Bitės

nuo mažiausių iki didžiausių gyvūnų

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Bitės

Standartinė Basta Tre 2006 06 21, 21:49

Anastasija rekomenduoja:

http://medus.patiekalai.lt/idomu.htm
išvertė Linga Švanienė



Skyrius iš V.Megre knygos "Anastasija", Maskva 1999
Ką gelia bitės

-Kiekviename sklypelyje reikia turėti nors vieną bičių šeimą.
Aš Anastasijai pasakiau, kad pas mus mažai išmanančių, kaip dera elgtis su bitėmis. To žmonės mokosi specialiose mokslo įstaigose, bet ir jiems ne visada sekasi.

Tačiau ji atsakė:

- Daugelis dalykų, kuriuos darote siekdami, kad bitėms būtų kuo geriau, iš tiesų joms trukdo. Per paskutinius du tūkstančius metų tik du žmonės sugebėjo šiek tiek priartėti prie šio gyvo unikalaus mechanizmo suvokimo.
- Kas jie?
- Tai du vienuoliai, ir jie yra paskelbti šventaisiais. Apie juos tu gali paskaityti jūsų knygose, kurios laikomos vienuolynų saugyklose.
- Tu ką , Anastasija, skaitai religinę literatūrą? Kur? Kada? Pas tave juk nėra nė vienos knygos?
- Aš naudoju žymiai tobulesnį informacijos gavimo būdą.
- Kokį? Vėl kalbi nesuprantamai, o juk žadėjai, kad nebus jokios mistikos, fantazijų.
- Aš papasakosiu apie šį būdą, netgi galiu pabandyti išmokyti juo naudotis. Dabar tu nesuprasi, o tai taip paprasta ir natūralu.
- Na gerai, tai kaip reikia sklypuose prižiūrėti bites?
- Joms reikia paruošti tokį būstą, kokį jos turi natūraliomis sąlygomis. Ir tai viskas. Tolesnis darbas gali būti tik dalies medaus, vaško ir kitų labai naudingų žmogui bičių pagamintų produktų paėmimas.
- Ką tu, Anastasija, tai nėra taip paprasta. Niekas nežino, koks turėtų būti tas natūralus būstas. Štai jeigu tu papasakotum, kaip jį pačiam pasigaminti iš tų medžiagų, kurias mes turime, tada tai galėtų būti įgyvendinama.
- Gerai, - nusijuokė ji, - tokiu atveju tau teks truputėlį palaukti. Man reikia sumodeliuoti, na, pažiūrėti, ką gali turėti po ranka, kaip tu sakai, šiuolaikiniai žmonės.
- Ir kur pastatyti, kad vaizdo negadintų, - pridūriau aš.
- Pabandysiu ir tai.

Ji atsigulė ant žolės, kaip tai darydavo kiekvieną kartą, modeliuodama savo, ar tiksliau pasakius, mūsų gyvenimo situacijas. Šį kartą aš ėmiau ją įdėmiai stebėti. Anastasija gulėjo žolėje, išskėtusi į šalis rankas delnais į viršų. Pirštai pusiau sulenkti, o jų galiukai, tiksliau kiekvienos rankos keturių pirštų galiukai savo pagalėlėmis žiūrėjo į viršų,

Iš pradžių jos pirštai vos pastebimai judėjo, paskui sustingo.

Akys užmerktos. Visas kūnas atsipalaidavęs. Pradžioje ir veidas buvo ramus, paskui juo nuslinko vos matomas kažkokio jausmo ar pojūčio šešėlis.

Vėliau ji paaiškino, kad per atstumą gali matyti bet koks atitinkamai išauklėtas žmogus. O apie bičių avilį Anastasija papasakojo štai ką:

- Būtina paruošti "kaladę". Tai gali būti rąstas su dreve, kurią reikėtų praplatinti, taip pat būstą galima padaryti ir iš lapuočių medžių lentų. Lentų storis turėtų būti ne mažesnis nei 6 cm, vidiniai išmatavimai ne mažesni kaip 40 x 40 cm, ilgis ne trumpesnis 1 m 20 cm. Vidinių sujungimų kampuose reikia pritvirtinti tribriaunes lysteles, kad nors truputį suapvalinti kampus. Šias lysteles galima vietomis priklijuoti, vėliau jas pritvirtins pačios bitės. Vieną galą reikia uždaryti aklinai tokio pat storio lenta, kitą galą palikti beatsidarantį. Tuo tikslu pritaikyti lentą taip, kad ją būtų galimą įstatyti, įtvirtinant žole ar medžiagos gabalu. Taip uždarant medžiagos atraiža turėtų uždengti visą dugną. Per visą vieno lentų sudūrimo ilgį padaryti apie1,5 cm aukščio landas. Tai gali būti kelios arba vientisa landa, užsibaigiančios 30 cm nuo atidaromo "kaladės" galo. Taip paruoštą bičių būstą galima pastatyti kur nors sklype ant kuolų.

Būsto aukštis nuo žemės ne mažiau 20-25 cm. Angos pasukamos į pietų pusę, bet dar geriau "kaladę" patalpinti po namo stogu. Tada ir žmogus bitutėms netrukdys išskristi, ir jos jam neįkyrės.

"Kaladė" turi būti įtaisoma horizontaliai 20-30 laipsnių kampu. Atidaromas galas nukreiptas žemyn. Tokį būstą galima įrengti ir palėpėje, bet ten turi būti gera ventiliacija.

Geriausia būtų "kaladę" pritvirtinti iš pietinės pusės po pat namo stogu ar ant paties stogo. Tiktai būtina numatyti priėjimo prie "kaladės" galimybę dalies pripildytų medumi korių išėmimui.

Virš įrengto būsto, stovinčio aikštelėje, būtina įtaisyti stogelį nuo saulės, o žiemą "kaladę" galima apšiltinti.

Aš atkreipiau Anastasijos dėmesį, kad tokia "kaladė" bus pakankamai sunki, o pavėsinė ir aikštelė gali gadinti namo vaizdą. Kaip pasielgti tokiu atveju? Ji šiek tiek nustebusi pasižiūrėjo į mane, paskui atsakė:

- Esmė tame, kad jūsų bitininkų veiksmai ne visi yra teisingi. Man senelis pasakojo. Šiuolaikiniai bitininkai sukūrė daugybę įvairių formų avilių ir visuose numatytas pastovus žmogaus kišimasis į bičių lizdą: bitininkai perstatinėja rėmelius su koriais, žiemą perkelia avilius su bitėmis į kitą vietą, o daryti to negalima.

Bitės gamina korius tik tam tikrais atstumais vieną nuo kito, tuo sukurdamos ištisą ventiliacijos, kovos su jų kenkėjais sistemą. Kiekvienas įsikišimas sugriauna šią sistemą. Vietoj to, kad rinktų medų, augintų naujas bitutes, joms tenka taisyti sugriaustą tvarką.

Natūraliomis sąlygomis bitutės gyvena medžių erdvėse ir puikiausiai susitvarko su visomis problemomis. Aš papasakojau tau, kaip jas laikyti labiausiai priartintomis prie natūralių sąlygomis. Jų buvimas šalia teikia didžiulę naudą. Būtent jos efektyviausiai apdulkina visus augalus ir padidina jų derlingumą, ir tai jums turi būti gerai žinoma.

Nežinoma jums gali būti tai, kad bitės be to dar atveria savo straubliukais tuos augalų kanalus, per kuriuos įeina į juos planetų atspindėta papildoma informacija, taip reikalinga augalams, o to pasekoje ir žmogui.
- Bet juk bitės gelia žmones. Koks gi bus poilsis vasarnamyje, jei žmogus pastoviai jaus baimę?
- Bitės gelia tada, kai žmogus pats agresyviai nusiteikęs jų atžvilgiu, mojuoja rankomis, baiminasi, viduje pilnas agresijos, ir nebūtinai bičių, bet kieno nors atžvilgiu. Jos tai jaučia ir nepriima bet kokių tamsių jausmų spinduliavimo. Dar jos gali gelti tas kūno vietas, kuriose atsiveria kanalai, vedantys į kurį nors negaluojantį vidaus organą, pažeisto apsauginio lauko ir kitų pakitimų vietas. Jums žinoma, kaip efektyviai bitės gydo tą susirgimą, kurį jūs vadinate radikulitu, bet tai toli gražu ne vien tai, ką jos gali.

Jeigu apie viską kalbėti, o dar ir įrodinėti, kaip tu to nori, tau reikėtų pas mane pasilikti ne tris dienas, o daugybę savaičių. Pas jus daug žinių apie bites, aš tiktai įvedžiau kai kuriuos pataisymus, ir, prašau, patikėk manimi, - jie esminiai. Apgyvendinti tokį būstą labai paprasta. Būtina suvaryti ten spiečių, prieš tai padėjus gabalėlį vaško, medingą žolę. Jokių pagamintų rėmelių ar korių naudoti nereikia. To pasekoje, bičių šeimynoms gyvenant nors keliuose kaimyniniuose sklypuose, jos dauginsis spiesdamosis ir užims laisvus būstus.

- O kaip iš jų iškopti medų?
- Atidaryti galinį dangtį, atlaužti kabančius korius ir paimti jame užklijuotą medų ir žiedadulkes. Tik nebūkit godūs, kad dalis medaus liktų bitėms žiemai. O pirmais metais medaus geriau iš vis nekopti.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

angeliwke rašė:as gal nelabai i tema, bet kodel savo knygoj V.megre apie anastasija, yra tik trumpute istrauka apie bites, o kaip jom padaryt busta smulkiau aprasyta nera ar cia savo pastabu pridejot ar mano knyga nepilna versija? nebesuprantu

Laimis rašė:Buvo išleista rusiškai Megre knyga su ilgu bičių aprašymu, kurį tu matai šios temos pradžioje. Paskui, kai buvo antras knygos leidimas, tai Megre ar redaktoriai išėmė kai kurią informaciją. Taigi, antroje knygoje šios ištraukos nėra. Kai buvo knygos verčiamos į Lietuvių kalbą, tai nebuvo žinoma. Tiesiog buvo paimtas antras leidimas ir išverstas. Todėl lietuviškoje knygoje šio skyrelio nėra. Ir rusiškose nėra. Tik senajam, pirmajam leidime.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~


Bičių pienelis išvis neįtikėtinas vaistas - padeda net norintiems susilaukti vaikų.


Ką dar reikia žinoti apie šiuos stebuklingus padarus - bites?
Paskutinį kartą redagavo Basta Ket 2006 06 22, 1:07. Iš viso redaguota 1 kartą.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė saulius Tre 2006 06 21, 22:34

Teisybė, dauguma šiuolaikinės bitininkystės priemonių sukurta ne bičių, bet bitininkų patogumui. Kita vertus, dabar sunkiai įmanoma bitininkauti taip, kaip bitininkavo senoliai. Rusijoj dar galima, o pas mus jau nelabai.
Pirma, maždaug nuo 1980 prasidėjo bitininkavimas varoatozės sąlygomis. Ligos sukėlėjas- erkutė Varoa jacobsoni, gyvenanti ant perų ir suaugusių bičių. Yra būdų su ja kovoti, bet visais atvejais reikia kištis į bičių gyvenimą. Be priežiūros erkės išplinta ir bitės išmiršta.
Antra, Lietuvoje jau nėra vietinės bičių rasės, ją pakeitė įvežtų rasių bitės, kilusios iš kalnų ir stepių. Jos nėra prisitaikiusios prie vietos klimato ir mitybos sąlygų, todėl reikalauja pastovios priežiūros. Atkurti gryną vietinę rasę neįmanoma, nebent visi bitininkai pereitų prie Megre aprasomo būdo ir visos neprisitaikę bičių šeimos išmirtų, t.y. įvyktų natūrali atranka.
saulius
 
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: Tre 2006 06 21, 22:05

Standartinė Basta Tre 2006 06 21, 23:30

Skamba liūdnai :( Atrodo, teks palaukti, kol visi pereis prie natūralaus ūkininkavimo. :)
Tačiau jei imi bičių rūšį, kaip reikia atskirti, ar ji vietinė?
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Laimis Tre 2006 06 21, 23:50

Vietinės pilkos. O atvežtinės rudos ar juodos.

Daugiau apie rases: http://bitininkas.tinklapis.lt/bites.htm
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė kutikutas Ket 2006 06 22, 12:46

Kodël taip blogai - að va Laimio nurodytame puslapyje radau ðtai kà:
Lietuvoje grynos laikomos Vieðvilës vietiniame bièiø "draustinyje". Èia apie vietines bites!
kutikutas
Taryba
 
Pranešimai: 13
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:57
Miestas: LT United

Standartinė saulius Ket 2006 06 22, 19:05

Pagal spalvą bičių rases sunku atskirti, nes jos yra susimaišę. Galima tik pasakyti, kokio kraujo turi daugiau. Bitininkai retai augina grynų rasių bites, mat mišrūnės yra produktyvesnės. Gryną Rusijos pilkąją bitę galima atskirti pagal sparnų gyslas, bet čia reikia nupiešti. Žinau vieną bitininką (savo mokytoją), kuris kadaise parsiveždavo pilkųjų bičių iš Baškirijos. Viena iš ypatybių, kodėl jas laikyti dabartinėmis sąlygomis sudėtinga- jos labai piktos ir svetimą žmogų gelia per kelis metrus nuo avilio.
Dabar paaiškinsiu, kodėl, net jei ir atsivežtume pilkąsias bites, jų negalėtumėm išlaikyti(grynakraujų). Bičių motinėlė poruojasi vieną kartą gyvenime, ore. Ji neskrenda toli nuo avilio, bet tranai pas ją atskrenda iš toli. Tranas gali nuskristi nuo savo šeimos iki 11 kilometrų. Taigi sunkoka surast tokią vietą, kur tokiu spinduliu nebūtų bičių. Reiškia, kai tik šeimoje atsiras nauja motinėlė, ji susiporuos su nežinia kuo. Yra dar toks dirbtinio sėklinimo būdas, arba galima kasmet keisti motinėles, atsivežant grynakraujes, bet čia jau nenatūralu. Natūraliai išlaikyti gryną rasę neįmanoma.
saulius
 
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: Tre 2006 06 21, 22:05

Standartinė Laimis Pir 2006 06 26, 20:19

Tai taip ir nesupratau ką jie ten Viešvilėje laiko? Ir kokiu būdu... :roll:
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Bubastė Ant 2006 06 27, 9:05

vakar buvau savo žemėje - ten pievoje auga laukinė kriaušė dar visai nedidukė, tai pastebėjau ant jos šakos prikabintą tokį pilką darinį - toks su penkiakampėmis skylutėmis, panašus į bičių korius. gal tai galėtų būti kokių vapsvų ar [?] lizdas? nors vapsvos lyg tai susuka tokį kokoną. tiesiog pasidarė labai įdomu :roll:
Bubastė
 
Pranešimai: 46
Užsiregistravo: Tre 2006 06 21, 9:37
Miestas: Vilnius

Standartinė Laimis Ant 2006 06 27, 17:05

Bubastė rašė:vakar buvau savo žemėje - ten pievoje auga laukinė kriaušė dar visai nedidukė, tai pastebėjau ant jos šakos prikabintą tokį pilką darinį - toks su penkiakampėmis skylutėmis, panašus į bičių korius. gal tai galėtų būti kokių vapsvų ar [?] lizdas? nors vapsvos lyg tai susuka tokį kokoną. tiesiog pasidarė labai įdomu :roll:


O kodėl su penkiakampėmis? Turėtų būti su šešiakampėmis, kaip pas visas bites. Pas mane irgi pilna visur tokių. Žeminėj bandė įsitaisyti nebaigtoj, pernai po būdos dangčiu, šiemet po negyvenamo avilio dangčiu....žodžiu visur kur tik sausą vietelę nutaiko, ten įsikuria širšutės, vapsvutės ar dar bla žino kas. Kartais taip pat randu tokią "šaškę" priklijuotą ant smilgos, žolėje.

Būtų gerai, jei kas pamokintų atskirti kokie čia gyviai ir kaip juos atskirti vinus nuo kitų. :) Kur čia vapsvos, kur bitės, kur širšės....
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė saulius Ant 2006 06 27, 20:00

Nelabai ką išmanau apie visus bitinius ir vapsvas, bet kiek žinau- parašysiu. Juodai- geltonai dryžuotos būna skolijos (Scoliidae), klostinės vapsvos(Vespidae) ir sfeksai(Sphecidae). Geriausiai mums pažįstamos klostinės vapsvos, kurios stato popierinius lizdus.
Skolijų kūnas stambus, tankiai plaukuotas, sparnai dažniausiai tamsūs su violetiniu ar žaliu atspalviu. Suaugę minta skėtinių ir graižažiedžių nektaru, o lervos parazituoja plokštėtaūsių vabzdžių(grambuolių) lervas.
Sfeksai- įvairaus dydžio, nuo 3 iki 25 mm, dažniausiai turi ilgą, ploną stiebelinį pilvelį. Tai grobuonys, įvairių vabzdžių, dažniausiai drugių lervų parazitai. Minta ir žiedų nektaru.
Klostinės vapsvos- taip pat plėšrūs vabzdžiai, bet nevengia ir augalinio maisto. Valgo medų, nektarą, saldžius vaisius. Stambiausia Lietuvoje vapsva- širšė(Vespa crabro). Bitinikams ji žinoma kaip "bičių vilkas".
Nežinau kiek rūšių vapsvų gyvena Lietuvoje, o bitinių vabzdžių tai apie 400. Visi jie minta nektaru ir žiedadulkėmis, taigi yra tiesioginiai augalų apdulkintojai..
Dažniau sutinkamos šilkbitės, smiltbitės, vagabitės, urvabitės, lapkirpės, osmijos, gaurabitės ir tikrosios bitės, kurioms priskiriamos naminės bitės ir kamanės.
Šilkbitės- nuo8 iki 15 mm ilgio, pilvelio galas nusmailėjęs. Lizdus daro lengvoje, purioje dirvoje, rausia vertikalius urvelius. Prie angos matomas žemės kauburėlis. Viena motinėlė prižiūri kelis urvelius, kuriuose yra po vieną lervutę.
Smiltbitės. Kūnas pilkas, plonas, mažai plaikuotas. Panašios į namines bites, bet kresnesnės. Smėlyje rausia įstrižus urvelius, dažnai sudaro dideles kolonijas.
Vagabitės. Nuo naminių bičių skiriasi lieknesniu kūnu ir ilgu ištįsusiu pilveliu. Urvelius rausia molingoje dirvoje arba suplūktame smėlyje, ant takų. Kai kurios vagabitės įrengia sudėtingus kamerų kompleksus, primenančius korius.
Urvabitės- vidutinio stambumo ir stambios, apaugusios ilgais pašiauštais plaukeliais. Pilvelis dažnai skersai dryžuotas, panašios į vapsvas. Lizdai žemėje, kartais sudaro dideles kolonijas.
Lapkirpės- dažniausiai juodos, įvairaus dydžio. Lizdus rengia tuščiaviduriuose dagių, nendrių, česnakų stiebuose, medinių stulpų ir sienų kiaurymėse, po akmenimis, sliekų urvuose.
Osmijos- 8- 12 mm ilgio, juodos, žalios ar mėlynos spalvos, dažnai su metalo žvilgesiu. Kūnas storas. Lizdus rengia tuščiaviduriuose augalų stiebuose, dirvoje, taip pat atvirose vietose, stambesnių akmenų ar mūrinių sienų paviršiuje. Taigi atvirose vietose įrengti lizdai, jei ne vapsvų, tai greičiausiai osmijų.
Na o kamanes ir namines bites visi pažįsta.
saulius
 
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: Tre 2006 06 21, 22:05

Standartinė Basta Ant 2006 06 27, 22:36

Gyvenant sodybose, jei žmonės susipras, tai visi laikys tik pilkąsias bites, tada rūšis natūraliai atsinaujins ir išliks.
Labai gerai, kad gelia, kad piktos...
Gerai gins namus.
;)
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Bubastė Tre 2006 06 28, 8:52

:lol: <O kodėl su penkiakampėmis? Turėtų būti su šešiakampėmis, kaip pas visas bites. >
cha, o aš net neskaičiavau tu kampų, kažkodėl buvau įsitikinusi, kad penki kampai.. tai hexagonas... ko gero, ten ir bus tos osmijos sulipdę, reik patykot ir nustatyt, "kas namelyje gyvena". oi, vakar mačiau kamanę lendant į veigelės žiedą - įlenda-išlenda, skrenda prie kito - vėl įlenda-išlenda.. kaip į kokią palapinę. žiedas toks taurelės formos, tai ji kai įlenda, tai visa ir pasislepia, prisigeria nektaro ir tada jau lauk lenda - visa tokia stora, gauruota ir dryžuota.. :lol:

įdomu, kur ir kada gyveno tie du Anastasijos minimi vienuoliai, kurie tyrinėjo bites? gal girdėjot ką nors apie juos?
Bubastė
 
Pranešimai: 46
Užsiregistravo: Tre 2006 06 21, 9:37
Miestas: Vilnius

Standartinė Basta Šeš 2006 07 29, 1:36

Maug Lee rašė:gal aš žinau neteisingai, bet bitė miršta dėl to, kad įkąstas žmogus iš
išgąsčio staigiai nusibraukia bitę nuo įgėlimo vietos tuo nutraukdamas jai
geluonį... Ji miršta būtent nuo to.
O jei sukandęs dantis ištvertum, kol kąs (ojoj...) ir pati nuskris, tada
išgelbėtum bitei gyvybę. Kiek reikia meilės, kad ištvertum (bet tada ir bitės
nekąstų)...
--
M.Lee


Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė saulius Šeš 2006 08 12, 0:06

Bitės geluonis yra su užkartomis, kaip žeberklas. Kodėl jis toks- nežinia, bet manoma, kad kai atsirado bitės, žinduolių- medaus mėgėjų dar nebuvo, vieninteliai bičių priešai buvo vabzdžiai. Vabzdžių chitininis šarvas neelastingas, todėl bitė įgėlusi gali ištraukti geluonį, o žinduolių oda elastinga ir ištraukti geluonį trukdo užkartos. Taigi išsaugoti įgėlusios bitės gyvybę nepavyks. Geluonies neturi motinėlės ir tranai, jiems gamta draudžia rizikuoti .

Įgėlus bitei, jos geluonis savarankiškai lenda gilyn, labai įdomu stebėt. Jo viršuje yra nuodų pūslelė, todėl traukdami rankomis ją suspaudžiam ir tokiu būdu "pasiskiepijam". Reikia geluonį nubraukti peiliu ar kitu panašiu daiktu, nepaliečiant nuodų, poveikis bus daug silpnesnis.
saulius
 
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: Tre 2006 06 21, 22:05

Standartinė ** Pen 2006 09 01, 10:34

Skaičiau tokią knygą – Jurijus Dmitrijevas “Žmogus ir gyvūnai” (Vilnius, Vaga, 1985). “Baisi” knyga :), tačiau radau ir įdomių dalykų. (“Baisi” dėl paties požiūrio į žmonių ir gyvūnų santykius, tačiau tuo pat metu padeda geriau suprasti pagrindines prielaidas, kuriomis remiasi to laikotarpio žmonės).

115 psl. Čia keliamas klausimas kurioje vietoje žmonės pirmiausia prisijaukino bites ir spėjama, kad gal tai buvo ne Egiptas, ne turkai, o Armėnija.


(...) Armėnijoje yra rajonas, vadinamas Megriaus vardu. Pavadinimas reiškia “iš medaus”. Kai kurie mokslininkai mano, kad kaip tik ten buvo pirmiausia prijaukintos bitės. Tikrai žinoma, kad senovės Armėnijos Urartu valstybėje medus buvo labai mėgstamas. Be to, bitės net gynė savo šeimininkus: yra žinių, kad armėnai, kovodami dėl nepriklausomybės, naudojo bites – bitės užpuldavo priešus ir priversdavo juos bėgti. (...)
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Kitas

Grįžti į Gyviai

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

cron