http://muziejus.moletai.lt/jore/senovin ... ebykla.htm
Lietuviškas zodiakas, dangaus šviesulių stebykla
SENOVINĖ DANGAUS ŠVIESULIŲ STEBYKLA
Dangaus stebykla.
Dangaus stebyklos viduryje - šventosios ugnie aukuras.
Dangaus stebykla. Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ant kalnelio yra įrengta iš medinių stulpų ir akmenų ratų sudaryta Senovinė lietuvių šventykla - dangaus šviesulių stebykla. Stulpai nužymėti senoviniais kalendoriniais ženklais, akmenyse iškalti įvairūs dangaus šviesulių simboliai, senojo lietuvių zodiako ženklai. Rato viduryje dega amžinosios Ugnies aukuras. Stulpai žymi šešias senovines pasaulio šalis ir Saulės tekėjimo bei laidos azimutus svarbiausių kalendorinių švenčių dienomis. Čia atvykstantys lankytojai autentiškoje aplinkoje supažindinami su senovės dangaus šviesulių stebėjimo būdais, pasakojama apie mūsų protėvių astronomijos žinias, senąją baltų pasaulėžiūrą. Šiandien jau neabejojama, kad lietuviai kaip ir kitos tautos per ilgus tūkstantmečius sukaupė savitą žinojimą apie dangaus šviesulius bei turėjo savitą Visatos sampratą, kuri dar ir šiandien atsispindi liaudies kūryboje: meno dirbiniuose, tautosakoje, architektūroje, papročiuose ir kt.
Gervė.
Dangaus šviesulių atvaizdai akmenyje.
Jerena.
Senovės lietuvių Zodiako ženklai. Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje apsilankiusios ekskursijos ne tik savo akimis pamato kaip senovėje buvo stebimas saulės judėjimas ir nustatomos kalendorinės datos, tačiau kiekvienas lankytojas turi progą sužinoti savo paties lietuvišką zodiako ženklą, išgirsti apie šio simbolio reikšmę mūsų tradicinėje kultūroje. Etnografinėje sodyboje ekskursijas vedantis etnoastronomas Jonas Vaiškūnas, daugelį metų tyrinėjęs senovės lietuvių žinias apie dangaus šviesulius, yra atkūręs senovinį lietuvių zodiaką. Tai padaryti tapo įmanoma susipažinus su Gardino bažnyčios rūsyje aptikto senovinio apeiginio XV a. laikų kaušo piešiniais, vaizduojančiais įvairius gyvūnus, žmones ir dangaus šviesulius. Senovinės dangaus šviesulių stebyklos akmenyse lankytojai atranda iškaltus šių žvaigždynų atvaizdus:
Žuvys? (Žuvys). Šio ženklo atvaizdas sunkiai įžiūrimas. Atrodo, kad šis ženklą galėjo sudaryti keletas linijų. Kol kas sunku ką nors tikslesnio pasakyti apie išlikusias šio ženklo žymes. Gal būt jis irgi galėjo būti siejamas su žuvimis?
[taip pat panašu į kregždę ar čiurlį]
Avikailis (Avinas). Lietuvių ir kitų Europos tautų papročiuose avikailis vaidino svarbų vaidmenį. Apeigų metu buvo įprasta persirengti išverstais avikailio kailiniais. Kudlotumas, plaukuotumas laikytas vaisingumo, turto, seksualinės energijos simboliu. Manoma, kad Avino žvaigždynas seniau buvo siejamas su mitinės auksinės vilnos simbolika.
Raitelis (Tauras). Mitinis raitelis ant žirgo žinomas ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų pasaulėžiūrose. Mūsų protėviai įsivaizdavo, kad po mirties ginkluotas karys ant žirgo keliauja per dangų į Dausas. Mitinių raitelių pavyzdžiu gali būti Vyties ir Švento Jurgio vaizdiniai. Šv. Jurgis liaudyje tapatinamas su arklių globėju. Latvių tradicijose išliko ir Šv. Jurgio pirmtakas – Ūsin'š, kuris taip pat laikomas žirgų globėju ir vaizduojamas raiteliu. Balandžio pabaigoje (apie Šv. Jurgio dieną) gerai žinomam Tauro žvaigždžių spiečiui Sietynui išnykstant vakaro žaroje buvo sakoma: "Sietynas žaroj kumelė vagoj". Tai reiškė, kad pavasarinį arimą galima pradėti, kai pirmiau Sietyno už horizonto nusileidusi, raitelio žirgą vaizduojanti, Tauro žvaigždyno dalis panirdavo po žeme.
Dvyniai (Dvyniai). Baltų mitologijai būdingi archainiai personažai savo ištakomis susiję su indoeuropietišku dieviškų dvynių kultu. Lietuvių mitiniai veikėjai Dievo sūneliai, latvių - Dieva deli, atitinka senovės graiku Dioskurs ir indų Aśvins. Latvių dainose jie siužetiškai siejami su dangaus skliautu, Saule, Saulės dukromis ir Mėnuliu.
Du povai (Liūtas ir Vėžys). Daugeliui pasaulio tautų yra žinomi stebuklingo mitinio paukščio žibančiomis plunksnomis įvaizdžiai, pvz. rusų – “žar-ptica”, slovakų - “ugninė paukštė”. Neretai mitinis paukštis įsivaizduojamas povo pavidalu. Povo įvaizdis siejamas su kosmosu ir dangaus šviesuliais. Lietuvių pasakose greta stebuklingo žirgo ir gražios panos (Aušrinės) sutinkamas stebuklingas paukštis švytinčiomis auksinėmis plunksnomis. Pasakų herojus paną, žirgą ir paukštį pargabena iš juos pagrobusios antgamtinės būtybės nelaisvės. Tai galėtų atitikti Veneros - Aušrinės pasirodymą po laikino nematomumo šalia tekančių Žirgo bei Povo žvaigždynų. Tokia šių žvaigždynų padėtis susidaro pavasario ir rudens lygiadienių metu.
Gervė (Mergelė). Lietuvių tautosakoje gervė labai dažnai lyginama su brandos metus pasiekusia mergele, būsima nuotaka. Balandžio pirmomis dienomis prieš Saulės tekėjimą Gervės žvaigždynas nusileidžia vakaruose, o Saulei nusileidus teka rytuose. Ornitologų duomenimis, kaip tik tuo metu, kovo pabaigoje – balandžio pradžioje į Lietuvą atskrenda gervės. Tuomet prasideda jų vadinamieji "šokiai". Šokiams paukščiai pasirenka sausą aikštelę, į kurią ryto ir ypač vakaro žarų metu susirenka visų artimiausių apylinkių paukščiai. Rugpjūčio pabaigoje, kai Gervės žvaigždynas dingsta Saulės spinduliuose, buvo pradedama vasarojaus pjūtis. Štai kodėl lietuviškose sutartinėse gervės įvaizdis dažnai siejamas su kviečių arba miežių derliaus nuėmimu.
Dvi Saulės (Svarstyklės). Šį ženklą sudaro dviejų Saulių atvaizdai. Viena Saulė su stačiai tiesiais spinduliais, kitos Saulės spinduliai užlenkti kaip svastikos kryžmos. Gal čia kaip ir Savrstyklių ženklu vaizduojamas Saulės persisvėrimas iš vasaros į rudeni?
Elnias (Skorpionas). Gerai žinomoje lietuvių Kalėdų dainoje "Atbėga elnias devyniaragis" apdainuojamas nepaprastas elnias su devyniais ragais. Jo raguose, dega ugnis, kala kalviai – nukalantys auksinę taurę, aukso žiedą arba perlo vainiką, simbolizuojančius Saulę. Dzūkai pasakoja apie iš dangaus nukritusį baltą elnią su labai gražiu vainiku. Pasak jų, šio stebuklingo Elnio pasirodymas skelbia Kalėdas. Elnio atsiradimas prieš Kalėdas atitinka Skorpiono žvaigždyno pasirodymą iš už Saulės spindulių, po jo laikino nematomumo prieš auštant. Kosminis elnias apdainuojamas taip pat ir rusų bei bulgarų liaudies dainose, kuriose elnias pasirodo “su skaisčia Saule ant kaktos”, “su Mėnuliu ant krūtinės”, “su gausiom žvaigždėm per kūną”. Tai, kad apdainuojamojo elnio fone pasirodo Mėnulis ir Saulė, kad šalia jo sušvinta ryto žara, tiesiogiai nurodo į tai, kad elnias yra šių šviesulių kelyje, tai yra zodiako juostoje.
Ožys (Ožiaragis). Lietuvių tautosakoje ožys siejamas su dangumi, Perkūnu ir atmosferiniais reiškiniais. Metams baigiantis ir Saulei artėjant prie Ožio žvaigždyno, prūsai aukodavo ožį, o mūsų krašte, dar ne taip seniai, prieš Vėlines piemenys atlikdavo ožio apvedimo apeigą. Norėdami, kad greičiau pasnigtų ir baigtųsi gyvulių ganymas, piemenys apie beržą pasauliui 3 kartus apvesdavo baltą ožį. Šia apeiga piemenys tartum siekė pagreitinti Saulės kelionę žvėrių ratu link Ožio žvaigždyno ir taip paskubinti žiemos pradžią.
Ietininkas (Šaulys). Šiame ženkle vaizduojamas ietimi ginkluotas karys galėjo būti susijęs su minėtu Ožio žvaigždynu. Tautosakoje žinomas ginkluoto vyro numušančio ožiui koją siužetas. Gal tas ginkluotas vyras gali būti pats Dievas Perkūnas? Tokio įvaizdžio susidarymui palankus yra ir šio žvaigždyno rytinio pasirodymo iš už Saulės spindulių laiko sutapimas su vasario pirmomis dienomis švenčiama Perkūno diena (Grabnyčiomis).
Žirgas (Vandenis). Žvaigždynas tokiu vardu žinomas lietuviams, latviams bei baltarusiams. Apie dangišką žirgą žinių randame lietuvių stebuklinėse pasakose. Pasakų veikėjo gautas žirgas arba vaško arkliukas pavirsta nepaprastu žirgu ir padeda herojui atlikti sudėtingas užduotis. Šio žirgo išskirtinės savybės – tai, kad jis geba keliauti ne tik žeme, bet ir dangaus erdvėmis bei panirti po vandeniu. Kalendorinėse dainose kosminis žirgas savo ausimis dangų paremia, akimis žvaigždes skaičiuoja, uodega dvarą ir visus kelius nušluoja, kojomis duobes išmuša. Latviai irgi apdainuoja šį nepaprastą žirgą ties kurio balnu Saulė teka, kamanose - Mėnulis, pavadėlių gale Auseklytis (Venera) ritinėjasi.
Ekskursijos. Apsilankę Etnografinėje sodyboje jūs galite: apsistoti savo palapinėse šalia Lenktinio ežero; užsisakyti ekskursiją Senovinėje dangaus stebykloje su paskaita apie mūsų protėvių pasaulėžiūrą bei senąsias astronomijos žinias. Esant giedrai nakčiai, galite užsisakyti pažintinę ekskursiją po žvaigždėtą dangų, bet kada išsikaitinti senovinėje dūminėje pirtyje. Etnografinė sodyba – neprilygstama vieta jūsų rengiamai vasaros stovyklai ar šventei. Visą tai galite užsisakyti telefonu 8-682 14559. Daugiau žinių apie Etnografinę sodybą ir Senovinę dangaus šviesulių stebyklą, čia vykstančius renginius ir šventes rasite Internete: <
http://muziejus.moletai.lt/sodyba.html>.
Senovinės dangaus šviesulių stebyklos sandara.