esu tiems, kam esu

Pamaniau, būtų labai šaunu, jei kiekviena šeima susikurtų savo herbą, kurį neštų iš kartos į kartą...
Tik vat, dalykėlis - tas pats, kaip ir su pavarde, - kas, ar moteris, ar vyras, ateidama/-as į šeimą atsineštų savo herbą, o gal kurtų naują [bendrą]?

Šis klausimas labai lengvai išsprendžiamas. Reikia tik kurti tą herbą ant žemės lopinėlio ir ne pieštuku, o gėlėmis, medžiais ir kitais augalais. Iš viršaus atrodys labai gražus herbas.

O jauniausias sūnus ar duktė galės pasilikti jį prižiūrėti, o kiti vaikai išėję sukurs naujus herbus ant žemės motinos veido...

O aš gal kalbu apie tą herbą, kurį tėvai dės ant Giminės knygos

Tai gali nufotkinti žemės lopinėlį iš viršaus ir dėti ant giminės knygos. Nu nieko gražiau tikrai nebus.

labai būtų gražu tuos herbus ant vėliavėlių nusipiešti, tas vėliavėles galima pakabinti prie namų, kai šeima ką nors svarbaus švenčia, papuoštų kiemą ir suteiktų šventiškumo