Pelės, žiurkės ir pelėnai

nuo mažiausių iki didžiausių gyvūnų

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Pelės, žiurkės ir pelėnai

Standartinė Basta Tre 2006 07 05, 21:05

Laimis rašė:Sveiki,

va vakar suzinojau paprasta, bet reiksminga zinia. Tai noriu pasidalinti.

Pasirodo, jei norime tureti sodyba su didele bioivairove (su daug daug rusiu
geliu), tai turime myleti.... peliukus.

Nors per amziu amzius pele asociavosi su didziuliu blogiu ir buvo visaip vejama
is sodybu, taciau dabar situacija, manau, keiciasi, tai ir poziuris i peliukus
gali pasikeisti.

Esme tokia: mes norime sodybu su DIDZIULE ivairove augalu. Bites kaip zinia
apdulkina tik apie 300 rusiu augalu. Tai labai mazai. Be to jos neskraido
lietingu oru, tai gali kazkada ir nesuspeti apdulkinti augalo, o sis neatsives
seklu ir nesidaugins. Todel labai gera iseitis yra kamanes. Kamanes jos skraido
ir blogu oru, ir apdulkina tokius augalus, kuriu neapdulkina namines bites.
Kamanes apdulkina daug augalu, jie uzmezga vaisius ir dauginasi. Todel, jei
norima tureti zydincia pieva su daug daug augalu butina prisivilioti i savo
sklypa kamanes.

O pasirodo - kamanes gyvena tik peliuku lizdeliuose. Peliukas pagyvena vienais
metais ir issibogina kito lizdo statyti. O kitais metais i sena apleista peliuko
lizda isikelia gyventi kamanes. Nes cia joms tinkamas namas jau pastatytas.

Taigi, norint grazios ivairios pievos reikia kamanes, norint kamanes, reikia
peliuko...

Turbut suprantate, kad cia kalba eina ne apie tai kad kazkokia gyvybes forma yra
virsesne. Cia peliukus paminejau kaip "geriausius" todel, kad juos apginti, kad
atkreipti i juos demesi, kad jie irgi naudingi. Peliukus cia taip iskeliau, nes
jie dabar skriaudziami yra ir nepripazystmami. Zmogus myli kamane, varle,
drieza, nes sie nedaro tiesiogines skriaudos, o peliu ir erkiu zmogus nemegsta,
nes neizvelgia ju daromos naudos. Todel ypac reikia ginti peles. Per amzius
nusistovejo ivaizdis, kad pele yra blogas gyvunas. Bet gamtoje juk nieko blogo
ner. Reikia tik sugebet pritaikyti.

Taigi, sitas laiskas ne apie isskirtinius gyvunus - peles. Sitas laiskas tai
bandymas sneketi dar karta apie EKOLOGINI GAMTOS RATA (nezinau tikslesnio
pavadinimo). Siame rate visi gyvunai ir augalai yra glaudziai susije. Vienas
kita valgo, vienas kitam padeda, be vieno nebutu kito. Taip sukasi gamtos ratas.
Ir kiekvienas gyvis sitame rate yra reikalingas ir atlieka savo funkcija:

Bioivairove butina, kad issilaikytu ekologinis ratas; bioivairove geliu palaiko
kamanes; peles pastato namelius kamanems; kad peliu neisiveistu per daug ir jos
nenugriauztu visos bioivairoves, tai ju skaiciu skirta kontroliuoti seskams,
kiaunems, peledoms, plesriems pauksciams; pauksciu kiausinius velgi kazkas
reguliuoja, taip pat reguliuoja ir kiauniu bei sesku skaiciu vilkai.... ir taip
toliau...

Taip sukasi musu gerasis ekologinis gamtos ratas. Jei jis harmoningas, tai
zmogui neturetu kilti problemu - gyvenk ir dziaukis. Ratas pats save sutvarko ir
tu visada pakankamai visko turesi - nes ratas veikia tik tada kai didele
bioivairove (vien su seskais, vilkais ir pelemis ratas neveiks).

Vienintele butybe pasaulyje sugebanti suardyti sio rato pusiausvyra, harmonija
yra zmogus. Pasaulyje yra daug pavyzdziu kada zmogaus veiklai isnykus gamta
staigiai atstato savo ekologini rata, atstato savo bioivairove.

Taigi, sis laiskas yra dar vienas kvietimas NESIKISTI i gamtos rata. Gamta pati
susitvarkys, jei tik jai leisime ir nesikisime. Tad mylekim visus gyvius,
nezudykime ju. Mylekim ir peliukus, nes jie gamtos rate atlieka labai svarbia
funkcija. Jie mums labai reikalingi.


Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Laimis Šeš 2006 07 15, 0:27

Sveiki,

Pas mus dar nebaigtoje statyti žeminėje kaip jau minėjau gyvena dvi varlės. Tačiau šį kartą nuvažiavę pastebėjom, kad užeina ir peliukas. Ir jis užeidavo nuolatos. Staigių judesių bijo, bet nuo žmogaus gali būti 30 centimetrų atstumu, jei nejudi. Tik atrodė šis peliukas keistai, nes turėjo ne tokį smailų snukutį, ne tokį pilką kailiuką ir visai trumpą uodegytę. Pelės tai turi ilgą... Vėliau išsiaiškinom, kad šis peliukas yra rudasis pelėnas.

Taigi, šitas pelėnas vis ateidavo į mūsų žeminę. Gana dažnai. Ko jis vaikščiojo nežinojom, bet kai aš atidengiau šieną po palapine, tai pamačiau peliuko urvų sistemą. Pasirodo po palapine jis puikiai sau gyvena. Urvų sistema užėmė 4 kvadratinius metrus. Nes tiek buvo uždėta šieno. Dviejose sistemos vietose buvo po lizduką. Vienas susuktas iš linoleumo pūkinių nuograužų ir mažai šieno, kitas susuktas iš šieno. Antrajame radome mažiukus pelėniukus. Va, pasirodo ko mama pelėnė vaikščiojo į mūsų žeminę!

Šieną iš karto uždėjom atgal, bet mama, pajutus pavojų, nusprendė staigiai išsikraustyti. Ėmė visus vaikučius po vieną į savo žabtukus ir nešė juos kitur iš žeminės. Tie nešami labai cypė. Jų buvo keturi. Pažiūrėjom kur neša. Esu girdėjęs, kad pelės turi išsikasusios netoliese antrą urvą pavojaus atvejui. Taigi, mama pernešė visus vaikučius į antrąjį urvą, kuris yra tiesiai už žeminės sienos.

Paskui ji dar kelis kartus grįžo į žeminę, bet vaikų nenešė. Aš įtariau, kad gal ji neša maisto atsargas, nes vis kažką kramtė beeidama. O gal tik šiaip vaikščiojo ir tikrino. Po tų patikrinimų, ji pamatė, kad joks pavojus negresia, kad mes nieko blogo nedarom ir nutarė vaikus susinešti atgal. Taigi, visus keturis pelėniukus vėl susinešė į žeminę. Gabrielė išleido įstatymą, kad palapinės ten statyt nebegalima ir kad mes turime išsikraustyti kur nors kitur kol vaikučiai užaugs ir patys išeis iš žeminės. Taigi, mes laikiniai išsikraustėm.

Bet dar porą dienų stebėjom pelėnę mamą. Beje pelėno nematėm. Kažin kur jisai? Pelėnė išeidavo iš po šieno ir vaikščiodavo šalia mūsų. Ji krimto visas žoleles, kurios tik augo žeminėje. Taip pat mielai krimto mūsų šiukšlių maišą. Pragriaužė jį ir krimto rūkyto sūrio su kmynais vaškinę odelę. Taip pat mielai prakrimto mūsų jogurto pakelį ir paukščių pieno maišelį. Man susidarė įspūdis, kad labiausiai jai patinka celofaniniai maišeliai. Tai turbūt pelėno prigimtyje užrašyta – naikinti polietileną.

Iš to galima pasidaryti išvadą, kad reikia konstruoti pakabinamas spinteles daiktams susidėti ir atsivežti daug stiklainių, į kuriuos galima viską susidėt, ko nenorima, kad pelėnai sugriaužtų.

Grįžęs į Kauną aš nuėjau į biblioteką išsiaiškinti kas čia per gyvis pas mus gyvena. Nesunkiai radau, kad tai yra rudasis pelėnas. Šiek tiek apie jį iš mokslinės pusės:

-----------------------

Rudasis pelėnas
Clethrionomys glareolus Schreber, 1780

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Рыжая полевка (rus.)
Bank vole (angl.)
Liet. sin. miškinis pelėnas

Mažiausias Lietuvos faunos pelėnas, lyg ir tarpinė forma tarp pelėnų ir pelių. Ausys mažesnės negu pelių, bet didesnės už kitų pelėnų. Uodega ilgesnė kaip kitų pelėnų, sudaro maždaug pusę kūno ilgio. Ji padengta žiedais išsidėsčiusiais žvynais ir apaugusi retais plaukais.

Kailiukas nugaros srityje ryškiai rudas, šonai pilkai rudi, o pasmakrė, krūtinė ir pilvas šviesiai pilki, kartais su gelsvu atspalviu. Uodegos viršutinė pusė tamsi, apatinė šviesi. Letenos pilkos. Jauniklių kailiukas pilkesnis.

Lietuvoje gyvenantis rudasis pelėnas priklauso Clethrionomys glareolus suecinus porūšiui.

Paplitimas. Paplitęs Europos miškų zonoje, Mažojoje Azijoje, Vakarų Sibiro taigoje ir miškatundrėje (iki Altajaus), Užkaukazėje.

Lietuvoje aptinkamas beveik visuose miškuose. Tai dominuojanti miškuose gyvenančių pelinių graužikų rūšis.

Biologija. Labiausiai mėgsta drėgnus mišrius ir lapuočių miškus, senus parkus su vešlia augalija, ąžuolynus. Kamšos draustinyje (Kauno raj.) rudųjų pelėnų daugiausia sugauta eglyne su alksnių priemaiša (67 – 82% visų smulkiųjų žinduolių), Virbalgirio draustinyje (Vilkaviškio raj.) – liepyje (80%), Nacionaliniame parke – mišriuose miškuose (42-66%); Čepkelių rezervate rudasis pelėnas sudarė 70%, mišriame Buktos miške (Marijampolės raj.) – 87% visų smulkiųjų žinduolių. Dažnas ir medžiais bei krūmais apaugusiuose paupiuose, ežerų pakrantėse, pagrioviuose.

Kas 3-5 metai šių pelėnų gerokai pagausėja. Maksimalaus gausumo (piko) metais rudenį jų būna dvigubai daugiau (iki 100 individų/ha) negu tuo pačiu laiku depresijos metais. Po supuvusiais kelmais, išvartomis, kiaurymėse tarp medžių šaknų, po šakų krūvomis rausia nesudėtingus urvelius. Retkarčiais naudojasi pažemėje esančiais uoksais.

Veiklus ištisus metus. Aktyvesnis naktį ir rytą, bet bėgioja ir dieną. Vidutiniškai per parą aktyvus apie 6 val. Gana sėslus.

Anksti paavsarį ėda žaliąsias augalų dalis, medžių ir krūmų žievę, pumpurus, pernykštes sėklas. Vasarą minta ir uogomis: žemuogėmis, avietėmis, mėlynėmis, šermukšniais ir kt., rudenį – žolėmis ir medžių (klevų, liepų, spygliuočių) sėklomis, riešutais, gilėmis.

Rudieji pelėnai pradeda poruotis balandžio pradžioje. Balandžio pabaigoje būna vaikingos visos patelės, kai kurios (23%) – jau antrą kartą. Birželį ir liepą veisiasi pirmos ir antros vados šiųmetukai. Rugsėjo pirmojoje pusėje lytiškai aktyvūs patinai sudaro apie 12%, vaikingos patelės – apie 22%. Spalio mėn. Apvaisintų patelių jau nebūna, bet žindančių vis dar pasitaiko. Tai rodo, kad normaliai veisiasi iki rugsėjo pabaigos. Tačiau kai populiacija labai gausi (piko metais), veisimasis baigiasi maždaug mėnesiu anksčiau.

Patelės atveda 1-4 jauniklių vadas po 3-11 (dažniausiai 4-6) jauniklių. Pavasarinės vados paprastai būna didesnės (vidurkis 5,6 jauniklio) už rudenines (4,4 jauniklio). Šiųmetės patelės veda mažiau jauniklių (vidurkis 4,3) negu senės (peržiemojusios). Vidutiniškai per visą veisimosi sezoną vadoje būna (neatsižvelgiant į patelių amžių) 5 jaunikliai.

Nėštumo trukmė – apie 20 dienų. Jaunikliai gimsta pliki, akli ir sveria 1,45-2,1 g. Plaukai pradeda augti po 4-5 dienų, o po 8-10 dienų jais būna padengtas visas kūnas. Praregi ir bėgioja 10-12 dienų amžiaus. Dviejų savaičių jaunikliai jau maitinasi savarankiškai.

Tais pačiais metais lytiškai subręsta ir veisiasi tik pavasarinių ir vasaros pradžios vadų jaunikliai: patelės maždaug 1- 1,5 mėnesio (16-17 g masės), patinėliai – 2 mėnesių amžiaus. Gimę vasaros antrojoje pusėje ir rudenį jaunikliai tais pačiais metais nesiveisia. Tai populiacijos rezervas kitiems metams, nes suaugę (vieną kartą peržiemoję) pelėnai ir dauguma šiųmetukų, kurie tais pačiais metais veisėsi, kito pavasario nebesulaukia.

Ektoparazitai ir endoparazitai ištirti gana išsamiai. Šiuos pelėnus parazituoja 17 erkių rūšių, 3 rūšys utėlių ir 10 rūšių blusų. Vidaus organuose aptikta 9 rūšys kaspinuočių, 15 rūšių apvaliųjų kirmėlių ir 1 rūšis siurbikių. Jų dauguma – specifiniai pelinių graužikų parazitai, bet keletas rūšių parazituoja ir žmones, naminius gyvulius bei kailinius žvėris. <...> Aptinkama rudųjų pelėnų, apsikrėtusių trichinėlėmis. Taigi, jie gali platinti gamtoje trichineliozę.

Rudasis pelėnas paprastai laikomas miško želdinių kenkėju, nes ėda medžių sėklas, pumpurus, ūglius, apgriaužia jaunų medelių žievę. Tačiau dažnai žala pervertinama. Ištirta, kad tuomet, kai 1 hektare yra 40-50 individų, per rudens ir žiemos sezoną jie sunaikina tik 1,2-1,5% medžių sėklų derliaus. Kaupdami atsargas žiemai, išnešioja sėklas, kurių dalis išlieka miško paklotėje ir vėliau sudygsta. Be to, sunaikina nemažai vabzdžių (miško kenkėjų) lervų ir yra maisto šaltinis plėšriesiems žvėreliams bei paukščiams.

Šaltinis: “Lietuvos fauna. Žinduoliai” (1988)

Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Laimis Ant 2006 07 18, 20:53

Minėtą pelėnų šaimynėlę palikom 5-6 dienom ir išvažiavom į miestą. Pagal aprašymus jaunikliai iki to meto, jau turėjo išmokti savarankiškai susirasti maisto ir išeiti iš mūsų žeminės. Tačiau grįžęs iš karto pastebėjau, kad lizdas išknistas kažkokio žvėrelio. Žvėrelis neieškojo po visą šieną, o smogė tiesiai į lizdą. Jaunikliai tokiems žvėreliams yra lengvas grobis. Nei jų gaudyti nereikia, nei toli ieškoti. Matomai lizdą lengvai rado pagal kvapą, keista, bet pelėnų lizdo liekanos nesmirdėjo pelėmis. Gal tai mano uoslė bloga tądien buvo, o gal tikrai pelėnų kvapas kitoks nei pelių?

Kaip jau minėjau jaunikliai yra puikus grobis. Jų ieško daug gyvūnų. Man įdomu buvo sužinoti, kad šernai taip pat labai mėgsta peliukus jauniklius. Aš matydavau išknaisiotą miško keliuką ir niekaip nesuprasdavau ko šernai ten ieško, nes nei gilių ten nėr, o išknistos vietos ne tokios gilios, kad būtų rasta kokių nors šaknų. Pasirodo šernai ieško pelių urvelių ir lizdų. Jauniklius kaip mat suėda, o suaugusių pelių-pelėnų negaudo.

Panašiai atsitiko ir su mūsų pelėnų šeimyna. Jauniklius lengvai pagavo ir suėdė, o mama pelėnė vakare sugrįžo į išardytą lizdą gyva.
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Laimis Ant 2006 09 26, 9:34

Jau galvojau, kad pas mus vien pelėnai gyvena, nes neva tai laukinė aplinka aplinkui, bet kur tau. Pelės - jos gyvena visur. :)

Dar kartą apie pelių ir pelėnų skirtumus.

Paveikslėlis
1. Pelėno ne tokios didelės ausys.
2. Pelėno uodega yra pusės jo kūno ilgio ar net mažiau.
3. Pelėno snukutis bukesnis ir ūsai ne tokie ilgi.

Paveikslėlis
1. Pelės ausys gerokai išsikiša iš kūno.
2. Pelės uodega tokio pat ilgio kaip kūnas.
3. Pelės snukutis siauresnis, o ūsų "daugiau".

Nors pelės ir pelėnai labai panašūs, tačiau moksliškai priskiriami visai kitai šeimai. Pelėnas yra žiurkėninis gyvūnas, t.y. priklauso žiurkėnų šeimai, o pelė priklauso peliniams gyvūnams.

---------------------------------------------------
Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Basta Ant 2006 10 31, 22:11

Radau, kad džiovintos ramunėlės, pabarstytos palei grindjuostes, atbaido peles. :yes:
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Laimis Pir 2007 01 15, 14:50

Paveikslėlis

Šį kartą nuvažiavęs į savo sodybvietę (nakvojam kaimynės name kol savo neturim) po savo vilnoniu megstiniu radau peliuko atsargų. Matomai jam šiltas megstinis patiko ir jis prisinešė po juo visokiausių sėklelių. Įdomu, kad jis darbuojasi ir dabar, nes sėklos prineštos šią savaitę (sausio pirmom dienom). Paskaičiavau...

Peliuko turtas:

23 klevo sėklos
90 kažkokio laukinio augalo sėklos
1 trešnės kauliukas
2 liepos sėklos

Viską padėjau po lova, kad peliukas susirinktų, tik paėmiau 5 sėklytes to nežinomo man augalo. Išauginsiu ir pažiūrėsiu ką tas peliukas taip mėgsta. Paskui jis ir išaugintas sėklas galės susirinkti.

Lauke padėjau dar vieną bulvę. Kad nepyktų už maisto pasiskolinimą. :)

Beje, tokių atsargų radau ir kitam - ūkiniam pastatėlyje. Matomai visokių sandėliukų peliukai turi labai daug.

Toj pačioj sodyboj vis sukiojasi kiaunė, kuri rūpinasi, kad peliukų populiacija būtų sveika. :)

------------------------------------------------------------------
Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė ** Ket 2008 01 17, 15:54

Jeigu netyčia prisireiktų sumažinti pelių namuose skaičių

Laimis Žmuida rašė:Mano viena pažįstama peles gaudė taip:

Paimi kibirą. Jį uždengi laikraščiu, o viduryje įpjauni X forma, kad pelė galėtų vaikščioti per tą laikraštį, o patekus ant įpjautos vietos įkristų į vidų. Kibirą pastatai kur nors, o virš X įpjovimo pakabini ką nors skanaus pelėms - sūrį, keptos duonos, lašinių... Į vidų kibiro reikia irgi įdėti kruopų ar ko panašaus, kad pelė valgytų ilgai ir negalvotų apie išlipimą. Padedi skudurą, kad pelė juo galėtų užlipti ant kibiro.

Draugė pagavo daug pelių ir išnešė jas į lauką. Man pačiam teko matyti tą įrengimą ir mačiau jame įkritusę pelę. Bet kol žiūrėjau tai ji iššoko ir teko gaudyti iš naujo. :)


Laimis Žmuida rašė:Skuduras dedamas nuo grindų iki kibiro viršaus. Per jį pelė užlipa į viršų ir įkrenta į kibiro vidų. O viduje nėra jokio skuduro, tai ji ir neišlipa.

http://animalrights.lt/forum/viewtopic. ... highlight=
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė ArturasGeniu Ant 2008 01 22, 12:33

patarkite ką daryti, jei į trobelę įlindo (gal apsigyveno) kirstukas. Keli jau buvo pakliuvę į pelių spastus, valgydami duonos plutą. Per sezoną rudens į namelį prilenda apie 50 įvairių pelių. Kaimynų katės nesugeba aplinkui prižiūrėti teritorijos, tai kiekvieną rudenį sulenda į namelį pulkais. Savo katės kol kas neturiu sąlygų laikyti. Gal įmanoma kažkaip šeškus prisivylioti ?
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė saulius Ant 2008 01 22, 16:03

Pirma keistenybė- kad kirstukas valgo duonos plutą. Šiaip jei mėsėdžiai. O katė kristukų nemėgsta, šeškai irgi nemanau, kad gaudytų. Kirstukai turi muskuso kvapą, kuris nepatinka plėšrūnams. Ir nesuprantu, kokia problema, kad kirstukas kambary gyvena- nereikia statyt spąstų ir viskas bus gerai. Pas mane virtuvėj irgi gyvena pelės- gražu gi :D . Šeškai irgi gyvena visur, kur yra tinkamų slėptuvių ir niekas netrukdo.
saulius
 
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: Tre 2006 06 21, 22:05

Standartinė ArturasGeniu Ant 2008 01 22, 19:04

kirstukų man labai gaila, nes jie labai reikalingi gamtai. Spąstai pastatyti pelėms ir žiurkėms, nes jos aplamai viską sugriaužia ką randa, sugadinę buvo patalynę, rūbus, augalų sėklas, elektros laidus, plastikinius butelius ir kitokius daiktelius, neskaitant maisto atsargų. Jų bijo mamytė ir dukra, nes bėgiodavo dienos metu kambaryje, naktį grauždavo, krebždėdavo. Lauke gyvenančios, tai labai mielos ir jų negaudau, tik tas, kurios įlenda į kambarį. O šalia yra pelkė, tai ten, turbūt, veisiasi kirstukai, o žiemai ateina, matyt pasišildyti į trobelę ir bevalgydami duoną, pasigauna. Man jie namie netrukdo, bet gaila, kad įlenda į spąstus. Jums turbūt neteko kartu gyventi su žiurkių šeimyna ir krūva įvairių pelių vienoje patalpoje, jei esate tokie humaniški. Katės neturiu, tai nėra kam tais gyvūnėliais pasirūpinti. Miško šalia nėrai, tai ir šeškų aplinkui nesimato. Pas jus gyvena virtuvėje, bet gal į lovą neužlipa, o aš ne kartą jų lizdus radau pagalvėje ar čiužinyje, ar po paklode. Kažkaip norėtųsi nors naktį ramiai ir be jų kvapelio pamiegoti.
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė saulius Ant 2008 01 22, 19:33

Suprantu... Šeškams miško nereikia, jie gyvena ir pievose, ir laukuose- bet kur, kur gali surasti maisto (pelių, varlių irpan.) ir pasislėpti. Kai bus sniego, įdėmiau pasižvalgyk, gal pamatysi pėdas. Jie mėgsta įsikurti, pvz. šiaudų ar šieno kupetose- padarius tokių kupetų galima prisivilioti ir šešką ar kiaunę. Taip pat žabų, malkų, akmenų krūvose ir pan. vietose. Tokias vietas mėgsta ir žebenkštys- didelės pelių mėgėjos :D .
saulius
 
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: Tre 2006 06 21, 22:05

Standartinė ArturasGeniu Ant 2008 01 22, 19:45

šiaudų, šieno ir akmenų arti nėra, aplinkiniai augina tik daržus, mano sklype vietomis visai žolė neauga arba vos kelis cm nuo žemės ant kalniuko. Pelių pievoje tai labai daug, nuolat apgraužia pasodintus medelius, pilna urvelių, kartais vasarą atskrisdavo peslys jas paganyti, bet palaidi kaimynų šunys jį nuvaikydavo. Kartais lapės matydavosi žiemą. Gandrai varles nurenka. Dažnai ateidavo kaimynų katės, tai jų pėdų pilna ant sniego rasdavau ir turbūt nesugebėčiau jų atskirti nuo žebenkšties pėdų. Skiriu tik šerno, kiškio, šunio, pelės, paukštukų bendrai ir katės, o kitų žvėriukų pėdų dar nepažistų. Reikėtų kažkokią slėptuvę joms sugalvoti. Kažin ar katės žebenkštims kokių bėdų nepridarytų?
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė Basta Tre 2008 01 23, 0:34

pas mumis irgi šiais metais pelių ir net žiurkių apsigyveno.
supratau tai kaip pamoką dėl materializmo. [jei kam įdomios šitokios priežastys]. ir žinot ką, - aprimo.

visgi man pačiai įdomu pagaut į tą kibirą peliuką - pasižiūrėt iš arčiau, nes jie tokie mieli, gal prisijaukint ;)
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė ArturasGeniu Tre 2008 01 23, 16:27

tep, priežastys labai aiškios- tik dėl materializmo..., bet kad dar gyventi laisvai, be namų, kaip Tarzanas neišmokau :)
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė ArturasGeniu Ket 2008 01 24, 23:02

su kibiru anksčiau bandžiau gaudyti, tai dažniausiai iššokdavo laukan, o kelis kartus neišgyveno, gal nuo bado. Gal reikia labai aukšto, prailginto kibiro ir atsargų pakankamai įdėti, kad užtektų savaitei ?
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Kitas

Grįžti į Gyviai

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių

cron