Pirtis ir sauna

apie žmogaus namus

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Pirtis ir sauna

Standartinė Basta Pir 2007 09 10, 21:51

Geras puslapis apie pirtį:

http://www.pirtyje.lt/pirtis/10/20/210

Sakoma, kad suomiai saunas naudoja nuo tų laikų, kai apsigyveno Suomijoje. Pradžioje jų būstas būdavo žeminė, dengta durpėmis. Tokioje buveinėje suomiai buvo priversti gyventi dėl susiklosčiusių aplinkybių: šalto klimato ir nemokėjimo suręsti būstą iš rąstų.

Žeminėje būdavo sukraunama akmenų krūva su anga ugniai užkurti ir akmenims šildyti. Įkaitinti akmenys buvo vienintelė išeitis norint, kad šiluma išsilaikytų per naktį nekūrenant ugnies.


ir dar... http://www.maxima.lt/pirkeju-klubas/nam ... ena/20082/
Paskutinį kartą redagavo Basta Pir 2007 09 10, 21:57. Iš viso redaguota 1 kartą.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Standartinė Basta Pir 2007 09 10, 21:57

Žodis „sauna” buvo naudojamas ne tik suomių tautos, bet ir estų, lapių ir kt. Rytų Karelijoje sauna buvo vadinama „kyly”, šis žodis kilęs iš suomiško „kylpea”, reiškiančio maudymąsi. Kai kuriose vakarinėse Suomijos teritorijose buvo naudojamas žodis „pirtti”, t.y. namelis, trobelė, tai rodo ne tik tai, kad sauna buvo naudojama kaip gyvenamosios patalpos, bet ir tam tikras sąsajas su lietuvišku pirties pavadinimu.

Neabejojama, kad pirmieji namai ir saunos buvo statomi iškasus duobę – t.y. žeminės. Samių kalba žodis „saun” reiškė duobę, iškastą žemėje ar sniege.

Pirmosios rašytinės žinios apie suomiško tipo pirtis siekia 912 m., tai – keliautojo Sheik Ibn Dasta Mordovijos pirties aprašymas. Aprašytoji pirtis stovėjo dabartinės Maskvos teritorijoje. Tai buvo trobelė su smailėjančiu stogu, pastatyta iškastoje duobėje ir apdengta velėna. Apačioje buvo krosnis iš suneštų akmenų.

Dūminės saunos ant žemės paviršiaus buvo renčiamos iš rąstų. Pradžioje rąstinės pirtys, kaip ir kiti pastatai buvo labai žemos ir neturėjo nei pastogės, nei langų. Seniausias rašytinis šaltinis apie rąstinę pirtį – tai Kijevo vienuolyno vienuolio Nestoro 1110 m. kronika, kurioje pasakojama apie pirtis ir maudymosi papročius teritorijoje tarp dviejų ežerų – Ladogos ir Ilmajarvi.

Oras rąstinėje pirtyje buvo šiek tiek sausesnis negu žeminėje, kadangi oras galėjo cirkuliuoti pro sienas.

http://www.pirtyje.lt/pirtis/10/20/220
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Standartinė Basta Pir 2007 09 10, 22:00

Saunos funkcijos

Suomių protėviai sauna naudojosi ne tik prausimuisi. Ji buvo naudojama linams džiovinti, salyklui ruošti, mėsai rūkyti ir kitiems žemės ir namų ūkio darbams.

Suomių tautosaka byloja, kad sauna visuomet buvusi svarbi šios tautos gyvenime. Saunoje gimdavo vaikai, o gimdyvės ten likdavo dar bent savaitei. Prieš eidama prie altoriaus, joje išsimaudydavo nuotaka, senius nešdavo į sauną numirti. Sauną gaubia ir daugybė prietarų: joje šlovindavo protėvių vėles, išvarydavo piktąsias dvasias. Sauna buvo geriausia priemonė apsiginti nuo ligų.

Senovėje sauna buvo tarsi neturtingųjų ligoninė, kur savamoksliai liaudies gydytojai imdavosi savo veiklos, darydavo masažą, nuleisdavo kraują. Burtininkės ir kerėtojos pasinaudodavo paslaptinga saunos aplinka ir prieblanda, kad padarytų didesnį įspūdį. Saunose buvo atliekami kerėjimai meilės problemoms išspręsti ir burtai, daugiausia susiję su ligų gydymu. Per Sekmines ir Vidurvasario šventę jaunos merginos atlikdavo specialius ritualus saunoje, norėdamos greičiau ištekėti, naudodavo įvairias žoleles.

Saunoje taip pat būdavo šarvojami mirusieji. Todėl sauna vadinama žmogaus gyvenimo dalimi, nuo pat gimimo iki mirties.

Sena suomių patarlė sako: „Jei nuotaika bloga, ir nepadeda net sauna – kitų priemonių nebėra”. Kita žinoma suomių patarlė: „Jei sauna, degtinė ir derva nepadės, liga iš tiesų mirtina”. Ir šiais laikais sauna suomiams yra neatskiriama būsto dalis, tai poilsio ir apmąstymų vieta, protinių bei fizinių jėgų atstatymo būdas, nervų nuraminimo priemonė.

http://www.pirtyje.lt/pirtis/10/20/230
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Standartinė Basta Pir 2007 09 10, 22:04

http://www.pirtyje.lt/pirtis/10/20/235

Suomių patirtis įrengiant saunas

Gultų dydis ir aukštis pagal suomius

Senovinėje saunoje gultas būdavo platoka aikštelė, kurioje žmonės sėdėdavo susidėję ir kojas. Į šią saunos dalį buvo patenkama medinėmis kopėtėlėmis. Išpopuliarėjus elektrinėms krosnelėms, gultai tapo siauresni: vienas viršuje kaitinimuisi, o antrasis apačioje tiems, kurie nemėgsta didelio karščio viršutiniame gulte.

Senovinėje saunoje nebuvo poreikio įrengti žemutinį gultą, kadangi joje nebuvo labai didelio karščio. Šiluma būdavo reguliuojama pilant vandenį ant akmenų, o ne kaitinantis aukščiau arba žemiau.

Senovinėje saunoje geras garas („löyly”) būdavo išgaunamas tik esant ne per aukštai temperatūrai. Tokiomis sąlygomis nėra reikalo saunoje sėdėti pasilenkus. Reikia sukelti kojas ant gulto ir atsipalaiduoti, tam gultas turi būti ne siauresnis negu 80 cm. Žemesnysis gultas, jei jis nenaudojamas sėdėjimui, o tik patekimui į viršutinį gultą, gali būti ir 20-30 cm pločio.

Keletas patarimų įrengiant gultus: gultai turi būti pakeičiami / nuimami, tam, kad būtų patogiau valyti sauną ar, prireikus, lengviau prižiūrėti krosnį. Be to, turi būti nedideli tarpai tarp lentjuosčių, kad jos lengviau išdžiūtų. Tai apsaugos jas nuo drėgmės, puvimo, pelėsių.

Pagal suomių nerašytą taisyklę, žemiausiasis gultas turi būti įtaisytas nežemiau negu krosnies akmenys, kad būtų užtikrinta pakankamai šilumos kojoms.

Iš esmės, gultų aukštis turi būti matuojamas nuo lubų, o ne nuo grindų. Tinkamiausias atstumas nuo lubų – 100-110 cm, bet ne daugiau negu 120 cm. Jei atstumas didesnis, energijos suvartojimas saunoje žymiai padidėja, kadangi karščiausias oras lieka virš besikaitinančių žmonių galvų ir iš jo – jokios naudos. Jei atstumas iki lubų didesnis, tai reiškia, kad besimaudantieji pirtyje žymiai vėliaus pajus ateinantį garą.

Ventiliacija

Autentiškoje suomių saunoje ventiliacija būdavo įrengiama taip: oro įleidimas buvo konstruojamas už krosnies, apačioje, kad liepsna gautų deguonies, oro išmetimo anga buvo konstruojama lubose arba sienos viršuje, tam, kad būtų išvėdinta drėgmė ir karščio perteklius.

Ėmus naudoti elektrinius šildytuvus, viskas pasikeitė. Nebereikėjo papildomos deguonies liepsnai. Ventiliacijos angą imta montuoti žemiau, apatinio gulto lygyje.

Įrengus tradicinę ventiliacijos sistemą saunoje, kurioje sumontuotas elektrinis šildymas, galimas labai didelis temperatūrų skirtumas palubėje ir ant žemės. Šį skirtumą gali sumažinti šildytuvas, spinduliuojantis karštį ir taip šildantis besimaudančiųjų kojas. Jei šildytuvas neefektyviai spinduliuoja šilumą, atsiranda karščio perteklius, ima kaisti ausys. To gali būti išvengta įrengus ventiliacijos angą lubose. Tai padidina saunos vėdinimąsi, tačiau prarandama nemažai energijos.

Saunoje būtina įrengti tinkamą terminę izoliaciją, taip pat ir drėgmės izoliaciją, kad drėgmė nepatektų į kitas patalpas.

Krosnis

Pagrindinis saunos elementas yra krosnis. Garas yra geriausias tada, kai saunoje įrengta kūrenama krosnis, o ne elektrinis šildytuvas. Pasak suomių, statinės pavidalo metalinė krosnis ir senovinė dūminė krosnis yra vienos iš geriausių. Geriausiomis laikomos krosnys, turinčios šias charakteristikas:

• Daug akmenų, kuriuose gerai laikosi karštis;

• Sauna neprikaitinama per daug, t.y. temperatūra joje tesiekia 60-80 laipsnių C;

• Karštis reguliuojamas pilant vandenį ant įkaitusių akmenų.

Autentiškoje saunoje krosnis stovi ant žemės, o gultai pasiekiami kopėtėlėmis. Kadangi joje nėra kamino, ir kūrenant krosnį sauna prisipildo dūmų, ji turi būti kruopščiai išvėdinta prieš einant maudytis. Vėdinimas sumažina temperatūrą saunoje.

Suomiai įsitikinę, kad jei nėra geros krosnies, net jei kitiems dalykams saunoje išleisite galybę pinigų, gero garo nebus.

Norint, kad garas būtų geras ir drėgnas, temperatūra pirtyje neturi būti labai aukšta, o krosnis – pilna akmenų. Šildytuvas su keletu akmenų negali garantuoti, kad garas bus drėgnas ir geras.

Krosnies akmenys saunoje

Akmenų pasirinkimas priklauso nuo krosnies tipo ir panaudojimo. Malkomis kūrenamoje krosnyje akmenys turi būti tokie, kad laikytų šilumą, kai ugnis jau nebesikūrena. Naudojant elektrines krosneles, energijos išlaikymo pajėgumas nėra toks svarbus, kadangi šildymo elementas gali būti visą laiką įjungtas. Jei krosnelė ganėtinai maža, tuomet naudinga, jei akmenys gerai laiko šilumą, nes reikalinga papildoma energija, kad garas būtų geras.

Teoriškai, geriausi akmenys pirčiai yra plokšti, jei joje maudysis tik viena grupė žmonių. Plokščias akmuo atiduoda visą energiją maudymosi metu, nepalikdamas jos po maudynių. Tuo tarpu labai dideli akmenys palieka daug energijos dar ir po pirties. Jei nėra poreikio išlaikyti šilumą po pirties, taigi ir energijos išlaikymas nėra naudingas.

Aktyviai lankomose saunose, pavyzdžiui, viešosiose pirtyse, baseinuose, akmenų gebėjimas kuo ilgiau išlaikyti šilumą labai svarbus. Tokiose pirtyse uoliniai akmenys tinkami naudojimui maždaug 2-3 mėnesius, tuo tarpu keraminiai akmenys – iki metų. Nors keraminiai akmenys ir brangesni, tačiau jų naudojimo trukmė ilgesnė, be to, jie taupo energija ir įšyla 10-15 minučių greičiau nei įprasti.

Akmenų priežiūra – svarbi saunos priežiūros dalis. Aptrupėję akmenys gali užkimšti oro tarpus krosnelėje. Jei kaitinimo elementai negali tinkamai vėdintis, ataušti, žymiai sumažėja jų tarnavimo laikotarpis. Sakoma, kad jei nekeiti akmenų, tai greit teks keisti šildymo elementus, o tai žymiai brangiau ir reikalauja daugiau darbo.

Svarbu, kad akmenys krosnelėje būtų maždaug vienodo dydžio: taip smulkesni akmenys neužkimš tarpų tarp didesniųjų ir oras laisvai cirkuliuos. Patariama didesniuosius akmenis dėti į krosnelės apačią, o mažesniuosius – viršuje, ypač mažesnėse krosnelėse. Jei akmenų sluoksnių daug – vis dėlto geriau dėti kuo vienodesnio dydžio akmenis. Dedant naujus akmenis, juos būtina kruopščiai nuplauti.

Daugiau šia tema skaitykite šiuose www.pirtyje.lt puslapiuose:

Sava pirtis // Vidaus įranga

Skaitytojų straipsniai // Akmenys pirtyje ir nepaprasta žadeito galia

Skaitytojų straipsniai // Sauna – filosofija ir gyvenimo būdas
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Standartinė Basta Ant 2007 09 11, 1:03

Radau įdomių sąsajų... iš pirtyje.lt...
"pirtininko išmintis"... įdomūs dalykėliai


Buvo teikiama magiška reikšmė ir pirties sąšlavoms: jas krosnyje sudeginę, pelenus barstydavo ant linų ir daržovių, kad geriau augtų.

S. Daunys. "Pirtis kaimo kultūroje"


Vyrui ar žmona numirė, ar pirtis sudegė, tai tas pats

Lietuvių liaudies tautosaka


Ąžuolo vantas reikia rišti rugpjūtį.


Pirtis glaudžiai susijusi su moters santuokinio gyvenimo pradžia. Nuo neatmenamų laikų neapsieinama be tradicinių apeigų, kai jaunamartė pirmą kartą po vestuvių ateina maudytis pirtin.

S. Daunys. "Pirtis kaimo kultūroje"


Seniau sakydavo: „pirty numeti nuo savęs dulkes ir nuodėmes“, todėl pirtį kurdavo ir prieš didžiąsias šventes bei vietos atlaidus.


Suomiams sauna – šventa vieta, skirta kūno ir sielos gydymui.


Kas nori kitus praust, pats turi būti nupraustas

Lietuvių liaudies tautosaka


Išeinant iš pirties patalpos atsidėkavojama. Paskutinis išeidamas turėjo uždaryti duris, net užsklęsti jas kuo nors ar užremti. Po pirties nakčiai atvirų durų palikimas buvo toks pat nepagarbumas Laimai (ar laumėms), kaip ir vantų nesudėjimas ant plautų.

S. Daunys. "Pirtis kaimo kultūroje"



Įėjus į pirtį sakoma:
- Skalsa lapienė.
Išeinant iš pirties:
- Dėkui už šilimą!
Arba:
- Dėkui už šiltą garą!

Lietuvių liaudies tautosaka


Jei niežti nugarą - kurk pirtį

Priežodis :)


Nesiprausk taip baltai: varna belėkdama kai pamatys, gali per sūrį pagauti

Lietuvių liaudies tautosaka


Temstant moterys vengdavo eiti į pirtį po vieną, nes "geroji dvasia su piktąja ginčijasi".

S. Daunys. "Pirtis kaimo kultūroje"



Senovės Rusioje nugalėtosios tautos kartais netgi duoklę turėdavo mokėti vantomis.


Įsileisk velnią į pirtį – tuoj užlips ir ant plautų

Lietuvių liaudies tautosaka


Senovės inkai statė kupolines garo pirtis. Be to, tų laikų Vidurio Amerikoje buvo paplitusi ir viena ypatinga pirties procedūra - žmogus įsirausdavo į įkaitusio šieno krūvą.


Praeityje lietuviai pirties eidavo dieną, ligi saulės laidos. Ėjimas pirties buvo priskiriamas prie dienos darbų; Šventvakaris prasidėdavo po pirties.

S. Daunys. "Pirtis kaimo kultūroje"


Nelankantieji pirties buvo laikomi tvarkos ardytojais ir galinčiais užtraukti visiems nelaimę. Todėl kviesdavo į pirtį tuos, kurie savos neturėjo, taip pat pakeleivius, elgetas.

S. Daunys. "Pirtis kaimo kultūroje"



Sielai išpažintis, kūnui pirtis.

Lietuvių liaudies posakis


Ji kaip saulė ilgai prausias

Lietuvių liaudies tautosaka


Kalbėdavę senieji, kad pirtyse vaidendavosi velniai. Dėl to žmonės stengdavosi pirty ilgai neužsibūti.
(ypač po 12)

pirtyje merginos burdavo, buvo gimdoma ir net išnešami senoliai numirti...


Geriausia pirtis ta, kuri pakuriama žinant, kas joje maudysis.

Rytų išmintis

Pirtis visas nuodėmes nuvalo

Liaudies išmintis


Na tiek to paslaptingo pirties gyvenimo.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Re: Pirtis ir sauna

Standartinė ** Sek 2008 05 18, 19:50

Įdomus blog'as apie pirtį:

http://www.blogas.lt/pirtyje/
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Re: Pirtis ir sauna

Standartinė Basta Sek 2010 01 03, 20:33

Apie lietuvišką, "rusišką" pirtį ir kitas:
http://www.reginospalepe.com/View/?cont ... cle007.htm

Nežinojau, kad "rusiška pirtis", kaip čia rašoma, iš pradžių buvo blogos lietuviškos pirties sinonimas tarybiniais metais po to, kai buvo nugriautos lietuviškos pirtys vienkiemiuose.

Baltosios molinės garinės pirtys. Pastatai turi būti pastatyti iš molio ir šiaudų mišinio. Iš lauko nutinkuoti, o viduje turi būti netinkuotos molio ir šiaudų mišinio sienos. Lubos medinės, stogas šiaudinis. Pastatas turi turėti dvi patalpas: priepirtį su poilsio suolais, sienos ir grindys gali būti medinės. Grindys gali būti ir plūktinės su šiaudų dembliais (dembliai keičiami). Antra patalpa – vanotuvė su kelių aukštų drebuliniais plautais, suolu mediniams kubilėliams vandeniui ir vantų šutinimui ir kaušams sudėti. Šiose pirtyse reikia sumūryti specialias krosnis su kaitinamais akmenimis ir karšto vandens baku. Pirtyse įrengti kanalizaciją, ventiliaciją, elektrifikuoti, turi būti temperatūros matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru. Šalia pastato turi būti pastogė beržinėms malkoms laikyti.



Baltosios rąstinės garinės pirtys. Pastatai statyti iš pušų, - iš rąstų su durimis, langeliais. Lubos medinės, stogas medinių skiedrų. Pastatas turi turėti dvi patalpas: priepirtį su poilsio suolais, stalu, gali būti židinys, sienos ir grindys medinės. Antra patalpa – vanotuvė su drebulės lentų sienomis, kelių aukštų drebulės plautais, suolu mediniams kubilėliams vandeniui ir vantų šutinimui ir kaušams sudėti. Šiose pirtyse reikia sumūryti specialias krosnis su kaitinamais akmenimis ir karšto vandens baku. Pirtyse įrengti kanalizaciją, ventiliaciją, elektrifikuoti, turi būti temperatūros ir drėgmės matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru. Šalia pastato turi būti pastogė beržinėms malkoms laikyti.



Juodosios (dūminės) garinės pirtys. Pastatai statyti iš pušų rąstų su durimis, bet be langų su anga lubose ir stoge dūmams išeiti. Sienos rąstinės, lubos medinės, stogas medinių skiedrų. Pastatas turi turėti dvi patalpas: priepirtį su poilsio suolais, stalu, gali būti židinys, sienos ir grindys medinės. Antra patalpa – vanotuvė su kelių aukštų drebulės plautais, suolu mediniams kubilėliams vandeniui ir vantų šutinimui ir kaušams sudėti. Vanotuvių viduryje reikia sumūryti atvirą židinį. Šiame židinyje virš kūrenamų malkų kaitinami akmenys ir bakas su karštu vandeniu. Pirtyse turi būti ypatingai gerai įrengta ventiliacija, kanalizacija, elektrifikuotos, turi būti temperatūros ir drėgmės matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru. Šalia pastato turi būti pastogė malkoms laikyti.



Krūsninės garinės pirtys. Pastatai statyti tik iš liepos medžio, - liepos medžio rastų su durimis, langeliais. Sienos – liepos medžio lentų, lubos liepos medžio, šiaudinis stogas. Pastatas turi turėti dvi patalpas: priepirtį su poilsio suolais, stalu, sienos ir grindys medinės. Antra patalpa – vanotuvė su kelių aukštų liepos medžio plautais, suolu mediniams kubilėliams vandeniui ir vantų šutinimui ir kaušams sudėti. Šiose pirtyse reikia sumūryti specialias krosnis su kaitinamais akmenimis, karšto vandens baku ir šildomais priemūriais, išeinančiais į priepirtį, - ant šių šiltų priemūrių po vanojimosi atsigaivinama. Pirtyse įrengta kanalizacija, ventiliacija, elektrifikuotos, turi būti temperatūros ir drėgmės matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru. Šalia pastato turi būti pastogė malkoms laikyti



Kuršiškos sauso oro pirtys su vaistažolių inhaliacija. Pastatai statyti iš pušų rastų su durimis, langeliais. Sienos – drebulės medžio lentų, lubos medinės, nendrinis stogas. Pastatas turi turėti dvi patalpas: priepirtį su poilsio suolais, stalu, gali būti židinys, sienos ir grindys iš drebulės medžio. Antra patalpa – vanotuvė su kelių aukštų drebulės plautais. Vanotuvių viduryje reikia sumūryti uždarą židinį. Šiame židinyje virš kūrenamų malkų kaitinami akmenys. Ant įkaitintų akmenų užlašinami vaistažolinių augalų antpilai arba nuovirai. Šiose pirtyse žmonės nedaro karšto garo, o kaitinasi karštame ore ir retsykiais darosi vaistažolių inhaliacijas. Pirtyse įrengta kanalizacija, ventiliacija, elektrifikuotos, turi būti temperatūros ir drėgmės matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru. Šalia pastato turi būti pastogė malkoms laikyti



Žemaitiškos kubilinės pirtys. Pastatai statyti iš pušų rastų su durimis, langeliais. Sienos – iš drebulės lentų, lubos medinės, šiaudinis stogas. Pastatas turi turėti dvi patalpas: priepirtį su dideliu šalto vandens kubilu, į kurį išsipėrus pasimurkdoma, poilsio suolais, stalu, gali būti židinys, sienos ir grindys medinės. Antra patalpa – vanotuvė su kelių aukštų liepos medžio plautais, lietaus, šaltinio (arba šulinio) ir jūros vandenio skroblo kubilais. Vanotuvėje įrengta speciali krosnis akmenims kaitinti, akmenys imami specialiomis žnyplėmis ir metami į kubilus su vandeniu garui sudaryti. Pirtyse įrengta kanalizacija, ventiliacija, elektrifikuotos, turi būti temperatūros ir drėgmės matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru.



Žeminės garinės pirtys, įrengtos žemėje. Tai žemėje iškastos pirtys, sienos sutvirtinamos arba nužievintų karklų pynutėmis arba nužievintų karklų kartimis, lubos drebulės medžio, stogas apklotas velėna. Pirtyje turi jaustis žemės ir karklų aromatas. Į pirtį yra nulipama laipteliais iš storo drebulės medžio. Pirtis turi turėti dvi patalpas: priepirtį su dideliu šalto vandens kubilu, į kurį išsipėrus pasimurkdoma, poilsio suolais, sienos ir grindys medinės. Grindys gali būti ir plūktinės su šiaudų dembliais (dembliai keičiami). Antra patalpa – vanotuvė su drebuliniais plautais, suolu mediniams kubilėliams vandeniui ir vantų šutinimui ir kaušams sudėti. Šiose pirtyse reikia sumūryti specialias krosnis su kaitinamais akmenimis ir karšto vandens baku. Pirtyse įrengti kanalizaciją, ventiliaciją, elektrifikuoti, turi būti temperatūros matuokliai. Gerai būtų prie pirties pastatyti atvirą verandą, kurioje būtų galima pasipėrus atsigaivinti grynu oru. Šalia verandos turi būti pastogė malkoms laikyti.



Kubilai su karštu vandeniu lauke po atviru dangumi. Viename kubile turėtų tilpti 6-8 žmonės. Šalia kubilų reikėtų įrengti kabinas apsiaustams (rankšluosčiams, paklodėms) pasidėti. Geria būtų kubilus statyti prie tvenkinių, kuriuose įkaitę lankytojai galėtų atsigaivinti. Šalia kubilų turėtų būti įrengta malkinė.



Karšto gydomojo purvo baseinas, kuriame klientai panardinami iki kaklo. 9 metrų ilgio, 6 metrų pločio, 1,50 m gylio apšildomomis sienomis ir grindimis baseinai, pripildyti gydomosios ekologiškai švarios suspensijos NOOE (Lietuvos ežerų sapropelio). Baseine, palei ilgąsias sienas reikėtų įrengti suolus, kad klientas, atsisėdęs ant suolo į gydomąją suspensiją galėtų panirti iki kaklo. Apie baseiną turėtų būti išklota plytelėmis, kuriomis nebūtų galima paslysti, taip pat įrengta kanalizacija. Virš baseino galima įrengti stumdomą gaubtą. Šalia baseino reikia įrengti kabinas apsiaustams (rankšluosčiams, paklodėms) pasidėti ir dušinę su galingais dušais, suspensijai nusiplauti.



Žmogus, pakliuvęs į tikrų lietuviškų garinių pirčių kompleksą gautų ne tik teikiamų paslaugų sąrašą, jų gydomąjį poveikį žmogaus organizmui, bet ir norėdamas patirti visas gydomąsias procedūras, noromis nenoromis čia turėtų lankytis mažiausiai keletą mėnesių iš eilės. Tad prie pirčių komplekso ateityje būtų galima įrengti specialią valgyklą su specialiu gydomuoju maistu bei sveikatinančiais alaus, girų bei sulų gėrimais.

Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Re: Pirtis ir sauna

Standartinė Rimas Ant 2011 05 31, 13:13

O jums reikalingą pirtį gali pagaminti UAB Laukobaldis. Jo gaminamos pirtys labai geros kokybės, pats turiu užsisakęs.
Rimas
 
Pranešimai: 1
Užsiregistravo: Ant 2011 05 31, 13:02


Grįžti į Buveinė

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

cron