Pušies kankorėžiai dar žali. Jie prinoks tik spalio mėn. Lapkritį gruodį bus galima rinkti.
O paskui žiemą, kai bus sausas oras, tie kankorėžiai atsidarys ir pradės barstyti sėklas. Kai bus šlapia vėl užsidarys. Ir taip jie sėklas barstys kelis metus. Ir tik tada, kai viską išbarstys, tai ir nukris.
Tu, Neringute, radai seną kankorėžį, kuris ne pirmus metus ant tos šakos kabojo.
Šiaip pušies kankorėžiai kai jau nukrenta, tai dauguma būna tušti. Todėl kankorėžius dažniausiai skina. Čia su paprastąja pušimi taip. O kitų pušų rūšių nukritę kankorėžiai turi savyje daugiau sėklų, nors irgi mažai.
Kam gaila kankorėžius nuo medžio drąskyti, tai kovo mėnesį kai garšvos pradeda kaltis ir atsiranda pirmieji žalumynai, tai tada pušys masiškai barsto savo sėklas. Aš sėdžiu būna, renku garšvas ir krenta sėklelės su sparneliais. Pagauni arba paimi ant lapo nukritusią ir suvalgai... Labai labai skanu.
Nors būna ir taip, kad kankorėžį nuplėšia paukščiai, voverės ar vėjas ir jie dar būna neišbarstę visų sėklų. Va, sėdėjom su Gabriuku vasaros pradžioj prie Kuršių marių ir krimtom sėkleles. Vienam nukritusiam kankorėžį po 4 sėkleles.
Labai paprasta yra rinkti kalninę pušį. Jos užauga labai mažos - keletą metrų. Jų prisodinta Kuršių nerijoje, dažnai miestuose būna ant kokio šlaito kur nors prie kokio viaduko ar panašiai. Jos turi labai daug sėklų. Vienam kankorėžį keliasdešimt sėklų. Tik palenki šaką ir išsikratai. Tiesa rinkti reikia jau prasidėjus šalčiams vėlai rudenį ar žiemą. Nors šiemet buvo reikalas pažiūrėti, tai pažiūrėjau ir pastebėjau, kad dar vasaros pradžioje kalninės pušys turi nemažai sėklų kankorėžiuose.