Rąstiniai namai

apie žmogaus namus

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Rąstiniai namai

Standartinė Maksim Ket 2007 01 25, 13:37

Sveiki rastinių namų entuziastai, jei kas turite techninės medžiagos apie rastinių namų statymą, sukirtimą, rentimą, grindų klojimą, medžiagų išmatavimus, savybes firmas kurios stato ar gamina rastinius namus, medieną jos džiovinimą, projektuotojus, projektus ir kitą naudingą TECHNINĘ informaciją dėkit į šią skiltį kad visi mes galėtumėme pasisemti žinių, ir kiek galima taupiau susiresti pasaku namukus savo pasakiskoms gimines sodyboms
Išgirskime protėvių balsą
Maksim
 
Pranešimai: 5
Užsiregistravo: Pir 2007 01 22, 11:03
Miestas: Klaipeda

Standartinė Laimis Pir 2007 01 29, 1:35

Svarbiausia yra teisingai nukirsti medį. Jei tai padarai, tai paskui viskas kaip sviestu patepta. Jei neteisingai nukerti, tai paskui kažkaip nemiela ant širdies.

Aš va medelius kirtau savo namukui. Vis pažiūrėdavau ar tikrai nudžiūvęs, ar tinkamas, pakalbėdavau su medeliu ir nukirsdavau (pjaudavau). Bet va kartą nupjoviau, priėjau prie viršūnės, ogi žaliuoja. Aš to nemačiau, nes tik pora šakelių viršūnėj žaliavo, o visos kitos nudžiūvę. Iš apačios nesimatė. Bet visgi jis buvo toks gyvas... Ir taip gaila jo buvo.
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Rastinių namų statyba

Standartinė Maksim Pir 2007 01 29, 13:04

Sveiki, radau rusišką saitą " http://www.rodniki.bel.ru/dom/stena_br01.htm " apie rastinių namų statybos technologiją, aišku reikia daugiau info, jei ka rasiu būtinai pranešiu kolegos ir jūs pasistenkit ka nors iškast, gal kokių knygų pavadinimų kurias galima būtų rasti knigynuose. O dėl nudžiuvusių medžių tai kažkaip nelabai kiek žinau jie paskui laiko, nes trunyja, o gamta ir yra tam kad mums tarnautų, aišku atsiprašyti medelių reikią, pasakyti kam jie bus skirti, ir manau kad medis neliūdės žinodamas kad šimtą metų tarnaus žmogui, o vietoj jo 7 reikia pasodint kad atstatyt žalą gamtai
Išgirskime protėvių balsą
Maksim
 
Pranešimai: 5
Užsiregistravo: Pir 2007 01 22, 11:03
Miestas: Klaipeda

Standartinė Laimis Ant 2007 01 30, 4:08

Ot tai tiksliai, pamiršau paminėt, kad jei kertamas žalias gyvas medis, tai reikia dar ir žalą atlyginti gamtai.

Bet noriu pasakyti, kad persodinti medelį iš vienos vietos į kitą vietą (kas reiškia pasodinti medį), nėra labai gerai. Nes iškasant sodinuką jo šaknys pažeidžiamos. Todėl yra geriau ne iškast medelį ir pasodinti jį į kitą vietą, o geriau yra susirinkti nukirstojo medelio sėklytes ir iš jų išauginti naują medelį. Va, čia tai žalos atlyginimas. Va, čia tai aš suprantu. :)
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė ** Ant 2007 01 30, 12:40

Aurimas rašė:Rekomenduoju smetoninę, anastasijietišką, praktišką knygą apie rastinių namų statybą ir sodybos planavimą, kuri vadinasi "Kaimo statyba". Ją galima parsisiųsti iš MaugLee puslpapio http://mauglee.kitox.com/

http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... highlight=



prie to pačio (pamąstymai ar šiuo metu statytis rąstinį namą tikrai ekologiška)

Laimis rašė:Labai ilgai taupiau, bet šiandien ryžtuosi pasakyti savo nuomonę apie rąstinius namus.

Šiaip, tai medis iš esmės yra didelis didelis šiaudas. Celiuliozė. Tai supūvanti medžiaga. Neteršianti gamtos. Labai maloniai sugyvenanti su žmogumi, taigi iš pirmo žvilgsnio labai tinkanti statyboms. Dažnai rąstiniai namai vadinami ekologiniais namais.

Tačiau kviečiu padiskutuoti ir pamąstyti ar tikrai taip yra. Šiaip tikrai rąstas yra panašus į šiaudą. Tik šiaudas auga 1 metus, o rąstas 60-100 metų. Vedai statėsi savo namus iš rąstų. Ir nieko čia nebūtų keisto, jei ne vienas kabliukas...

Tas kabliukas yra šiandienos situacija. O šiandien yra tokia situacija, kad miškų Lietuvoje nebėra. Deja. Ant popieriaus parašyta, kad bendras miškų plotas yra 31 ar 33 procentai Lietuvos teritorijos, bet čia matuojama tik horizontali erdvė. O miškas turi būti išaugęs į viršų apie 30-40 metrų. O Lietuvoje liko tik 10 metrų miškai.

Žodžiu situacija katastrofiška. Mano nuomonė tokia:

Kai užauginama tiek pat miško kiek ir iškertama, tai tada medis, rąstai yra ekologinė medžiaga. Tačiau šiais laikais, kai medžių nebėra, tai rąstinių namų statyba nėra ekologinė. Rąstas supūna, tai ekologija, jis nekenkia žmogui, tai irgi ekologija, bet, kad medžių Lietuvoj nėr, tai jau nebeekologija.

Taigi, raginu visgi nestatyti rąstinių namų. Nes jie šiuo laikmečiu nėra ekologiški.


Basta rašė:Šaunuolis, Laimi.
Gerai, kad apie tai prabilai.
Mane graužė sąžinė, bet vis dar galvojau apie rąstinį namą.
Bet po tavo žodžių nusprendžiau - kaip bus, taip, bet ekologiška stengsiuos išlikti iki galo.
Nes man apskritai gaila, kaip gamta išnaudojama.
Sakoma, tokia paskirtis, tai nieko tokio, ekologiška.
Žmogui padeda, tarkim, pušų pumpurai, ąžuolo, šermukšnio žievė, beržo, klevo sula.
Bet dabartinė situacija tokia, kad jei visi kartu pabandytumėme pasiimti tai, ką gamta duoda, tai...jos tikriausiai tiesiog neliktų.
Ir verčiau tegu žmogus kvėpuoja pušim savo hektare, o ne skina pumpurus ir vežasi į užterštą miestą, kad darytų inhaliacijas.
Taigi ir aš raginu nestatyti rąstinių namų.
Raginu pagalvoti.
Ir apsispręsti teisingam žingsniui.
Šiaudiniam žingsniui...


Dobė rašė:dievinu rastinius namus ir viską, kas iš medžio, bet tai, ką tu pasakei yra tiesa ir verčia mąstyti - miškai masiškai kertami (jau beveik ir iškirsti Lietuvoje, kertami be gailesčio Rusijoje) ir medienos ištekliai nebespėja atsinaujinti, dėl šios priežasties man nebūtų moralinio pasitenkinimo iš rastinio namo - va jeigu rastai būtų iš mano prosenelių sodinto miško ir dar aš pasodinčiau vietoj nukirstųjų dvigubai daugiau - tada kitas reikalas. vaje, reik skubėt sodint sodint ir dar kartą sodint


Uriel rašė:Po to, kai Afrikoje masiškai iškirto miškus dėl vertingos juodmedžio ir kitų medžių medienos, ištisi rajonai liko be vandens, suardyta ekostruktūra ir visa, kas auga... Diskaveris labai gerą filmą rodė kažkada.
Mane ta informacija sukrėtė r privertė susimąstyti, kokia trapi ir pažeidžiama mūsų Žemė.
Pritariu, Laimi, saugokim miškus, nes mūsų anūkams gali nelabai kokiu oru tekti kvėpuoti...
Kas pritaria molinio namo statybai? Kvieskit į talką )) Atvažiuosiu
Paskui gal ir man padėsit?





Kalnarute rašė:sudetinga... As turiu misko,seneliu palikimas.Aisku sovietu laikais jis buvo kertamas be gailescio ir dabar jame medziai auga apie 40 metu senumu.Statybai jei gali tikti tik dar mazdaug po 40 metu. Bet kai as apziurejau savo seneliu troba,tai tikrai stebejausi,nesupuvusi. Stogo perdengimo rastai is lauko puses nesupuve,sienos taip pat.Tik grindis name reikia keisti.Kalbejau su savo pusbroliu statybininku,jis sake,kad reikia ziniti tiksliai kada galima kirsti medi,kad namas kuo ilgiau isliktu ir mediena neputu.Seneliu namui jau bevaik 100 metu,manau stoves dar ilgai.


Dobė rašė:oij aš begalę literatūros apie rastinius namus jau perskaičiau:roll: kirsti medžius reikia žiemą, kažkur vasario mėn, kol dar nepradėjo judėti medžių syvai, šiaurėje - vėliau. senovės medkirčiai turėjo daug prasmingų ritualų šiam veiksmui. atsimenu skaičiau, kad negeru ženklu buvo laikoma, kai kertamas medis užsikabina tarp kitų medžių lajos ir pakimba - tokio rasto neimdavo. be to, prieš kertant medžius su jais kalbėdavosi, nusilenkdavo jiems, jų atsiprašydavo (vyksta apytaka-mainai gamtoje). svarbi ir mėnulio fazė - atrodo, turėjo būti jaunatis. kažkur internete buvau radusi nuorodą į visus šiuos medkirčių Feng Šui. reikės paieškoti ir įdėti.
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė bildukas Šeš 2007 02 17, 19:26

sveiki.kas del medziu medziams budingos zmogaus savybes labiausiai gimimas augimas branda ir mirtis.taigi mire kaip gyvenime taip ir statyboje nebepadės.jei medis subrendo tai gal geriau ji nuojauti o jo vietoje pasodinti naujaja karta.taigi viskas bus naturalu ir nereikes del nieko pergyventi.kaikur forumuose labai pergyvena kad kerta medzius kirsti galima o atsodinti privaloma o gal tie zmones mazai keliauja po lietuva ir nemato kad miskingu vietu tik daugėja.nes laukai kurie dirvonuoja jau uzsisejo patys misku.taip kad musu proanukiams medziu bus.
kas del rastinuku ,jei statyti tai tik is isdziovinto dziovyklose rastu,nesusigundykit musu auksaliezuviais meistrais kurie jums porins kad po atviru dangum po 2-3 men rastai isdziuva. dziovyklose dziovina visa menesi ir tik tada rastai buna tinkami statybai.
rastai gali turėti itrukimu tai naturalu aisku jeigu netruko kiaurom.
kitas dalykas yra kerte ar sukirtimo budas silciausias yra norvegiskas .
tvirciausia kertė turinti issikisima uz sienos,kirtimai be issikisancios dalies nera nei silti nei tvirti.
kas del impregnantu tai tik isorej viduj gal tik specifinese vietose.
klijuotas rastas tai tikrai nera naturalus rastas.
na cia as padrikai jei ka domintu placiau galiu parasyti turiu 4 m patirties norvegijoje rastiniu namų statyboj.
bildukas
 
Pranešimai: 3
Užsiregistravo: Šeš 2007 02 17, 19:10

Standartinė bildukas Šeš 2007 02 17, 19:27

ps.del namu galite rasyt bildukas@blog.lt
bildukas
 
Pranešimai: 3
Užsiregistravo: Šeš 2007 02 17, 19:10

Standartinė saulius Šeš 2007 02 17, 22:29

Ši žinutė ne praktiška, bet negaliu susilaikyt, kai rašoma, kad "miškingų vietų Lietuvoje daugėja". Ne plotu miškas matuojamas, mielieji, o TŪRIU. Laukai, kuriuose pridygę karklų ar pušelių- dar ne miškas, ir nežinia ar bus kada nors miškas. Medžių sodinimas neatlygina jokios žalos. Taip gaunamas kultūrinis miškas, kuris be žmogaus įsikišimo negali išgyventi, t.y.nepilnavertis, kurio ir mišku pavadint nelabai išeina...
Iš tiesų, pasak Laimio, ne ta dabar Lietuvoj situacija, kad būtų moralu statytis rąstinius namus. Kad subrendusį medį REIKIA nupjauti- visiškas nesusipratimas. Kas taip nustatė, ir kas turi tokią teisę? Kodėl gi žmogelių subrendusių neišgalabijus? Vaikai užaugs, jaunoji karta, taip sakant...
O namą statyt galima iš žalių rąstų, visiškai nereikia jų džiovint. Daug metų prireiktų... Lietuvoj yra rąstinių namų, stovinčių jau du amžius, o statė senovėj iš žalių rąstų, tiesiai nuo kelmo. Svarbu, kad medis būtų žiemą nukirstas. Džiovyklų mat nebuvo... Nebuvo ir "pažangių" europietiškų technologijų.
saulius
 
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: Tre 2006 06 21, 22:05

Standartinė Laimis Pir 2007 02 19, 17:45

bildukas rašė:sveiki.kas del medziu medziams budingos zmogaus savybes labiausiai gimimas augimas branda ir mirtis.taigi mire kaip gyvenime taip ir statyboje nebepadės.jei medis subrendo tai gal geriau ji nuojauti o jo vietoje pasodinti naujaja karta.taigi viskas bus naturalu ir nereikes del nieko pergyventi.kaikur forumuose labai pergyvena kad kerta medzius kirsti galima o atsodinti privaloma o gal tie zmones mazai keliauja po lietuva ir nemato kad miskingu vietu tik daugėja.nes laukai kurie dirvonuoja jau uzsisejo patys misku.taip kad musu proanukiams medziu bus.


1. Jei subrendo, tai reikia nupjauti? Sakykit, bildukas, kiek jums metų yra? Nes jeigu jūs jau subrendote, tai mes esam pasiruošę jus nupjauti. O gal dar norėtumėt pagyventi? Nu, bet gi jaunimo pilna, jo tik daugėja, ateinanti karta yra, jus tikrai galima pjauti...

2. Kad miškų Lietuvoje daugėja tai graži svajonė. Nes dabar visi miškininkai už galvų susigriebę - medienos nėra.
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė bildukas Pir 2007 02 19, 20:24

n taip dabar suprantu kodel lietuviu daugiausiai zudosi.jus esate per daug dideli pesimistai.
jauciu kad tuoj pasiulysite laukti kol medis pats nuvirs ar kiaule kanopas pakratys o tada jau statysime ir valgysime.net vegetarai ir tie juk nevalgo papuvusiu augalu o tik sunokusius.
o turis gerbiamieji matuojamas medienos tai tiesa o vat pamirstate kad ora valo ne kamienas o laja.jusu ziniai gamtos myletojai miskas ,kol jaunas sodinamas tankiai ,taigi laja tanki. paaugus yra retinamas ko pasekoj laja velgi sutankeja nes atsiradus vietos gretimi medziai ja pasinaudoja.aisku kazkas pasiulys tada geriau zole paseti bet ten auga daug jaunu medziu,o daugiausiai verkia buve valst misku ukiai nes zmonems susigrazinus miskus ukiai netenka daug pelno.kas gali paneigti kad ne pastarieji turi daugiausiai misko pjovimo technikos,kas palaimina plynus misko kirtimus.
gal ponai jums neteko ieiti i sena miska aisku nekalbant apie parkus.o vat as jums galiu papasakoti kad slapiuose miskuose medziai griuva ir puva .labai daug berzo ir uosiu yra apverktinoj padeti nes serga ir mirsta.parkus jei neprotingai kerta aisku negerai.bet brangieji jei vilkas yra misko zveriu sanitaras tai zmogus turetu buti sanitaru miske.
ps.o gal ponai ekologai norite paskaiciuoti kiek toksiniu medziagu ismeta pramone kuri kaiptik dirba tam kad mes pastatytume savo cementinius namus.gal ponai paskaiciavote kiek gamtai atseina apsivalyti nuo cemento gamybos,kiek nuo plytu gamybos ir kitu medziagu reikalingu jusu pamegtiems betono namams.
kodel niekas nepaklausiate stambiausiu gamintoju ir varikliu kureju kodel slopinama vandeniliniu varikliu technologija.manau jeigu pakeistume kuro tipa pelnu netektu nafta gausios salys ir kiti su tuo susija.pagalvokite kiek gamta ir zmones sutaupytu.bet matyt kazkam ta tyla naudinga .....sakysit nesaugi technologija ne velnio brangieji maciau internete savadarbi motocikla kazkoks meistrelis pasigamino, vokieciai lyg pradejo kazka galvoti.
taip kad statykite 80-100kv.metru medini nama .tikrai bus maziau zalos nei kad tuos 200-300 metu kiek jis stoves ,jus vazinesite benzininiu automobiliu,ir statysites murinukus.per tuos metus dukart uzaugs tie miskai kuriuos kerta dabar o murinukus deja tures griauti vietoj ju statyti kitus.ir vel ponai tersite musu gamta ir gyvensite betone.o mes sakem ir sakysim medis ekologiska.

jeigu kam idomu paskaiciuokit kiek pagaminama tersalu gaminant medziagas murinukui betonukui.kiek vel ju susidaro ji nuriaunant ir vel statant nauja.
mediniai namai gali isstoveti iki400metu ir gana neblogai atrodyti,ju tikrai nesinores griauti.
bildukas
 
Pranešimai: 3
Užsiregistravo: Šeš 2007 02 17, 19:10

Standartinė Laimis Pir 2007 02 19, 21:53

:) Cha, kaip juokingai gavosi... :)

Bilduk, apie mūrinius namus mes net negalvojame. Viskas taip yra kaip tu ir parašei. Rąstinis namas yra tūkstantį, o gal ir milijoną kartų geresnis už mūrinį namą. Rąstinis namas ir ekologiškesnis, ir sveikesnis, ir šiukšlynų nelieka (biodegraduojantis). O kai jis nebemielas, tai iš jo malkos išeina arba juo gali patręšti daržus, nes jis supūna ir vsio...

Dėl šito niekas gi ir nesiginčyja. Rąstas yra DAUG DAUG geriau už mūrą.

Tačiau yra ir dar geresnių statybinių medžiagų, nei medis (rąstai). Galima dar ekologiškiau padaryt, nei rąstinis namas.
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Donatas Šeš 2007 02 24, 21:38

bilduk, užsuk į Laimio paraše nurodytą puslapį ir sužinok! :wink:
Paveikslėlis
Donatas
 
Pranešimai: 24
Užsiregistravo: Sek 2006 06 25, 16:51
Miestas: Dar vis Klaipėda

Standartinė Aurimas Pen 2007 05 18, 14:15

www.delfi.lt buvo publikuotas įdomus straipsnis apie rąstinius namus - "Jaukus rąstinis namas"

Ištrauka iš straipsnio:

Rąstiniuose namuose nereikia kondicionavimo ar ventiliacijos sistemos, nes namas kvėpuoja ir natūraliai ventiliuojasi per sienas. Rąstiniai namai, skirtingai nei mūriniai, greitai įšyla ir lėtai atvėsta. Žiemą santykinė oro drėgmė yra gana žema, o vasarą ji pakyla, todėl perteklinė drėgmė patenka į sienas.

20–22 cm rąsto storio medinių namų šiluminė varža vidutiniškai yra 1,4 kv. m K/W. Ji mažesnė nei norminė (3,86 kv. m K/W), tačiau tai kompensuoja kitos rąsto savybės. Pridėjus ranką prie mūrinės sienos, jaučiamas žymus temperatūrų pokytis. Neišvengiamas šaltesnės sienos sąlytis su pašildytu ir drėgnu oru verčia šią drėgmę kondensuotis. Nustojus šildyti mūrinę patalpą tuoj pat tai pajuntame. Rąstiniame name šis procesas vyksta lėčiau dėl didelės rąsto šiluminės talpos. Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė išlaiko temperatūrą, artimą esančiai kambaryje. Todėl atvėsus patalpai kondensatas mediniame name nesusidaro.

Visas straipsnis - http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_women/new_forms/article.php?id=7449274
Aurimas
Pažįstamas
 
Pranešimai: 191
Užsiregistravo: Ant 2006 07 11, 15:09

Standartinė Aurimas Pen 2007 05 18, 14:53

Ir dar vienas įdomus straipsnis apie rąstinius namus "Tekintų rąstų namai tampa vis populiaresni"

Straipsnio ištrauka:

Beje, Trakų krašte namai buvo statomi iš 17 - 18 centimetrų storio rąstų, kuriuos nuo saulės ir lietaus saugojo dailylentės. Iš vidaus rąstai buvo įstrižai apkalami medienos juostelėmis ir užkrėsti ilgai laikytu kalkių ir smėlio mišiniu. Kalkės sugerdavo būsto (ypač virtuvės) drėgmę ir neleisdavo jai prasiskverbti iki medienos, o rąstams leisdavo „kvėpuoti”. Tokios statybos ir priežiūros namai ir dabar tebestovi, nors jų amžius jau priartėjo prie šimtmečio.

Šiuo metu „Trameno” įmonėje vienas statybininkas apmokomas senovinių medinės statybos technologijų subtylibių. Paaiškinimas paprastas - atsiranda vis daugiau užsakovų, norinčių, kad jų būstas kuo labiau primintų senovę, o medis būtų grubiai tašomas tik kirviu. Patyrę meistrai teigia, kad tašyto rąsto paviršius nuo kirvio smūgių sutankėja. Tokia mediena tarnauja ilgiau, o ypač ji praverčia sąsparose.

„Kad be reikalo nebūtų išradinėjamas dviratis, senovines statybos technologijas reikėtų užkonservuoti ir palikti būsimoms kartoms”, – įsitikinęs įmonės „Tramenas” vadovas E.Lavrinovičius.

Visas straipsnis - http://www.galve.lt/lt/numeriai/2006022408/tavo_namai/rastu_namai



Maug Lee rašė:> Rąstiniuose namuose nereikia kondicionavimo ar ventiliacijos sistemos, nes
> namas kvėpuoja ir natūraliai ventiliuojasi per sienas.

tiesiog tuščias reklaminis straipsnis.
Mediena rąstams Lietuvoje dažniausiai yra kertama neteisingu metų laiku t.y.
bet kada, kai tik gaunamas miško "kąsnis". Dėl to ją labai mėgsta vabzdžiai "kenkėjai". Todėl rąstai tiek pripurškiami visokiais chemikalais (tą reiškia "gerai apdirbta mediena" frazė straipsnyje), kad iš ekologijos lieka tik "madinga" idėja ir vaizdas. O vaizdo vėliau irgi nelabai lieka nes tokių rąstukų sienos yra per plonos (per maža šiluminė varža) ir yra reikalingos papildomai apšiltinti. Iš lauko to nedarysi, nes dings "brangus" vaizdas. Darysi iš vidaus. Ir gyvensi toliau visai ne rąstiniame name. Ir nebeliks to žadėtojo "kvėpavimo".
A ne taip?
--
M.Lee


Rolandas rašė:Galiu tik pritarti Maug Lee. Šiuolaikiniuose rąstiniuose namuose nėra jokios ekologijos. Tik "natūralūs" chemikalai :)


Irina rašė:Sveiki,

o ar užsakovas negali pasirinkti, kad jo rąstai nebūtų apdorojami iš vidaus arba tik ekologiškais impregnantais? man patinka rąstiniai namai, tačiau Lietuvoje mediena statyboms ne itin tinkama (be to jos jau ir nebėra), todėl kokybiškus rąstus veža iš Rusijos (Karelijos). kad namo nereiktų šiltint rąstas turi būti 22 cm storio, ar bent 20 cm. mediena turi būti nukirsta žiemą ar anksti pavasarį (dar pagal mėnulį), o pas mus tikrai kerta "kada papuola", tai rastai supleišėja, juos greitai užpuola kenkėjai ir iš viso juos dar taip apdoroja mechaniškai - nudrožia su freza ar aptekina, kaip kokius degtukus, tai man tokie atrodo apgailėtinai. Besidomėdama rąstiniais namais supratau, kad tikras rąstų namas, tai namas laikantis visą ritualą ir sutašytas rankomis - aišku, galima naudoti šiuolaikines technologijas, darbui palengvinti, bet turi būti ir tikro meistro ranka pridėta - ir namas tada visai kitaip atrodo - kaip koks kūrinys, o ne kaip degtukų dėžutė iš fabriko. Kurie norite tikro ekologiško rąstinuko, mokykitės šio senovinio amato, suburkite brigadą, tik tada būsite užtikrinti ekologiškumu, o Lietuvoje tokie meistrai jau baigia išmirt. Yra kitas aspektas - miškų kirtimas. Lietuvoje kirstinų miškų, mano nuomone, jau nėra. Statyti iš Karelijos ar Sibiro rąstų - man irgi gaila, juk žemė tai viena. Be to ir labai brangiai atseina tokia statyba, todėl ji visame pasaulyje prieinama tik pasiturintiems (išskyrus Rusijos taigos gyventojus).

Irina


Laimis rašė:Mano vienas draugas dirbo su rastiniais statiniais. Tai jis sake, kad siais laikais tai jau ir pati mediena nebeuzauga tokia kokia anksciau. Anksciau nukirsdavo medi, pastatydavo nama ir jis stovedavo kelis simtus metu ir nieko jam neatsitikdvo. O dabar kai stato, tai nors ir islaiko tradicijas - kerta ziema, pagal menuli, bet vis tiek medis nesilaiko.

Anksciau, sake jis, medziai augdavo sveikesni. Egles 150 metu budavo sveikos, o dabar iki 100 metu auga ir jau ispuve, nesveikos. Su visais kitais medziais tas pats. Ir paskui is tokios medienos pastatyti namai jau nebelaiko taip gerai, kaip anksciau laikydavo. Net ir tada jei juos nukirsime teisingu laiku ir su teisingais irankiais...

Mediena bloga del to, kad ji auginama nenaturaliai. Dabar kai miska pasodina, tai susodina eglutes viena prie kitos. Ir jos stiebiasi i virsu, jos labai tiesios, bet ju augimas visai kitoks, jos nebendrauja su ivairove, tada uzpuola visokie kenkejai, kad isnaikintu tas monokulturas. Negerai ir ispjovimas, nes miskuose mes galime stebeti, kad kai ispjauna dali medziu, tai kiti paskui labai lengvai patys iskrenta nuo vejelio, nes jie prisitaike augti miske, uzuovejoj, ir atlaikyti vejo smugius kartu. Kuris medis pasilieka, tai vis tiek jam jau sunkiau gyventi ir jis silpnesnis uzauga. Lietuvoje visi miskai yra sodinti. Taigi medienos visai nera normalios, tokios kaip seniau budavo. Kaip Karelijoj as nezinau, bet ner ko tiketis. Zinoma ten geriau, bet rugstingi lietus dabar visur nueina.

Girdejau zaliuosius skelbiant (apytikriai prisimenu), kad dabar Lietuvoje 90 proc. medziu yra nesveiki ir po 20 metu vargu ar beturesime sveiku medziu. Jie silpni, juos puola ligos, jie dziuna...

Medis auga 100 metu ir norint, kad jis teiktu sveikata, reikia visus tuos metus priziureti, kad jis augtu sveikai. Tai padaryti itin sunku. Uz pirma puse gyvenimo tu medziu mes negalime garantuoti, nes mes dar patys nebuvome gime. Uz antra puse jau galetume but garantuoti. Bet jei jie vezami is Karelijos, tai ar mes ten juos turejom galimybe priziureti, stebeti... Imam bet ka.

Anastasija siulo steigti gimines sodybas. Tai sodybos, kuriose gyvenama nuolatos. Butent cia ir augs medziai, kuriuos mes galesime priziureti visa gyvenima. Jau del situ medziu galesime buti garantuoti, nes visa laika kazkas juos priziurejo, priziurejo apylinkes, kad nebutu iskertami plyni plotai, kad nebutu gaisro, kad nebutu keiciamas landsaftas (melioracija, upiu tvenkimas, masinis misku iskirtimas ar pan.)

Norint, kad uzaugtu sveikas medis, reikia paprasciausiai nieko nedaryti. Kaip zmogaus gyvenimas labai priklauso nuo jo vaikystes, taip ir medzio gyvenimas labai priklauso nuo jo vaikystes. Jau nuo seklos. Sekla turi buti iberta i tinkama vieta. Zmogus deja to nezino kur iberti. Todel sita dalyka reikia palikti gamtai. Jei ji zino, tai tegul ir sodina. Sodinukai, kuriuos mes paimame is kitur ir perkasame pas save jau patiria trauma ir tai irgi atsiliepia visam tolimesniam jo gyvenimui.

Siais laikais mes daug sodiname, nes kuriames tusciuose laukuose. Tai neisvengiama. Bet reikia stengtis, kad tai butu vienintelis sodinimas. Kad jau musu vaikams gyvensiantiems toje sodyboje jau nebereiketu sodinti. Kad tada jau sodintu gamta.

Gamta tiksliai zinos kur pasodinti naujus medzius, ji zinos kaip juos auginti, ji suteiks jiems aplinkui ivairove... Mums beliks garantuoti, kad kuo maziau rugstingu lietu lytu ir oras, kad butu kuo geresnes sudeties, neuzterstas... Tokie medziai isaugs labai sveiki ir net juos nukirtus jie teiks sveikata is ju pastatytame name.

Mes savo sklype pasodinome nemazai medziu. Bet paskui as susigriebiau - stop. Ju jau pakanka, kad normaliai gyventi. Toliau tegu gamta rupinasi kur ka sodinti. Galima ikisti tik tokiu medziu kur gamta nepasodins - abrikosu, skiepytu obelu, skiepytu kriausiu, aktinidiju, silkmedziu. Nes mes juos vartojame maistui. Kai nebevartosime, tai nebereikes ir tu sodinti.

Medis auga 100 metu ir sunku ji priziureti visus tuos metus. Taciau galima nama statyti is siaudu. Jie auga vienerius metus. Pasejai rugseji ir po metu - rugpjuti - nupjovei rugius. Taip per trumpa laika galima uzsiauginti sau nama ir buti garantuotam, kad statybine medziaga yra uzauginta tinkamai.

Taip pat galima naudoti moli, kuri iskasame giliai is po zemiu ir jis nera uzterstas visokiom kenksmingom medziagom. Butu gerai, kad virs kasamo molio niekada nebutu buve dirbamu lauku i kuriuos pila trasas, chemines atliekas, pesticidus ar panasiai. Per kazkuri laika tos medziagos suyra, bet as nezinau per kuri.

Geriausi akmenys yra netasyti ir neskaldyti. Juos tada maloniausia liesti.

Puiki statybine medziaga yra nendres. Jos pralenkia siaudus, nes siaudai yra kulturiniai, ju gamtoje neauga, jie nenaturalus, o nendres yra tikra gamtos dovana. Ji taip pat uzauga per vienerius metus ir jos stiebas jau daugiau nebeaugs, galima ji pasiimti statybai nieko nenuzudant.

O tikrus gydancius ir sveikus medzius tures tik musu anukai. Tada bus galima ir statyti is rastu, o kol kas deretu ju vengti.

Laimis Zmuida


Šie laiškai paimti iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve
Aurimas
Pažįstamas
 
Pranešimai: 191
Užsiregistravo: Ant 2006 07 11, 15:09


Grįžti į Buveinė

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

cron