Receptorius „skanu“ užkariavo smegenis

tai, kas palaiko sveiką kūną ir sielą ir pagydo

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Receptorius „skanu“ užkariavo smegenis

Standartinė Basta Pen 2007 12 14, 23:59

http://www.skrastas.lt/?data=2007-12-12 ... 1197384810

Receptorius „skanu“ užkariavo smegenis
2007 m. Gruodžio 12 d.
versija spausdinimuiSpausdinti KomentaraiKomentarai (7)

Receptorius „skanu“ užkariavo smegenis

Janina Tutkuvienė, Vilniaus universiteto docentė mokslų daktarė, gydytoja anatomė ir antropologė sako, kad žmonės maisto produktus renkasi pagal reklamą ir įpakavimą. Išreklamuotame maiste daug glutamato, todėl per dešimtmetį žmogus išsiugdė naują receptorių — „umami“, kuris reiškia — “skanu“.

Svajūnas SABALIAUSKAS

svajunas@skrastas.lt

Įpakavimas — problema ir vilionė

Dabar nieko nenustebinsi braškėmis gruodžio mėnesį, arbūzais — sausį. Pasak J. Tutkuvienės, dar ne daug kas susimąsto, ar tai tikrai yra gerai.

Sovietmečiu ir Lietuvos nepriklausomybės pradžioje prieš šv. Kalėdas į maisto prekių parduotuves patekdavo tik mandarinai. Daugelis, matę gražius įpakavimus ir šviežius vaisius užsienio pardutuvėse tik per televizorių, norėjo, jog toks pasirinkimas būtų ir Lietuvoje.

Dabar prekybos centruose pasirinkimas — didžiulis: nuo kiaulienos iki strutienos, nuo obuolio iki anonos vaisiaus.

Jei prieš dvidešimt metų užsieniečiai, paragavę lietuviško maisto jį girdavo, tai lietuviai galvodavo, kad svečiai meluoja. Užsieniečiai pirko duoną, net cukrų ir sakydavo, kad lietuviškas cukrus — labai saldus.

„Tuomet galvodavome, kad lietuviškas maistas — nusibodęs, kad skanus — tik importinis: kaip gražiai viskas supakuota, kokios blizgančio etiketės“, — sako J. Tutkuvienė.

Antropologė prisimena: pažįstami vokiečiai, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atvažiavo aplankyti jos šeimos ir atvežė lauktuvių. Šeimai itin patiko įpakavimas. Tuomet vokiečiai įspėjo, kad įpakavimas — didelė problema, su kuria Lietuva susidurs po kelerių metų.

Vokiečiai tikino, kad trijų asmenų šeima per dieną išmeta daugiau nei kibirą šiukšlių. Tuomet identiška lietuvių šeima šiukšlių kibiro nepripildydavo per kelias dienas.

Prekybcentrio ūkas

„Kaip dabar mes renkamės maistą? Didieji prekybos centrai sukelia hyper įspūdį. Liaudiškai tariant, įspūdis trenkia per emocijas, perki, ko nereikia.

Jei ateini nusiteikęs pirkti vieną ar kitą produktą, tai akys turėtų koncentruotis ties norimu produktu. Bet suveikia įpakavimas, matyta reklama. Bet kuris produktas lieka kažkelintoje vietoje, nes jis — užpakuotas, negali nei pauostyti, nei pamatyti kaip jis atrodo„, — sako mokslininkė.

Tuomet, nebetekę uoslės ir matymo sensorių, žmonės renkasi prekę, apie kurią sužinojo iš reklamos. Nemažai daliai žmonių įtakos turi kaina, ypač akcijos — „du už vieną kainą“. Beveik niekas neskaito, kas ant etiketės parašyta, kokia produkto sudėtis.

„Atrodo, kad tai — niekas. Net įpakavimas veikia per tam tikras smegenų sritis. Skonį ir kvapą suvokiame per pačias seniausias mūsų smegenis. Jos susijusios su emocijomis, elgsena, motyvacija ir net su libido ir yra labai paveikiamos vizualinių, net klausos dirgiklių. Tad galime tik įsivaizduoti, kaip galima manipuliuoti pakuotėmis“, — sako mokslininkė.

Tyrimai nėra viešinami

Pasak J. Tutkuvienės, maisto pramonė itin galinga, todėl užsako tyrimus, pasisamdo mokslininkus. Bet šie tyrimai nepublikuojami moksliniuose žurnaluose.

„Neveltui atsiranda filmai ir romanai apie užsidariusius laboratorijose mokslininkus. Perkeltine prasme “blogiečiai“ mokslininkai nustato tikslias smegenų vietas, kurios atsako už skonio suvokimą, sotumo centrą, kuriame dominuoja glutamato receptoriai“, — sako antropologė.

Mokslininkė teigia: glutamatas — amino rūgštis — „pasako“ žmogui, kad maistas yra skanus. Naujausiais tyrimais nustatyta, jog tam tikri glutamato receptoriai jau atsirado burnos gleivinėje ir liežuvyje. Dešimties metų senumo vadovėliuose apie tokius receptorius dar neužsimenama.

Pasak antropologės, dar prieš kelerius metus buvo išskiriami šios skonio rūšys — saldu, sūru, kartu, rūgštu. Iš šių skonių mišinių atsirasdavo maisto skonio pojūtis. Prieš keletą metų vadovėliuose pasirodė naujas terminas, kuris rašomas kabutėse — „umami“. Terminas kilęs iš japonų kalbos, išvertus reiškia — skanu, gardu.

„Umami“ tampa dominuojančiu skoniu, kurio pagrindas — glutamatas. Anksčiau žmonės reikiamą jo kiekį natūraliai gaudavo su maistu, dabar to paties glutamato didžiulį perteklių gauname valgydami mėsą, dešrą, sūrį, bulvių traškučius.

„Gamintojai pradėjo glutamatą sintezuoti. Amerikoje prieš dvidešimt metų prasidėjo glutamato pikas. Viena iš pasekmių — nutukimas“, — sako J. Tutkuvienė.

Šiurpūs rezultatai

Mokslininkas Herman Ussen tyrinėjo glutamato poveikį su žiurkėmis. Viena grupė žiurkių buvo gausiai maitinama natūraliu maistu, antroji — maitinama tokiu pačiu kiekiu, tik su glutamatais. Trečioji grupė gyveno natūralios gamtos sąlygomis.

Po dviejų mėnesių žiurkės, kurios maitinosi natūraliomis sąlygomis, niekuo nesiskyrė nuo lauke gyvenančių žiurkių. Kurios gavo daug maisto, netuko, bet ateidavo, paėsdavo ir vėl nueidavo.

Žiurkės, kurios gavo maistą su glutamatu, nuolat ėdė. Nejuto sotumo jausmo. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad šios grupės žiurkės tiek nutuko, jog joms buvo sunku vaikščioti. Jei ši žiurkė nuvirstų ant nugaros, sunkai beatsiverstų ant šono.

Mokslininkas ištyrė nutukusių žiurkių smegenis. „Smegenų dalyje, kur yra sotumo jausmas, ląstelės buvo tiesiog juodos. Jos buvo apnuodytos“, — sako J. Tutkuvienė.

Pasak mokslininkės, kuo daugiau krauju į žmogaus smegenis ateina glutamato, tuo daugiau jis nori valgyti. To akivaizdus pavyzdys — amerikonai, kurie be perstojo valgo.

Jie bando imituoti sveiko gyvenimo būdą, sportuoti, bet tuo pat metu šlamščia hamburgerį ir užgeria kola. Amerikonai nesupranta daugelio europiečių, kurie nuolat neužkandžiauja.

Mokslininkė J. Tutkuvienė pataria rinktis ne paveiksliuką, o maisto produktą, kurio sudėtyje būtų kuo mažiau glutamatų, pažymėtų „E“ raidele.


glutamatas, 2007-12-12 00:10
N.B. Straipsnio neskaičiau, nes jo dar nėra.
Tai yra skonio "sustiprintojas". Pvz., valgai apelsiną, o jo skonis kotai silpnokas. Užsibarstyk gliutamato, ir apelsinas jau kaip kokie penki turi kvapo ir skonio. Arba koks mėsgalis. Tai tokie skaidrūs kristalai. lt . wikipedia . org / wiki / Umami
---- Citata iš ten:
Kai kurie žmonės dėl genetinių sutrikimų nesugeba įsisavinti didelių glutamatų kiekių, todėl, suvalgius daugiau maisto su glutamatais, jiems pasireiškia vadinamasis kinų restorano sindromas. Sindromo požymiai: krūtinės skausmas, veido raudonis, pakilusi temperatūra. Gydoma normalizuojant mitybą. Didelė glutamatų dozė – daugiau kaip 1 g per parą. 3 g dozė gali būti labai pavojinga sveikatai. Sindromą gali sukelti sultiniai iš kubelių, vadinamasis greitas maistas, kai kurie prieskonių mišiniai ir padažai.
----
Jeeeee, kai kurie žmonės. Šiaip, tai čia turėtų būti pasakyta ne "kai kurie", o "dauguma normalių žmonių". Taigi, rinkitės, ar vartoti sultinių kubikus ir vegetą. Aš jau seniai nebevartoju.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Grįžti į Sveikata

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias