Žemdirbystės atsiradimas

mūsų praeitis

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Žemdirbystės atsiradimas

Standartinė ** Sek 2006 12 31, 14:38

Buvo džiugu rasti eilinėj knygoj. Atsimenu, kai mokėmės, kad "išradus" žemdirbystę, žmonių gyvenimas pagerėjo, maistas pasidarė kokybiškesnis. Čia šiaip, užuomina.


Iš knygos Didžiosios civilizacijos. Vyriausiasis redaktorius Goran Burenhult. Išleido Alma littera
403 p.

Įspėjimas: žemdirbystė gali būti kenksminga sveikatai

Taip iškilo ir žlugo šiaurės Meksikoje susidariusi sudėtingiausia indėnų kultūra. Neturint archeologinių radinių Misisipės visuomenės plėtra lieka neaiški, o tai temdo visuotinai susiklosčiusį mūsų supratimą apie praeitį. Per dažnai kultūros raida suprantama kaip daugybė didžiulių technologijų revoliucijų, kurios kažkokiu būdu pasaulį padarė geresne vieta gyventi. Esame įsitikinę, kad dėl savo išradingumo ir pažangos priešistoriniai žmonės po truputį sumažino sunkumų ir pavojų, su kuriais susidurdavo visa žmonija.

Vadinamoji neolito revoliucija, kai žmonės pradėjo auginti įvairias kultūras, yra vienas iš tokių pokyčių; manoma, kad ji panaikino žmonių priklausomybę nuo gamtos ir metų laikų. Toks požiūris besąlygiškai aukština pažangą, kuriai būdingas gyventojų skaičiaus didėjimas ir žmonių sugebėjimas labiau valdyti savo gyvenimą. Galima tvirtinti, kad žmonėms pradėjus verstis žemdirbyste sumažėjo jų darbo krūvis, pagerėjo mityba ir juos kankino kur kas mažiau ligų – trumpiau tariant, žmonių gyvenimo kokybė vis gerėjo.

Šias prielaidas apie pažangią žmonijos praeities raidą šiandien paneigia nauji tyrimų rezultatai, t.y. kad pasikeitusi sveikatos būklė, siejama su žemdirbystės suklestėjimu, yra kur kas sudėtingesnė, nei manyta anksčiau. Pavyzdžiui, dabar žinoma, kad sukultūrinimas – genetinė augalų manipuliacija – nebūtinai pagerina augalų maistinę vertę; iš tikrųjų gali būti atvirkščiai. Dar daugiau, kadangi laikomų atsargų maistinė vertė dar labiau sumažėja, sėslios bendruomenės, kurios maitinosi maisto atsargomis, vartojo gerokai prastesnį maistą.

Kai kurie šiuolaikiniai žmonių griaučių liekanų tyrimai rodo, kad sukultūrinti augalai ir sėslus gyvenimo būdas paskatino daugybę ligų. Pavyzdžiui, Diksono pylimuose Ilinojuje, kuris klestėjo miškų laikotarpiu (nuo 800 iki 1250 metų) ir vėlesniu Misisipės laikotarpiu (nuo 1250 iki 1400 metų), Misisipės žmonių sveikata, mityba ir gyvenimo trukmė smarkiai smuko. Paplito ligos dėl prastos mitybos (tikriausiai dėl per didelio gyventojų tankumo), sužeidimai (tikriausiai dė padažnėjusių smurto atvejų), porotinė hiperostozė (kaulų lūžiai, kuriuos tikriausiai lėmė mažakraujystė), itin padaugėjo susirgimų dantų ligomis. Trumpai tariant, šie žmonės patyrė blogesnes sąlygas ir turėjo mažiau gyvenimo vilties nei jų protėviai. Kai kurie tyrimai leidžia manyti, kad vietoj medžioklės ir maisto rinkimo ėmus intensyviai auginti kukurūzus infekcinių ligų paplitimas Misisipės bendruomenėse galėjo išaugti dvigubai. Iš esmės “pažanga” pareikalavo didesnių aukų, nei daugelis norėtų manyti.

Kai kuriose srityse sąlygos buvo geresnės nei kitose. Alabamoje esančiame Mondvilyje ir Etovoje, Džordžijoje (nuo 1250 iki 1500 metų) žmonės buvo palyginti sveiki ir jų gyvenimo trukmė ilga, tačiau aiškiai skyrėsi visuomenės klasės. Nors aukštesnės padėties žmonėms skirtuose pylimuose palaidoti vyrai mirdavo palyginti vėlai (apytikriai 40 metų), tie, kurie palaidoti aplinkinių kaimų kapinėse (turbūt žemesnės padėties sritis), mirdavo tesulaukę 23 metų. To meto medžiotojai ir maisto rinkėjai, gyvenę atokiose gyvenvietėse netoli Etovos, buvo kur kas aukštesni ir tvirtesni nei žemdirbyste besiverčiantys kaimynai; juos mažiau kankino infekcijos ir artritas.

Šios šiuolaikinės studijos ne tik atskleidė žemdirbystės tamsiąją pusę, bet ir pabrėžė plačiai paplitusių “pažangos” idėjų klaidingumą. Nelauktai paaiškėjo, kad Amerikoje ir kitose vietose žemdirbyste nesiverčiantys žmonės galėjo gyventi sveikiau ir ilgiau nei jų amžininkai žemdirbiai.
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė ** Ant 2007 11 20, 1:10

Paveikslėlis

Daniel Quinn knygoje "B istorija" yra labai įdomių minčių ne tik apie žemdirbystę, bet ir apie daugelį kitų dalykų.

Papasakosiu šį tą, kad būtų aiškiau apie ką kalbama knygoje.

Vienos iš žemdirbystės rūšių atsiradimas - ją Quinn vadina "totalitarine žemdirbyste" - žymi tikrą lūžį žmonijos vystymęsi.
Prieš 10 tūkstančių metų Artimuosiuose Rytuose išsivystė viena iš žemdirbystės formų, “totalitarinė žemdirbystė”, kuri “priverčia tarnauti visas gyvybės formas vienam vieninteliam tikslui – nepaliaujamai ir beatodairiškai žmonėms tinkamo maisto gamybai. Ši žemdirbystės rūšis leidžia sukaupti didžiules maisto atsargas, o tai savo ruožtu skatina ją praktikuojančių gyventojų prieaugio didėjimą. Tuo pačiu prasideda neregėta teritorinė ekspansija, ir kitokį gyvenimą gyvenantys žmonės sunaikinami arba asimiliuojami (netgi tie, kurie yra žemdirbiai, bet praktikuoja kitą žemdirbystės rūšį). (…) P. 339.

Tik totalitarinės žemdirbystės neužteko, reikėjo, kad kartu atsirastų iki tol gyvenusiems žmonėms visiškai nebūdingas įsitikinimas, kad vieną iš gyvenimo būdų reikia primesti visiems.

Taip pat knygoje kalbama apie “didžiąją užmarštį”. Šiuo metu žmonės gyvena migdydamiesi įsitikinimu, kuris būdingas visai mūsų kultūrai, kad dabartinė civilizacija buvo tarsi užprogramuota, svarbūs tik pastarieji 10 tūkstančių metų, kai žmonės pradėjo verstis žemdirbyste (iš tikrųjų – viena iš jos formų) ir kurtis miestus ir visiškai ignoruojama mintis, kad iki tol žmogus gyveno milijonus metų. Trumputis laikotarpis – 10 tūkstančių metų - yra istorija, o iki tol buvę milijonai žmogaus gyvenimo metų yra tik priešistorė. Iš mūsų perspektyvos žiūrint tais laikais lyg ir nieko nevyko arba tie žmonės buvo tokie lėtapėdžiai ir tiek ilgai ruošėsi, kol pagaliau pradėjo elgtis taip, kaip jiems ir priklauso – kurti dabartinę civilizaciją. Iki "agrarinės revoliucijos" buvęs laikotarpis iš mūsų sąmonės yra tarsi išsitrynęs.
Tačiau mes praleidžiam mintį, kad iki tol gyvenusių žmonių gyvenimo būdas buvo stabilus, jis buvo pasitvirtinęs kaip veiksmingas žmonių rūšiai (kaip paukščiams sukti lizdus ar vorams megzti tinklus). Tuo tarpu pastarieji keli tūkstančiai metų žymėjo tokių reiškinių kaip karo, nusikalstamumo dabartine prasme, vergovės, maro, bado (!), ekonominio nestabilumo atsiradimą. O šiuo metu mes stovime praktiškai ant susinaikinimo ribos. Ir tai dėsninga, nes išplaukia iš tam tikro mūsų kultūrai būdingo požiūrio, kuris atsirado kaip totalitarinės žemdirbystės ir savo galios pajautimo pasekmė: “Pasaulis buvo sukurtas Žmogui, o Žmogus turi jį užkariauti ir valdyti”. Tačiau kažkodėl pasaulis atsisako būti mūsų valdomas.

Taip pat mes kartais apie gamtą mąstome kaip “apie visų karą prieš visus”. Tačiau iš tikrųjų gyvų organizmų bendruomenei būdinga didžiulė įvairovė ir net konkuruodami jie laikosi ribotos konkurencijos dėsnio, kuris reiškia, kad “galima varžytis iš visų jėgų, tačiau neturi teisės nuožmiai persekioti ir naikinti savo konkurentų, neturi teisės naikinti jų maisto ar užkirsti jiems kelius, kad negalėtų to maisto pasiimti”.
Galima pastebėti, kad dabartinė žmonių veikla yra nukreipta prieš įvairovę, kuri yra svarbiausias gyvų organizmų bendruomenės bruožas ir kuri milijonus metų užtikrino gyvų organizmų bendruomenės gyvybingumą.


Kelios labai smagios mintys. Truputį pacituosiu :):
(…) Galėtumėte pamanyti, kad tasai, kuris neša geras naujienas, turėtų tapti didvyriu, bet taip toli gražu nėra. Mūsų kultūros žmonės pripratę prie blogų naujienų ir visuomet pasirengę jas išgirsti. Tad jei dabar atsistočiau ir paskelbčiau, kad esame prakeikti ir pasmerkti pražūčiai, niekas nepratartų man nė vieno blogo žodžio ir manęs neapkaltintų. Tačiau kadangi šitokių naujienų neskelbiu, esu apdrabstytas purvais ir smerkiamas. Tad prieš paskelbiant geras naujienas leiskite man aiškiai išdėstyti blogąsias, kurias mūsų žmonės visad pasirengę išgirsti.

    Žmogus yra pasaulio rykštė, ir jis GIMĖ tokiu prieš kelis tūkstančius metų.
Patikėkite, ištaręs šiuos žodžius visame pasaulyje netrukčiau susilaukti audringų plojimų, tačiau tikroji žinia, kurią atėjau jums perduoti, yra štai kokia:
    Žmogus atsirado NE prieš kelis tūkstančius metų, ir jis gimė NEbūdamas pasaulio rykšte.
O štai dėl šios žinios esu pasmerktas ir apdrabstytas purvais:
    Žmogus gimė prieš MILIJONUS metų, ir jis nebuvo didesnė rykštė negu vanagai, liūtai ar moliuskai. MILIJONUS metų su pasauliu jis sugyveno TAIKIAI.
Tai nereiškia, kad žmogus buvo šventasis. Tai nereiškia, kad po žemę jis vaikščiojo kaip koks Buda. Jis tiesiog gyveno per daug nekenkdamas kitiems, kaip, pavyzdžiui, hiena, ryklys ar barškuolė.
    Pasaulio rykštė ne ŽMOGUS apskritai, o tik viena kultūra. Viena iš šimtų tūkstančių kultūrų. MŪSŲ kultūra.
O štai pati geriausia mano atnešta naujiena:
    Kad neišnyktume, mums nereikia pakeisti VISOS žmonių giminės. Tereikia pakeisti savo kultūrą.
Žinoma, aš nesakau, jog ši užduotis lengva. Ji bent jau nėra neįmanoma. “ (p. 348-349)


Trumpai neįmanoma papasakoti net svarbiausių knygos minčių, aš paminėjau tik kelias, todėl rekomenduoju knygą perskaityti patiems.


knygos aprašymas:
Amerikiečių rašytojas Daniel Quinn knygoje ,,B istorija“ rašo apie visuotinai pripažintas idėjas, įsitikinimus ir nuostatas, kurios darė įtaką mūsų kultūrai nuo pat jos gimimo. Tapusios mūsų savastimi, jos tuo pačiu nubrėžė pasaulio bei pačių savęs pažinimo ribas ir net tapo pavojingos.
Už savo pirmąją knygą ,,Izmaelis“ autorius pelnė Turner Tomorrow premiją, kuri skiriama už kūrinius, siūlančius kūrybiškus ir pozityvius globalių problemų sprendimo būdus.


Užsiminimas apie knygos turinį iš tinginystės filosofijos persektyvos :):
http://www.blogas.lt/LaimisZmuida/26225 ... -zeme.html
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34


Grįžti į Kilmė

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron