Kaip labai droviam vaikinukui pasiūlyti merginai draugauti?

[Tadas]

Sveiki, aš čia rašau tikėdamasis jusų pagalbos. Situacija tokia: aš esu labai labai labai drovus vaikinas, man 19 metu, mokausi 12 klasėje ir man labai pradėjo patikti viena mano klasiokė, i ja as pradėjau rimtai žiurėti jau 10 klasėje. kaip man pasiuliti jai draugauti? Kad ji manes svelniai tariant nepasiustu velniop. Ji yra kiek uždaresnio budo, mokymosi lygis toks pat kaip ir mano. Beto ji ne iš tu kuriai iš paskos laksto būriai vaikinu. Taigi šie moklo metai man paskutiniai su ja vienoje klasėje. tai kaip nors norėčiau jei tai pasakyti, tik neisivaizduoju, kaip? BŪKIT GERI ŽMONĖS PATARKIT MAN VARGŠUI KAIKA!!!

[**]

Gal pabandyk jai pasiūlyti nuveikti ką nors kartu, kažkokią bendrą veiklą, kas neskamba kaip draugystės pasiūlymas. Būnant kartu pažiūrėsi kaip jums dviems sekasi bendrauti, ar ji tavimi domisi daugiau nei klasioku ir galėsi pasiūlyti draugauti. O jei matysi, kad nieko neišeina, tai tavęs juk ji neatstums, nes tu jai nieko aiškiai nesiūlei. Ir šiaip jei ji Tau patinka, juk norėtum su ja praleisti daugiau laiko, tai mano požiūriu labai geras dalykas yra bendra veikla, nebūtina iš karto siūlyti draugystę, viskas gali susiklostyti ir savaime. Bet kuriuo atveju linkiu sėkmės.

Na, dar jei esi labai drovus, galima parašyti laišką.

[Robertas]

Panašiai buvo ir man. Buvau gal septintoj ar aštuntoj klasėj. Įsimylėjau klasiokę ir...praradau ramybę. Ji buvo šneki, kalbėjo už mus abu Aš priešingai, tarsi"vandens į burną prisisėmęs". Taip ir pradraugavom kurį laiką. Po to mūsų keliai išsiskyrė, skirtingi mokslai, man kariuomenė...Aš ją praradau...
Dabar manau, kad jeigu aš būčiau ėmęs situaciją į savo rankas, viskas būtų susiklostę kitaip. Lengviau pasakyti, negu padaryti ?...Taip, žinau
Baisu pasirodyti juokingai ar nevykusiai kokioj nors situacijoj, baisu, kad šaipysis draugai ar šiaip aplinkiniai....baisu, baisu, baisu...Iš tos baimės užsidedam rimtumo kaukę, tipo "aš viską suprantu, bet čia taip reikia....čia aš taip padariau, nes...." Ir pradedam išsisukinėti, apsimetinėti, vaidinti kažkokį kitokį, negu esame. Taip dabar elgiasi dauguma žmonių. Ir visi vaikštom su tom kaukėm įsivaizduojamo savęs. Pykstam, įsižeidžiam...kiti sugeba į teismą paduoti jeigu kažkas pabando mums tą kaukę nuimti.
O, kaip lengva ir gera būna, kai šalia yra NATŪRALUS žmogus. Višiskai kitokia savijauta. Nebaisu apsikvailinti. O, ir išvis tokia sąvoka, kaip "apsikvailinimas" dingsta, nes visi jaučiasi laisvai, natūraliai. Galima krėsti kvailystes. Iš to visiems bus linksma, bet niekas nesišaipys.
Tik iš tiesų drąsus žmogus gali sau leisti atvirai, nesislėpdamas prisipažinti klydęs ar kaip kitaip kvailai pasielgęs. Tik iš tiesų drąsus žmogus gali krėsti kvailystes ir iš to smagiai pasijuokti.
Todėl pagrindinė visų mūsų kliūtis, nesvarbu kur, ar politikoj, ar buityje, ar meilės reikaluose yra viena - BAIMĖ.
Tiktai vat linksmas faktas yra tas, kad BAIMĖ yra baikšti. Ji pati bijo. Ji bijo mūsų sąmonės šviesos. Sakoma "pažiūrėk baimei į akis". Taip yra iš tiesų. Baimė išnyksta kai tik mes į ją pasižiūrime tiesiai, kaip išnyksta tamsa, kai įjungi šviesą.
Gražūs žodžiai ir nieko naujo nepasakiau
Klausimas, kaip tai padaryti praktiškai.
Pabandykim įsivaizduoti kokią nors situaciją. Paimkim, pavyzdžiui ,kokios nors stambios įmonės vadovą arba politiką (gal dar geriau )Tokį asmenį, kuriam "priklauso" atrodyti solidžiai, rimtai. Ir štai jis eilinį kartą pagimdo kokią nors nesamonę. Ir nors visiems aišku,kad tai nesąmonė, bet jis aktyviai ginasi, teisinasi, išsisukinėja visaip bandydamas įrodyti, kad jis teisus.
Kokie jausmai kyla ? Ar yra noras pasišaipyti iš tokio žmogaus ?
Dabar paimkim tą pačią situaciją. Tik skirtumas tas, kad po pareikštos nesąmonės, jis neišsisukinėja, bet atvirai, girdint kitiems pasako kažką panašaus : "..regis padariau klaidą..", "..aš suklydau ir buvau neteisus..",limksmai -"..na ir žioplys gi aš...gal kas turit įdėjų kaip reikėtų padaryti?..."
Kokie kyla jausmai dabar? Ar norisi šaipytis ?
Esmė tame, kad pirmu atveju BAIMĖ buvo padėties šeimininkė, nes reikėjo ginti savo "kaukę".
Antru atveju baimei nebeliko terpės
Bet kurioj gyvenimo situacijoj jeigu mes atvirai (ir dar geriau linksmai) visų pirma SAU ir garsiai kitiems prisipažistame suklydę ar apsižioplinę, tokiu atveju, tarsi atimame iš kitų kozirinį tūzą jų galimybei pasišaipyti iš mūsų. Situacija užsibaigia,daugiausiai, tiesiog linksmai pasijuokus. bet nesišaipant (tai yra skirtumas).
Tadai, jeigu tau užteko kantrybės paskaityti iki šios vietos, tai dabar pasakysiu savo nuomonę konkrečiu tavo atveju
Aš ne veltui išdėsčiau tokią "litaniją" ,nes pagrindinis dalykas, kuris neleidžia tau valdyti situacijos , yra tavo BAIMĖ.
Aš leisiu sau pafantazuoti
Esminis dalykas yra leisti sau kalbėti garsiai jai girdint apie tai ką jaučiu. Ir nesvarbu kokia bus jos reakcija. Bet svarbu tai daryti tikrai nuoširdžiai, savais žodžiais, bet jokiu būdu ne išmoktom frazėm.
Tarkim reikia sukurti situaciją, kurioje niekas netrukdytų ir mes būtume tik dviese...
"...labas...noriu tau kai ką pasakyti, gal galime susitikti po pamokų ar vakare?..."(jei labai nedrasu tai pasakyti, galima parašyti raštelį)
Manau, kad ji susitiks, bent jau iš smalsumo.
Susitikus.
Dabar jau rašteliai netiks Reikia kalbėti. O, nėra žodžių..gerklėje džiūsta, rankos suprakaitavę...- štai ji - BAIMĖ .
Pažiūrėkime jai (baimei) į akis . Merginai irgi galima žiūrėti į akis (jei pakanka ryžto). Svarbu kalbėti "iš vidaus" ir tiksliai tai ką jauti.Ir nesvarbu, kad kalba gali būti visiškai nerišli.

"...Labas....aš....nežinau ką man kalbėti, jaučiuosi kaip kvailys....pasikviečiau tave...ir nežinau kaip elgtis....bijau, kad pagalvosi, kad aš mėmė...ir..ir...man darosi dar baisiau...štai net rankos suprakaitavo..ir balsas dreba...jaučiuosi pasimetęs...., nes tu man patinki...labai...ir jau seniai....bet aš vis nesiryžtu prie tavęs prieiti...Aš noriu su tavim draugauti.....o...kaip tai padaryti nežinau....va....Ką manai ?..."
Toliau jau jos sprendimas.

Galų gale, ne tai svarbu, kad ji būtinai irgi norėtų su tavim draugauti.
Žinau, kad tu to nori, kad tau skaudės, jeigu atsakys.
Bet svarbiausia, kad tu mokėsi pažiūrėti savo BAIMEI į akis. Praktikuok tai visose gyvenimo situacijose ir tuomet tu jas valdysi, o ne jos tave...

[Tadas]

Ačių už tokius išsamius patarimus. Bet dėja, kaip Robertas sako nėra taip paprasta nugalėti tą BAIMĘ. Tiesa pasakius aš beveik tikiu, kad aš jai patinku, nes karta ji pati man siūlė draugauti, bet aš žioplys dėl savo baimės praleidau tokią puikią progą.
Viskas vyko taip. Aš laukiau kolidoriuje pamokos ir atėjo ji su savo drauge. Netoliese atsisėdo ir kalbejosi apie mokyklos poreles. Tada toji man kiek garsiau pasakė: - Tadai, gal draugaujm ir mes... Tada jos draugė pradojo iš jos juoktis ir man nebebuvo kaip sutikti su jos pasiulimu. Tagi aš kaip koks vėpla pratilėjau. Ir tuo viskas baigėsi. O dabar niekaip nesurandu drąsos aš jei pasiulyti dragauti, nors ir dažnai pamokų metu pastebiu ją įsisspoksojusią i mene, o kai aš tai pastebėjęs pažvelgiu jai į akis ji staiga pasimeta ir staigiai nusisuka nuo manęs. Atrodytų viskas paprasta ji patinka man ir galbūt aš jai patinku. Tai kodėl nepasiūlius būti draugais? Bet vėl esminė problema. Nėra kaip tai padaryti. Nes mes mokomės kaimo mokykloje. Ir po pamokų visi iškart einame namo. O ji visada eina su savo drauge. Tai pats populiariausias būdas palydint namo prisipažinti. Automatiškai atkrinta. O kitas būdas kurį jūs siūlėte tai: susitikti kur nors ir pasikalbėti vėlgi netinka, nes aš esu ne vietinis ir važinėju su autobusu į mokyklą. Tagi lieka paskutinis šansas tai susitikti šokiuose, bet vėlgi bėda. JI VISIŠKAI NEMĖGSTA IETI Į ŠOKIUS. Kaip ir as...
Taigi aš maždaug nupasakojau savo situaciją. Gal kas mato kokių kitų būdų man prisipažinti jai, kad ji man patinka? Labai prašau parašykit jei galite kuo nors man padėti. Tik jei galite viską papasakokyte kuo smulkiau. IŠ ANKSTO DĖKOJU.

[Basta]

Tadai, NEDELSK, parašyk jai laiškelį!

[Tadas]

Bet ką konkrečiai turėčiau jai rašyti

[Basta]

KĄ JAUTI! Tiesą! Trumpai ir aiškiai, kad ir: "Labas, [jos vardas], žinai, tu man patinki, gal nori draugauti? Tadas."

Nes tu jai irgi patinki. Tuo atveju net gali kokią gėlę jai palikti su tuo pasiūlymu.

Parašyk jai tokį raštelį, trumpai ir aiškiai, pamatysi, nuo to nieko nebus, tik geriau. Tai bus ir tau žingsnis į didesnį pasitikėjimą savo jėgomis.

Iš patirties sakau, drovuoliai visada praleidžia geras progas, o paskui gailisi. Kiek ilgai gyvenime toks žadi būti? Pamažu turi įgauti drąsos ir pamatysi, kaip pasikeis gyvenimo kokybė. Drąsą ir pasitikėjimą galima įgauti tik vienu būdu - darant tai, ko bijai. Taigi linkiu tau sėkmės ir, pamatysi, žingsnis po žingsnio tau pasiseks!

[SANDRA]

manau reikia islauk ,jei ilgai patinka. geriau prisipazint iskart megstamai ,nei paskui pamaivai issipusciusiai. gal ji jaucia ta pati . kuo greiciau jai tai pasakysi tuo ilgiau imsit draugaut ir smagiai praleisit laika.
as drovi ,bet nekvaila.
yra liuks kai 2 sulimpa ,dviese faina !