esu tiems, kam esu

Siūlau šioje temoje pakalbėti apie žodžių prasmes ir protėvių išmintį, kurią galima būtų atsekti iš senos kilmės žodžių. Parašykite savo atradimus. Bus įdomu.

Pavyzdžiui lietuviškas žodis "ąžuolas" susišaukia su žodžiais "aš uola", "čiobrelis" - "čia brolis", "sąmanos" - sąmonė. Rusiškas žodis "vesiolyj"(linksmas) susišaukia su "ves siol" (visas kaimas).

Taigi atskleiskime mūsų protėvių pasaulėžiūros lobyną per senąją kalbą.

Angliskai "inspire (Ikvepti) tinka su "in spirit" (dvasioje). Manau, cia tikrai yra prasmes..
Dar norejau pasakyt, kad "ąžuolas" senovėj buvo "aržuolas" ir tik po to pasidare a nosine.

"Česukai" (kur yra Merkines piramide) su "cia suka".

Pajūrio žmonės rugsėjo 29 mena kaip Dagotuves. Prosenoviškas žodis "daga" reiškia brandą ir derlių, taip pat sudygusius žiemkenčius. Todėl ir sakoma : "kokia vaga, tokia ir daga", - kaip pavasarį išpurensi dirvą, tokį ir derlių gausi.

"Bogatyj" (rus.k. reiškia turtingas) nuo žodžio "Bog" (Dievas)
Vadinasi turtingas yra tas, kuris dvasingas, turtas yra tai kas dieviška.

Gal negerai darau jog menu rusiškus žodžius, bet ypač istrigo "rabotnik" - liet. darbininkas. "rab" - liet. vergas. Tuomet darbas tai vergovė.

Man regis kad tarp lietuvių ir rusų kalbų ypač daug sąsajų. Todėl man įdomu spėlioti ir rusiškus žodžius

Paprastas atradimas:
talka nuo žodžio telkti

įdomu , kodėl mažus vandens lašelius , krintančius iš dangaus , vadiname lietumi ?

Cia neismanau nieko, tik zinau, Kad Baltarusijos miestas Brestas, kazkada ikurtas lietuviu. Tada tai buvo paprasciasia BRASTA.

įdomūs mūsų mėnesių pavadinimai
pavasaris tai paukščiai: kovas , kovai parskrenda
balandis
gegužė, su pinigėliais laukiam užkukuojant
vasara medžiai :birželis, panašu į berželį
liepa, liepos žydi
na rupjūtis ir rugsėjis , tai tikriausiai svarbiausi metų darbai-
rugius sėjam , rugius pjaunam
lapkritis, lapai krenta
gruodis, gruodas kausto žemelę
sausis, sausa net medžiai braška

va ir liko du nežinomi mėnesiai. SPALIS ir VASARIS

Pataisysiu. Kovas- nuo žodžio "kovoti". Paukštis, matomai, šį vardą gavo todėl, kad parskrisdavo šį mėnesį, buvo tarsi karo šauklys. Kovas buvo senovės baltų karo dievas, pavasaris daugeliui musu proteviu tautos (ne valstybes) klestejimo laikotarpiu reiškė išvykimą į karo žygius.

įdomu

spalis - tai yra, matyt, kad kuldavo rugius ir spaliams, kurie nuo jų lieka, buvo suteikta garbė pavadinti mėnesį
vasaris - jau vasarėja (pavasarėja), kiek žinau..

šitoj temoj dar http://anastasija.lt/forum/viewtopic.php?t=1699

sausis - pusis, pusčius, pustis
vasaris - pusis, pusčius, pustis, vaseris
kovas - kovinis
balandis - karvelinis, karvelis, mildvinis, sultekis
gegužė - gegužis, gegužinis, žiedų mėnuo, žiedis
birželis - berželis, biržis, beržis, biržetas
liepa - liepžiedis, liepinis, šienpjūtis, šienpjūvis
rugpjūtis - žilio mėnuo, pjūmonės mėnuo, pjūtis
rugsėjis - šilius, šilų mėnuo, rudugys, rudugis, rugsėjas, rujos mėnuo:)
lapkritis - vėlių mėnuo, lapkristis
gruodis - Kalėdų mėnuo, Kalėdis, gruodinis, siektis

Kovas buvo senovės baltų karo dievas

Gaila, negaliu pasitikrinti užrašų, tačiau kiek iš atminties prisimenu, man atrodo, kad Kovas iki XVIII-XIX a. (?) šaltiniuose neminimas kaip lietuvių dievas. XIX a. buvo populiaru savo šaknų ieškoti Senovės Romoje. Daugelis tautų norėjo būti “kilmingos”, todėl save kildino iš ten. Taip pat ir jų dievų panteonas buvo laikomas etalonu. T. Narbutas pagal to meto madą (ir iš vis – kokia mes tauta, jei net neturim normalaus dievų panteono? ) sukūrė visą lietuvišką dievų panteoną pagal romėnų pavyzdį, su išplėtotais šeimyniniais ryšiais, hierarchija. Tokie dievai kaip Nijolė, man atrodo, kad ir Kovas, net Milda pirmą kartą aprašyti Narbuto, iki tol jie neminimi.

saulius rašė:Pataisysiu. Kovas- nuo žodžio "kovoti". Paukštis, matomai, šį vardą gavo todėl, kad parskrisdavo šį mėnesį, buvo tarsi karo šauklys. Kovas buvo senovės baltų karo dievas, pavasaris daugeliui musu proteviu tautos (ne valstybes) klestejimo laikotarpiu reiškė išvykimą į karo žygius.

Idomi versija. kazkaip I karta girdziu, kad karai prasidedavo butent pavasari.

Tai buvo ne tokie karai, kaip dabar, o nedidelių būrių žygiai į kaimynines slavų žemes. Plėšikavimas, kitaip sakant. Kažkada tai buvo rimtas vyrų užsiėmimas, labai aiškiai atspindėtas tautosakoje. Žiemą joti i tokius žygius labai nepatogu.

man labai primena žodis fėja, žodį vėjas. Kažin gal čia yra kokių sąsajų?