iš tikrųjų, anksčiau žmonės nebuvo tokie apgamuoti kaip dabar... iš praktikos pastebėjau, kad apgamų atsiradimui turi įtakos piktnaudžiavimas saule - jei nuo jaunų dienų sviliniesi pliaže (dar blogiau - soliariume), tai po to įvyksta negrįžtami odos pakitimai, oda vysta, atsiranda daugybė apgamų, dėmių, kurių kasmet vis daugėja ir t.t. ypač jei pati oda iš prigimties šviesi.. dar spėju, kad apgamai yra susiję su kepenų veikla. pastebėjau, kad kepenis ir odą gerai veikia oranžinio pigmento turintys augalai - ugniažolės, medetkos. visus apgamus galima įtrinti ugniažolės sultimis - taip pamažu jie naikinami, bet reikia turėti daug kantrybės, nes per dieną taip gydant tikrai neišnyks. strazdanas ir pigmentines dėmes galima išbalinti citrinų sultimis. šiaip norint atsikratyti apgamų tinka bet kokios rūgštys - aišku, geriau vaisių, bet galima ant jų lašinti ir acto rūgštį - labai atsargiai kasdien po vieną lašą tiksliai ant apgamo. lašas po lašo, kaip sakoma, ir akmenį pratašo
paparastai apgamų atsiranda daugiau žmogui senstant, tai susiję su pakitimais visame oragnizme, tačiau kodėl vis dėlto ir daugeliui jaunų žmonių atsiranda apgamų? matyt, ir vėl kalta ekologija - dėl aplinkos užterštumo mūsų organai taip pat užsiteršia, stengiasi valytis - štai ir išlenda apgamai.. kitas dalykas, kad nesame užsigrūdinę - kūnas bijo ne tik šalčio, bet ir saulės. Prisimenu, P. Ivanovas rašė, kad norint odą pripratinti prie saulės, reikia nusirengti jau labai ankstyvą pavasarį, kai tik išlenda saulutė, tada oda apsipranta ir matyt dėmių jau nebeatsiranda. užtai ir reikia gyventi gamtoje, kad būtų galimybė vaikus nuolat grūdinti saulėje. o tiem, kas nėra užsigrūdinęs saulės atžvilgiu (kaip ir aš pati), patarčiau elgtis labai atsargiai, ypač kaitrią saulėtą dieną atvirame lauke, jei esate baltaodžiai - neleiskite, kad jūsų oda nusviltų ir paraustų kaip vėžio, geriau grūdinkimės palaipsniui arba pradėkime degintis ... žiemą