Kaip aš apverkiau savo violetinę spalvą, kai supratau, kad neįmanoma jos išgauti žolėm. Šitas praradimas mane ilgai slėgė, kol po ilgos pertraukos nedažymo, nusidažiau plaukus cheminiais dažais, jie pasidarė nepanašūs į mano plaukus ir dabar jau nebe taip gaila. Vyšninę spalvą galima išgauti basma maišant su chna, kai įdedama daugiau basmos. Gaunasi rudai tamsi vyšninė. Čia reikia bandyti, nes iš pradžių kiekvienam kitaip gaunasi. Su chna ir basma spalva nesigauna visiškai natūraliai ruda. Gaunasi arba truputį vyšninė, arba oranžinė. Naudojant tik basmą, gaunasi žali arba juodi plaukai.
Saulė plaukus džiovina. Juos visada galima pamaitinti, bet geriausia būtų jų iš viso nealinti. Žinoma, tai nepalyginamai geriau negu peroksidas.
Kitą vertus, plaukai nuauga, todėl net jei jie nušiurs, juos galima nukirpt ir palaukt kol ataugs. Ne taip, kaip oda, kuria mes turim tik vieną ir vaikščiodami į soliariumus negrįžtamai pakenksim. Jeigu plaukai patamsėjo po ramunėlių, tada jie tikriausiai buvo pilkai šviesūs. Rudi pašviesėja, nes jie tamsesni negu arbatos spalva. Šviesių plaukų priežiūrai taip pat tinka medetkos, bet jei ramunėlės tamsina, tada gal ir jos tamsins. Tokiu atveju nieko geriau nėra už alaviją, bet jo reikia daug, nebent plaukai trumpi. Taip pat plaukų priežiūrai tinka visi aliejai, bet juos reikia plauti šampūnu. Dar plaukus galima prižiūrėti medaus kaukėmis (geriau lietuviško, nes kai kur užsienyje žmonės su bitėmis elgiasi nepaprastai žiauriai), taip pat iš jo gaunasi gera fiksavimo priemonė.
Ant šviesių plaukų geriau nedėti žalių ir raudonų arbatų, todėl nelabai daug žolių ir lieka šviesių plaukų priežiūrai.