edgunas rašo:
Vyras kuria matomą pasaulį.
Moteris-nematomą.
Kitaip- vyras paverčia nematomą pasaulį matomu.
Donatas rašo:
Mano nuomone, yra atvirkščiai:
Vyras kuria idėją, moteris - kūną.
Vaikas: Tėvas kuria dvasią, Mama - kūną.
Iš daugybės gabaliukų susidėliojau tokį vaizdą. Tikslių šaltinių net negaliu nurodyt
A.Zalatorienė, atrodo, irgi yra aprašius šį dalyką.
Moteriai kyla mintis, vizija, kad maždaug taip galėtų būt. Tada ji tą vaizdinį, idėją perduoda vyrui, be detalių, smulkiai neapsvarsčiusi kaip tai įgyvendinti, o vyras šiam vaizdui suteikia formą. Jį įgyvendina.
Va pirmas pavyzdys, kuris ateina į galvą..
Jeigu pasiguodi dėl ko nors vyrui, tai dažniausiai pirma reakcija būna - tai ką čia dabar daryt.
Kaip pakeist. Nieko nesakau, gal būna ir išimčių, bet tipiška reakcija tai maždaug tokia.
Turi labai didelis supratimas ir bendradarbiavimas tarp dviejų žmonių būt, vyrui labai reikia mokėt klausytis ir išgirsti, ką jo moteris sako. Nes dažnai tos moterys būna labai nekonkrečios
ar kalba miglotai
. Tuo tarpu moterys idealioje situacijoje tą vaizdinį turėtų mokėti perduoti ne žodžiais, taip, kad vyrui atrodytų, jis jaustų, kad tai jis (ir jis) sugalvojo..
Kiekvienas Jūsų, mano nuomone, savaip teisus, ir kalba truputį apie skirtingą dalyką, nors atrodo lyg ir apie tą patį.
Bet ar tai yra gyvenimo prasmė ir paskirtis (žinoti savo vaidmenį kaip moteriai ar vyrui
)? Visa tai mes turėtume daryti intuityviai, o jei kur nors nukryptume, tai gerai būtų, kad atsirastų reikiamu metu koks išmintingas žmogus ir pasakytų: "Tu savo vyro taip nespausk", pamokytų mama savo dukrą savo pavyzdžiu, kad moteris turi būti švelni. O tėvas, senelis sūnų, kad gerai yra klausytis savo žmonos..
Taip, sutinku, vaiko kūrime moteris yra atsakinga už kūno sukūrimą, o tėvas labai svarbus dvasios sukūrime. Aišku, abu irgi svarbūs tiek vienam, tiek kitam veiksme. Bet maždaug taip.
O kodėl taip yra? Tiek moteris, tiek vyras visose srityse nėra grynai atsakingi tik už tą. Būtų gal paprasčiau
- moteris visada atsakinga už kūną ir įgyvendinimą, o vyras už idėjas ir dvasią, bet kažkodėl labai gudriai sugalvota, kad šie dalykai susipynę
Buvimas moterimi ir vyru tai tik įrankiai kurti prasmę
?
Šiek tiek su tuo, ką rašiau susijusi, iliustruojanti ir įkvepianti
istorija iš "Žaliosios Lietuvos". Numerio, gaila, neturiu pasižymėjus..
NEĮPRASTAS KROSAS
Aleksandras Jaunciems
Vieną gražią dienelę Antanas Prapuolenis nusprendė palengvinti žmonos Adelės namų ruošos darbus. Adelė laksto nuo dujinės viryklės prie skalbimo mašinos, nuo skalbimo mašinos prie šviestuvo, nuo šviestuvo prie palangės, iš ten – po lova! Jisai jai iš paskos! Skaitinėja šviežius laikraščius, žurnalus, kriminalines naujienas, anekdotus, komentuoja laidas, rodomas per televiziją, pasakoja, kas vyksta kieme, koks laukiamas oras ir kaip gyvena piemenys aukštikalnių sąlygomis...
Na, moteriškę tas persekiojimas labai įsiutino ir ji padidino tempą – tik kulnys žybčioja, o jis neatsilieka nė per pėdą – taip ir lekia iš paskos, kaip šuo iškišęs liežuvį... Pagaliau Adelė neišlaikė:
Iš tavęs, - sako, - puikus sporto komentatorius išeitų! Toks talentas pražūna! Ai-jai-jai!
Tu rimtai taip galvoji? - kalba jis, vos atgaudamas kvapą. - Labai ačiū! Aš ir pats tai jaučiu! Reikia pabandyti! Štai laikraštyje kvietimas į konkursą!
Nušluostyk nosį tiems jaunikliams krepšinio komentatoriams! Tu juk patyręs!
Ir Antanas netikėtai tampa Lietuvos krepšinio komentatorių nugalėtoju, ima komentuoti Europos krepšinio čempionato kovas iš Belgrado. Antanas, keisdamas darbus kaip pirštines, pagaliau atrado savo stichiją ir dabar visiems gali parodyti, ko jis yra vertas! O Adelė laikinai prarado vyrą. Ir dieną, ir naktį jis stadione! Ką daryti?! Iškilusią dilemą Adelė išsprendė būdama arčiau vyro, tai reiškia, pati pradėjo užsiiminėti sportu! Po fizinių ir psichologinių krūvių, patirtų namuose, bėgimo takelis Adelei atrodė kaip tikras išsigelbėjimas! Ir ji pradėjo distanciją tokiu aukštu tempu, kad... vyrelis iš paskutiniųjų bėga šalia jos ir komentuoja! Penktame distancijos kilometre sutrinka jam širdies ritmas.
Kas per velniava?! - dejuoja. - Turbūt dėl šito prakeikto mikrofono negaliu žmonos pasivyti!
Gerai! - sako Adelė. - Duok šen mikrofoną, o pats bėk viduriniu takeliu...
Taigi apsikeičia jie vietomis. Jis bėga, o jinai komentuoja! Vidury distancijos vyras vos kojas bepavelka. Jinai jam „sėdasi ant uodegos“! Juk už svetimos nugaros bėgikui bėgti žymiai lengviau. Retkarčiais Adelė stumteli savo vyrą į priekį, paveikdama namuose patikrintomis replikomis. Distancijos pabaigoje stumia kaip Sizifas akmenį, kol pagaliau Antanas krūtine perplėšia finišo juostą. Aukso medalis!
Ir šitą aukso medalį, aidint šalies himnui, Antanas Prapuolenis pakabino ant žmonos krūtinės dėkingumo vardan!
Tu žinai, - sako Adėlė, - iš tavęs gali išeiti ir Europos, o gal net ir pasaulio čempionas!
Taip, taip! - sutiko Antanas, beveik uždusęs, - Aš ir pats tai jaučiu!
Ir nuo to įgavęs antrą kvėpavimą, o gal ir antrą pagreitį – nušvilpė kaip vėjas toliau, neatsigręždamas. O visi apdovanojimai – medaliai, diplomai, prizai, pinigai – ant Adelės krūtinės! Pagarbos ir karštos meilės įrodymas!
Juk meilė – tai, kada aš ir tu bėgame viena kryptimi! Taip paaiškino Antanas ir pirmą kartą gyvenime Adelei pabučiavo ranką.
Tu žinai, - sako vėl Adelė, - o juk iš tavęs gali išeiti geras vyras ir tikriausiai, tėvas!
Štai būtent! - atsako Antanas, - Dėkui, brangioji! Aš ir pats tai jaučiu!
Tada pabandyk, - kikena Adelė, - pabandyk, pasaulio čempione!
Ir jūs žinote, pabandė! Vyras vėl surado žmoną, o žmona – vyrą! O juk galėjo jie išsiskirti dar tada, kai iširo jų krosas su skalbimu, dujine virykle... Bet Adelė - gudri kaip gyvatė! Kur vyras – ten ir jinai! Svarbiausia – bėgti viena kryptimi ir auklėti savo pavyzdžiu, tai yra alsuoti jam į nugarą, o reikalingu momentu – išleisti į finišo tiesiąją! Juk vyrai – beveik kaip dideli vaikai. O prie kiekvieno vaiko – savas priėjimas. Ir pas Adelę jų jau septyni!