Kai dar neseniai buvau pašventintas ReiChi, tai buvau išmokęs matyti aurą. Reikėdavo susikaupti. Dažniausiai užsimerkus geriausiai matydavau (nes aurą matoma ne akimis, o kitu pojūčiu, paprasčiausiai jjie sutampa, todėl manome, kad matome. Kažkur skaičiau). Bet ir atsimerkus, nes tada aktyviau dirba regėjimo zona smegenyse. Retai žiūrėdavau. Dažniausiai kai susidurdavom su pagalbos ieškančiom dvaselėm. Ir kai vienas žmogus prašydavo į jį pažiūrėti. Tačiau jis negalavo ir nebuvo malonu į jį žiūrėti.
Kartą gydydamas mamą ir žinodamas, kad tai įmanoma, ėmiau labai susikaupęs regėti ir vidaus organus. Nežinau, ar tas vaizdas buvo tiesa, ar tik vaizduotė..
ReiChi jau seniai nebeužsiimu ir į auras nebežiūriu. Manau, kad pamatyčiau, jei norėčiau.
Papadakosiu truputį, kokius vaizdus matydavau..
Būdavo spalvų, bet tik ten, kur žiūrėdavau. Matydavau žmogaus lauko sluoksnius. Kartais matydavau simbolius, bet jie tai jau magijos padariniai. Kartais matydavau žmonių arba savo sparnus...
Jie reaguoja į dvasinę būseną. Kai jautiesi pakiliai, širdis kupina Meilės, protas blaivus (kai prisimeni kas Tu ir Visata), kai atlieki kokį reikšmingą darbą, tai sparnai išsiskleidžia visu gražumu. O jų dydis priklauso tikriausiai irgi nuo būsenos. Kai liūdna, sparnai susiglaudžia. O kai jautiesi kasdieniškai, jie būna mažyčiai, arba visai nematyti...
O gal tai tik mano vaizduotės išdaigos... (Nors Anastasija moko pasitikėti savo širdimi)
Dažnai nereikia nė žiūrėti į aurą, viskas matyti tiesiog ant veido
O išmokti... tikriausiai panašiai, kaip Anastasija moko spinduliuku naudotis: sujungi nuojautą, turimas žinias, kaip turi būti ir vaizduotę. Tiesiog pabandyti atspėti vaizdą. Manau reikia praktikos išmokti atpalaiduoti protą ir pasitikėti nuojauta. Tačiau vis abejoju, ar tai ką matau yra tiesa
Na va, rašydamas pabandžiau žvilgtelėti.
Regis galiu matyti. Turbūt kai pažadini tą smegenų dalį, tai ji jau būna aktyvi ilgam. Regis ir per atstumą galiu matyti, nes pagrindinis įrankis- vaizduotė, o ne akys
Tačiau pabandymui žvilgčioti neišeina tiksliai matyti, tam reikia susikaupti ir nusiteikti. Ir tik rimtai priežasčiai esant galėčiau gerai įsižiūrėti į aurą.
Be to, mano nuomone, prieš žiiūrinėjant žmogaus aurą, būtų etiška jo atsiklausti... Nes žvilgsnis ne tik žiūri, bet gali paveikti tiek žiūrimąjį, tiek žiūrėtoją. Rekomenduoju paprašyti savo angelų sargų, kad pasaugotų ir apsisugoti pačiam. Ir kuo lendi į gilesnius energetikos aspektus, tuo reikia būti atsargesniam!
Sėkmės ir laimės visiem!