Jei žmogus pats nenori atsikratyti šios priklausomybės, kitas jam padėti negali.
Pirmiauasia - pats žmogus!
O visa kita...
Maldos -* gerai, jei tai daro pats alkoholikas. Jei kiti - beviltiška.
Žinote ką sako alkoholikai vyrai, kai jų žmonos juos bando gelbėti?
- nagi tai TU norėjai, tai dabar TU ir žiūrėk, kaip man nesiseka!
išversiu:
jei noro pats alkoholikas nepareiškia lipti lauk iš šio liūno, ir kitas jį aktyviai bando gelbėti, puikiai matydamas draugo ar artimo žmogaus degradavimą, geriantysis ima "peradresuoti" atsakomybę už savo nenorą įjungti valią ir dėti kokias nors pastangas, kad iš alkoholizmo liūno bristi lauk, ir už savas nesėkmes kaltina tą, kuris bando jam padėti. Tipo - čia gi tu nori, kad aš negerčiau. Aš irgi noriu negerti, bet valia kažkur dingusi...
Taip kad nereikia stengtis gelbėti per prievartą, nieko nebus. Alkoholikai kažkokiu mistiniu būdu randa vieni kitus, ir žaibiškai susireguliuoja "gramą".
O gelbėjantys - tik susilaukia priekaištų ir pykčio. Norite tuo įsitikinti? Bandykite savo praktika