime ?- Ant jų vis vien užaugs medžiai..., nes taip jau gamtos sukurta... :)
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė ArturasGeniu Ket 2008 01 24, 13:46

paskaičius straipsnelį skyriuje "Šviežia, naujienos-"Laida apie globalius pasikeitimus", galima būtų susieti tuos įvykius su dykumų atsiradimu prieš 18000metų, kaip jūs manote, Laimi?
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė Basta Pen 2008 01 25, 14:33

http://www.conservation.org/FMG/Article ... 80801.aspx

Healthy forests remove massive amounts of CO2 from the air, but when burnt down or cleared, they spew harmful gases into the air. Tropical deforestation accounts for 20 percent of global emissions.


Nesuprantu, kam tokie ilgi ginčai, na medis yra talpykla, o žmonės pradėjo iš tų talpyklų staigiai išleidinėt CO2, tai, manau, mes ne ginčytis turime ir įrodinėt kažką, o sodinti medžius, bet ne sąskaita kitų medžių ar kitų anglies talpyklų sąskaita.


Gal kai kam atrodo, jog Atšilimas nėra toks jau paprastas dalykas, bet, m.k.n., jau iš jo daroma kažkas tokio, kas nėra.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Standartinė Laimis Pir 2008 01 28, 1:46

ArturasGeniu rašė:paskaičius straipsnelį skyriuje "Šviežia, naujienos-"Laida apie globalius pasikeitimus", galima būtų susieti tuos įvykius su dykumų atsiradimu prieš 18000metų, kaip jūs manote, Laimi?


Gal galėtumėt konkrečiau pasakyti ką su kuo norite sieti? Potvynius su dykumom ar magnetinių polių persistūmimą su ledynmečiu?
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė ArturasGeniu Ant 2008 01 29, 10:38

galėjo dykumos atsirasti, pasikeitus ašigaliams ir tuo metu padidėjus saulės radiacijos poveikiu, nuo kurio galėjo sudegti augaliukai. Paskaičius tą straipsnį man kilo tokia mintis, jei periodiškai keičiasi žemės poliai, tai ir miškus pakeitė dykumos, nuolatinėse jų augimo vietose, o paskui palaipsniui gamta ataugino miškus.
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė Laimis Ant 2008 01 29, 16:18

ArturasGeniu rašė:galėjo dykumos atsirasti, pasikeitus ašigaliams ir tuo metu padidėjus saulės radiacijos poveikiu, nuo kurio galėjo sudegti augaliukai. Paskaičius tą straipsnį man kilo tokia mintis, jei periodiškai keičiasi žemės poliai, tai ir miškus pakeitė dykumos, nuolatinėse jų augimo vietose, o paskui palaipsniui gamta ataugino miškus.


:) Paskutinis Žemės polių apsikeitimas vietomis įvyko prieš 780 000. Manote tada išnyko visi miškai, o po to atauginėjo po truputį iki 18 000 metu?
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė ArturasGeniu Ant 2008 01 29, 19:31

tam straipsnyje buvo versija, kad poliai keitėsi prieš 10450p.m.e. Bet gal buvo dar kažkokių papildomų reiškinių, ar tai vyko šiek tiek kitu laikotarpiu. Aš tik manau, kad galėtų būti atsiradę dykumos nuo panašių reiškinių. Sraipsnyje rašė, kad tuo periodu saulė galėjo viską iškepti, dėl sumažėjusio Žemės magnetinio lauko stiprumo. Kaip Jums atrodo ar galėjo nuo to atsirasti dykumos šiauresniuose rajonuose, kur dabar auga miškai?
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė Laimis Tre 2008 01 30, 16:09

ArturasGeniu rašė:tam straipsnyje buvo versija, kad poliai keitėsi prieš 10450p.m.e.


:) Nieko panašaus. :) Mokslinę literatūrą pavarčius matosi, kad poliai keitėsi prieš 780 000 metus. Ir po to jokių keitimųsi nebuvo. Tas ir parašyta straipsnio viršuje. Kur dėstomi mokslininkų nustatyti faktai.

O tą mistinę datą - 10 450 metų pr. Kr., tai sugalvojo S. Rankornas. Pažiūrėkit, jis net mokslininku nevadinamas. Jis yra mokslo populiarintojas. Pirmoji straipsnio dalis teisinga. Ten tikrai informacija imta iš mokslininkų. Antroji straipsnio dalis, nuo tos vietos, kur paminėtas S.Rankornas yra visiškas briedas. (atsiprašau už tokį žodį :) ) Ten ir apie atlantus ir apie bileką šnekama.

Artūrai, netikėkit tuo, kas parašyta visokių ezoterikų raštuose.

Kaip Jums atrodo ar galėjo nuo to atsirasti dykumos šiauresniuose rajonuose, kur dabar auga miškai?


Polių persikeitimas vyko labai seniai. Po jo apturėjom keletą ledynmečių. Aš manau miškai buvo užaugę tarpledynmečiais ir vėl pranykę. Ir tai vyko visai ne dėl polių persikeitimo. Nes polių persikeitimas tada nevyko.
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

AnkstesnisKitas

Grįžti į Aplinkosauga

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

cron