Audiniams dažyti

naudingi patarimai, kaip pačiam ką nors pasigaminti, padaryti, sukurti

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Audiniams dažyti

Standartinė ** Sek 2006 07 23, 16:29

..kaip pasigaminti stiprius augalinius dažus? Gal žinote kaip dažyti, kad gautųsi tolygi spalva? gal kas nors bandėte ir jums gerai pavyko

Būtų įdomu sužinoti daugiau apie kandikus..
beje, kaip pagaminti pelenų šarmą


Čia keletas straipsnių

Kokių spalvų turi augalai
http://www11.brinkster.com/bituke/strai ... galai.html

Dažomosios medžiagos paruošimas
http://www11.brinkster.com/bituke/strai ... simas.html
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė Basta Sek 2006 07 23, 22:48

nuostabu, afrika, aciu :yes:
bandysiu nusidazyti savo linine suknele..jei pavyks ir medvilnines kelnes...
kazin, burokeliai neiseitu rausvos spalvos?

nusprendžiau dėl visa ko tą info ir čia įdėt

Dažymas augalais

Archeologijos duomenys rodo, kad Lietuvoje jau III – IV amžiuje buvo dažoma natūraliais dažais. Jie buvo gaminami iš augalų – mėlžolių, uosių kerpių, šunobelės, ąžuolo žievės, beržo lapų.

Augaliniai dažai sunkiai pagaminami, o dažant jais reikia būti labai atidžiam. Bet kai cheminių dažų sunku nusipirkti, kur dingsi, verta pasinaudoti mūsų senolių patirtimi.

Natūralūs dažai yra švelnesnių atspalvių, o kartu pakankamai patvarūs.Mūsų krašte auga apie 80 rūšių dažančių augalų, iš kurių galima gauti geltonų, žalių, rudų ir pilkų atspalvių. Sunkiau iš vietinių augalų išskirti raudonus ir mėlynus dažus.

Dažams gaminti tinka įvairios augalų dalys: žiedai, lapai, šaknys, žievė, uogos. Galima naudoti šviežią arba džiovintą augalą, arba jo dalį. Jei dažome šviežiais augalais, spalvos gaunamos ryškesnės, švaresnės.

Dažų kokybė labai priklauso nuo rinkimo laiko. Medžių lapus renkame anksti pavasarį, iki Joninių, bet tinka ir vasariniai, ir rudenį nukritę. Šaknys renkamos prieš augalo žydėjimą arba rudenį, kai jau būna subrendusios. Medžių žievė lupama anksti pavasarį, kai teka sultys ir žievė turi daug dažų. Žievė renkama nuo vidutinio senumo medžių, neapsamanojusi. Apsamanojusi žievė prieš smulkinant nuvaloma. Vasaros ir rudens žievę taip pat galima naudoti, bet jos reikia daugiau. Žiedai renkami tik ką išsiskleidę, o dar geriau – ne visai išsiskleidę. Tada jie sukaupę daugiausia dažų ir atspalvis būna maloniausias.

Kai kuriuos augalus, pavyzdžiui, rasakilas, žiognages, pomidorus, galima rinkti bet kokiu laiku.

Renkamų augalų lapai ir žiedai neturi būti suvytę. Jei tuoj pat nenaudosime, reikia padėti vėsioje vietoje. Džioviname tik pagal vaistažolių džiovinimo taisykles, pavėsyje ir skersvėjyje.

Džiovinamos šaknys susmulkinamos. Džiovindami dažnai vartome, kad nesušustų, o išdžiovintas laikome vėsiai ir sausai.

Kokių spalvų turi augalai

Įvairių atspalvių geltonus dažus išskiria šie augalai: pageltę lapai, pataisai, ievos žievė, eglės žievė ir kankorėžiai; geltoną ir rusvai geltoną – svogūno lukštai, švieži juodkalksnio lapai arba žievė; geltoną iki auksinio geltonumo – švieži arba džiovinti obels lapai ir žievė; ryškiai geltoną – girtuoklių lapai; šviesiai geltoną – builis (visas augalas); žalsvai geltoną – švieži beržo lapai, rausvai geltoną – pavasarį nulupta jo žievė; citrininę – raugerkšnio šaknys; ryškiai geltoną – vilkdagio žiedai ir rusvai geltoną – rasakila (visas augalas); geltoną ir rusvai geltoną – kadagio šakos ir šviesiai žalios uogos; smėlinę – lazdyno lapai ir žievė; žalsvai geltoną – šaltekšnio lapai, o žievė – ryškiai geltoną; smėlinę – uosio žievė; žalsvai geltoną – pomidoras (visas augalas); žalsvai geltoną – žiognagė.

Rudą spalvą gauname iš šių augalų: vasaros pabaigoje rinkto lakišiaus – šviesiai rudą; jauno beržo – rudą; laukinės obels žievės –auksinio rudumo; nukritusių jos lapų – šviesiai rudą; jaunų viržių daigų – šviesiai rudą; rudos beržo žievės – kavos spalvą; pilkųjų samanų – rudą; drebulės žievės – tamsiai rudą; šermukšnio žievės – plytos rudumo, liepos žievės – šviesiai rudą; svogūnų lukštų – gelsvai rudą; bulvienojų lapų (rudenį po bulviakasio) – žalsvai rudą; laukinės obels apatinės žievės sluoksnio – rausvai rudą, mėlynių uogų – rudą.

Melsvai pilką spalvą galima gauti iš: baltalksnio žievės; vyšnių sulčių – mėlynai violetinę; šeivamedžio uogų – tamsiai mėlynai pilką.

Pilką spalvą galima išgauti iš: iš meškauogių – tamsią, melsvai pilką; baltojo ir juodojo alksnio žievės – juosvai pilką; ąžuolo žievės – įvairaus tamsumo pilką; ievos žievės – šviesiai pilką; iš rūgštynių (viso augalo su šaknimis) – žalsvai pilką; kanapių (viso augalo) – tamsiai žalsvai pilką; bruknių – tamsiai pilką; linų sėklų galvučių – pilkai rudą; jaunų viržių daigų – tamsią žalsvai pilką.

Rausvą spalvą: iš beržo žievės – kūno spalvą; iš geltonų jonažolių žiedų – tamsiai raudoną, violetinę, iš jaunų pušies daigų ir kankorėžių – rausvai rudą. Žalią spalvą: iš kraujažolių (viso augalo) – gelsvai žalią; pomidoro (viso augalo, šviežio) – šviesiai žalią; iš jaunų viržių daigų – tamsiai žalią; uosio žievės – samaninę; iš žalių morkų lapų – žalią; dirsių (viso augalo) – žalią; iš jaunos eglės daigų – gelsvai žalią; iš laukinės obels žievės – samaninę; iš beržo žievės – samaninę; iš rūgštynių – tamsiai pilkai žalią; iš rūtų (viso augalo) – ryškią šviesiai žalią; iš žliūgių (viso augalo) – žalią; iš bruknių lapų (šviežių ar džiovintų) – tamsią pilkai žalią; iš kiaulpienių (viso augalo) –pilkai žalią.

Juodą spalvą: iš rūgštynių, juodalksnio žievė, meldų šaknų, jonažolės, rudenį rinktų pupų stiebų.

Kad išgautume kuo tamsesnę juodą spalvą, dažome kelis kartus ir neskalaujame.

©Audronė Musteikienė, 1994
“Šeimos kalendorius”, 1994m.


Dažomosios medžiagos paruošimas

Dažomi siūlai ar medžiaga turi būti švarūs, be dėmių, skalbimo tirpalas – tik šiltas, nes nuo karšto – medžiaga tamsėja.

Naujus audinius prieš dažydami mirkome kelias valandas šiltame muilo ir sodos tirpale. Medvilninę ar lininę medžiagą viriname muiliname vandenyje (į 1l vandens – 2,3g skalbiamos sodos ir pora gabalų ūkiško muilo).

Prieš skalbimą siūlai susukami į sruogas po 100g. Sruoga neturi būti ilgesnė kaip 60 cm ir ne trumpesnė kaip 40 cm. Ją keliose vietose neverždami perrišame lininiu siūlu. Jei siūlus norime dažyti margai, perrišame labai tvirtai, kelis kartus apvynioję – tos vietos liks baltos.

Gerai išskalauta medžiaga negręžiama, į dažų tirpalą dedama varvanti. Jei siūlų yra daug, sukabiname juos ant lazdelės ir nuleidžiame į katilą. Dažant medžiagą prie audeklo galų galima prisiūti kilpeles, per kurias perkištomis lazdelėmis galima bus ją kilnoti.

Dažymo indai

Dažyti naudojami indai labai svarbu. Tinkamiausi emaliuoti, nes kiti – geležiniai, variniai ar iš ketaus – keičia dažomos medžiagos spalvą. Geležinius indus galima naudoti tik dažant tamsia spalva, tada jie dažams padės, nes vyks cheminė reakcija.

Dažoma medžiaga nuolatos vartoma lygia nedervuota eglės ar beržo lazdele. Indas turi būti didelis, kad dažoma medžiaga būtų labai gerai apsemta (100g medžiagos – 2-3l vandens).

Dažų gamyba

Augaliniais dažais tinka dažyti vilną (ją dažyti lengviausia), medvilnę, liną, netinka- šilko.

Švieži ar džiovinti augalai (lapai, stiebai, šaknys, žiedai, vaisiai, kankorėžiai, žievė ar sėklos), iš kurių verdamės dažų, smulkinami ir mirkomi minkštame šiltame vandenyje. Tame pačiame vandenyje jie ir virinami. Nuovirą perkošiame ir supilame į dažymo indą. Jei augalų turime nedaug, juos kokias 15 –20 min. galima pakartotinai pavirinti 1-2l vandens, o gautą nuovirą sumaišyti su pirmuoju.

Dažymas ir spalvos įtvirtinimas

Spalvą įtvirtiname kandikais, tai yra cheminėmis medžiagomis, kuriomis medžiaga apdorojama, dažoma jau nudažyta ar prieš dažymą.

Alūnas arba kalio chromo alūnas naudojami dažant šviesesniais tonais – geltonai, pilkai, rausvai. Vario sulfatas naudojamas vidutinio sodrumo spalvoms gauti – geltonai, žaliai. Geležies sulfatas naudojamas dažant tamsiomis spalvomis – pilkai, rudai.

Seniau žmonės spalvoms įtvirtinti naudojo pelenų šarmą, natūralią rūgštį (raugintų kopūstų, raugintos beržo sulos). Spalvų įvairovė priklauso nuo pasirinkto kandiko ir nuo jo naudojimo būdo. Spalvos tvirtinimas šarmais galbūt geriausiai tinka vilnai, nors stiprūs šarmai ir daro ją kietą bei trapią. Tai užima šiek tiek daugiau laiko, nes medžiaga palaikyta šarmuose ir pavirinta dar 15-30 min., paprastai atvėsinama tame pačiame skiedinyje ir neskalauta, negręžta dedama į dažų skiedinį.

Spalvą tvirtinti galima ir saulėje. Jeigu nenaudojame tvirtinamųjų medžiagų, spalvos dažniausiai būna šviesiai rusvų atspalvių. Tvirtinimo tirpalas ruošiamas taip: 100g medžiagos imame 2-3l vandens, 4g alūno, arba 1g vario sulfato, arba 0,5g geležies sulfato, arba 1g chromo. Tvirtinant, kaip ir dažant, tirpalas turi gerai apsemti medžiagą.

Dažant koncentruotuose dažuose, bet naudojant mažiau kandiko, gaunami šviesūs atspalviai, naudojant daugiau – tamsūs. Dažant silpname nuovire ir naudojant daugiau kandiko, spalva bus tamsesnė.

Yra trys tvirtinimo būdai:

1. Medžiaga dedama į pašildytą iki 40oC cheminių medžiagų tirpalą ir maišant virinama 15-20 min. Po to dažoma.
2. Dažų skiedinyje ištirpinamas kandikas ir tada dedama šlapia švari medžiaga. Verdama 45-60 min.
3. Apie valandą medžiaga virinama dažuose, po to dar 30 min. virinama tirpale su kandiku.

Naudojant įvairius tvirtinimo būdus, bet dažant tuo pačiu augalu, gaunami skirtingi atspalviai. Pavyzdžiui, dažome dilgėlėmis: dažydami kartu su alūnu gausime geltoną spalvą, o dažydami trečiuoju būdu – tamsesnę geltoną, ypač jei naudosime geležies sulfatą.

Dažydami pirmuoju būdu gausime šviesią pilkai rudą; antruoju ir trečiuoju – tamsią pilkai rudą.

Jei dažydami trečiuoju būdu įdėsime daugiau kandiko, - audinys nusidažys žalsvai ruda spalva.

Svarbiausios dažymo taisyklės

Dažus skiedžiame minkštu vandeniu, nes kietame medžiaga kietėja ir lieka dėmėta. Dažai turi būti gerai išmaišyti, o skiedinys – apsemti visą medžiagą. Išgaravusį skystį papildome karštu vandeniu, prieš tai, tiesa, išėmę medžiagą iš tirpalo. Dažydami nuolatos maišome.

Juo ilgiau medžiaga yra dažuose, juo tamsesnė ji taps. Kiekviena medžiaga savaip imli dažams. Norėdami patikrinti daržų stiprumą, mėginame dažyti mažą medžiagos gabalėlį – pasitikrinsime dažymo laiką. Nepamirškite, kad drėgna medžiaga atrodo tamsesnė nei sausa.

Jei nudažytos medžiagos spalva per silpna, neskalautus siūlus išdžioviname ir dar kartą viriname tame pačiame tirpale arba įdėję dažų papildomai. Tamsesnę spalvą gausime tada, kai nudažytą daiktą įmerksime į šaltą pelenų šarmą arba į vandenį su actu. Karštame pelenų šarme spalva šviesėja.

Skalavimas ir džiovinimas

Nudažyti siūlai ar audiniai turi būti gerai išskalauti. Karštą medžiagą skalauti pradedame karštame vandenyje ir baigiame šaltame, vėsiname po truputį. Išskalavus galima išplauti su muilu, kad neliktų dažų. Paskutinį kartą skalaujame su actu, kuris spalvai suteikia blizgesį (ypač vilnai) ir tvirtumo.

Jei pastebime, kad dažai blogai įsitvirtinę, galime išskalauti stipriu ir karštu kadagio uogų nuoviru.

Nudažytus vilnonius ar medvilninius daiktus geriausia džiovinti kambario temperatūroje. Vilnoniai siūlai, džiovinti šaltame ore, darosi šiurkštūs, medvilniniai ar lininiai, džiovinti karštame ore tamsėja. Saulėje džioviname tik tada, kai norime išgauti ryškesnę spalvą. Džiovinti saulėje galima gelsvas ir rudas medžiagas. Jei siūlai susipainioję, juos lengviau išpainioti drėgnus. Ardytus siūlus ištempiame ant lentelės arba pakabiname svorį, kad džiūdami išsilygintų. Džiovinamus siūlus reikia vartyti ir nuspausti varvantį vandenį.

“Šeimos kalendorius”, 1994m.
©Audronė Musteikienė, 1994
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Standartinė Basta Ket 2007 02 01, 23:54

Kalendoriuj "Gamta gydo 2007" radau 12 16 lapely, kad rūgtis takažolė poligonum aviculare, panaudojus kandikus, dažo geltona, šviesiai žalia arba kremine spalva. :fish:

O garšva - geltona ir žalia.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth


Grįžti į Pasidaryk!

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 10 svečių

cron