"Taigi pasąmoninė dalis susideda iš daugybės laikinai neryškių minčių, įspūdžių ir vaizdinių, kurie, nors ir užmiršti, ir toliau veikia mūsų sąmoningas mintis. Štai žmogus išsiblaškęs eina per kambarį ko nors atsinešti. Staiga sustoja, atrodo visiškai sutrikęs - jis pamiršo, ko jam reikėjo. Čiupinėja daiktus ant stalo lyg lunatikas ir neprisimena savo pradinio ketinimo, tačiau nesąmoningai yra jo vedamas ir pagaliau suvokia, ko jis nori. Jam pasufleravo jo pasąmonė. "
Pasąmonė. Pašnekėkime apie ją. Kartu juk lengviau išsiaiškinti
"Pavyzdžiui, užmaršumas yra normalus reiškinys - tam tikros sąmoningos idėjos praranda savo specifinę energiją dėl to, kad nukreipiamas dėmesys. Kai jis nukrypsta kitur, šešėlyje lieka dalykai, kurie rūpėjo anksčiau, panašiai kaip prožektorius apšviečia naują plotą, palikdamas tamsoje anksčiau apšviestą vietą. Tai neišvengiama, nes sąmonė vienu metu gali išlaikyti visiškai aiškius tik kelis vaizdinius, ir netgi tokiais atvejais jų aiškumas kinta ("banguoja"). "
"Bet pamirštos idėjos nenustoja gyvavusios. Nors panorus jų negalima iškart atgaminti, jos egzistuoja pasąmonėje, čia pat už prisiminimo slenksčio, ir iš čia jos vėl gali staiga iškilti bet kurią akimirką, kartais po daugelio visiškos užmaršties metų. "
Va rutuliojasi tokia mintis, kad šis teiginys galbūt susijęs su vedų miegu. Pamenat, kas skaitėt Anastasijos knygas, ji buvo užsiminus, kad kažkas, kurio mintys vos ne prilygt Dievui turėjo sugalvojo, jog kai vedai pradės pamiršt savo prigimtį, pamirš jog turi kurti, jie tiesiog užmigs. Ir vėliau galės viską prisimint ir prabust. Tai va, mūsų pasąmonė gal ir yra ta nedidelė vieta kurioje slypi visa mums Kūrėjo duota informacija?
Citatos paimtos iš http://perkunas.vtu.lt/psichologija/pas ... mone3.html