Laukiniai obuoliukai
Parašytas: Pen 2007 10 19, 15:30
Atsimenu augau kaime. Turėjom gana nemažą sodą. Augo ir kokios trys, keturios laukinės obelys. Neskanūs buvo tie laukiniai obuoliai net mums mažiems. Obuoliukai augdavo, krisdavo ir supūdavo, ir niekam jų nereikėjo.
Prieš kelis metus įsigijau žemę. Krūmuose tarp alksnių ir ievų aptikau didelę laukinę obelį. Obelis buvo išsišakojusi, tad pirmą vasarą su vaikais sukalėm kažkokį namelį medyje. Nors tokia nauda iš tos obels. Obuolių nebuvo arba neatkreipėm dėmesio, jei buvo vienas kitas. Antrą vasarą pasipylė obuoliai. Netgi truputį didesni už mažus laukinukus. Ragavom, rūgštūs labai, nelabai tikę. Bet sudžiovinus, skonis buvo visai neblogas. Bus sutraukiantis vaistas maniau, nes obuoliai turi sutraukiančių savybių, tinkančių, kai sloga ir pan. Šį pavasarį obelis vėl apsipylė žiedais. Vasarą vėl buvo daug obuoliukų. Dukra pasiūlė įmesti vieną, verdant žolių arbatą. Skonis gavosi visai geras. Taip sutapo, kad šią vasarą “atradau” inkstus, tai yra, pradėjau atskirti jų silpnumą arba nepakankamą veiklą, kokias pasekmes tai sukelia sveikatai, ir ką reikia daryti jų sustiprinimui. Ir aptikau, kad mano laukiniai obuoliukai inkstus stiprina. Tada supratau, kokį turtą iš tikrųjų turiu.
Tūlas gali paklausti, o kam laukiniai, juk pilna skanių obuolių visur. Visa esmė yra ta, kad būtent laukiniai. Kultūriniai obuoliai tų savybių neturi arba turi labai mažai. Negaliu tvirtinti, kad visos laukinės gydo inkstus, bet tiek, kiek mačiau – visos. Tada imi suprasti, kodėl randi perspėjimus – neskiepykite, nes beveik visos kultūrinės obelys yra skiepytos. Imi suprasti, kodėl Megre knygose ar kalbose rekomenduoja prižiūrėti laukinę obelį, ir jos vaisiai darosi skanesni. Su žmogaus atėjimu į žemę visa aplinka ima jam “tarnauti”, duodama jam tai, ko labiausiai reikia. Reikia tik pasiimti. Pats matau. Pas mane ėmė dygti laukinės obelys ir kriaušės, kurios, dabar jau žinau, duos skanius vaisius, ir skiepyti jų nereikės. Dėl to nuoširdžiai patariu: nešienaukite pievų be reikalo, dėl grožio, nes taip nušienaujami būsimi jūsų medeliai. Neesu kategoriškai nusistatęs prieš kultūrines obelis ir skiepijimą. Viena sodinta obelis mums davė kelis labai skanius obuolius. Sodintos, skiepytos obelis irgi jums tarnauja. Planuoju įskiepyti porą kriaušių, nes daug pridygo. Dar parašysiu.
Prieš kelis metus įsigijau žemę. Krūmuose tarp alksnių ir ievų aptikau didelę laukinę obelį. Obelis buvo išsišakojusi, tad pirmą vasarą su vaikais sukalėm kažkokį namelį medyje. Nors tokia nauda iš tos obels. Obuolių nebuvo arba neatkreipėm dėmesio, jei buvo vienas kitas. Antrą vasarą pasipylė obuoliai. Netgi truputį didesni už mažus laukinukus. Ragavom, rūgštūs labai, nelabai tikę. Bet sudžiovinus, skonis buvo visai neblogas. Bus sutraukiantis vaistas maniau, nes obuoliai turi sutraukiančių savybių, tinkančių, kai sloga ir pan. Šį pavasarį obelis vėl apsipylė žiedais. Vasarą vėl buvo daug obuoliukų. Dukra pasiūlė įmesti vieną, verdant žolių arbatą. Skonis gavosi visai geras. Taip sutapo, kad šią vasarą “atradau” inkstus, tai yra, pradėjau atskirti jų silpnumą arba nepakankamą veiklą, kokias pasekmes tai sukelia sveikatai, ir ką reikia daryti jų sustiprinimui. Ir aptikau, kad mano laukiniai obuoliukai inkstus stiprina. Tada supratau, kokį turtą iš tikrųjų turiu.
Tūlas gali paklausti, o kam laukiniai, juk pilna skanių obuolių visur. Visa esmė yra ta, kad būtent laukiniai. Kultūriniai obuoliai tų savybių neturi arba turi labai mažai. Negaliu tvirtinti, kad visos laukinės gydo inkstus, bet tiek, kiek mačiau – visos. Tada imi suprasti, kodėl randi perspėjimus – neskiepykite, nes beveik visos kultūrinės obelys yra skiepytos. Imi suprasti, kodėl Megre knygose ar kalbose rekomenduoja prižiūrėti laukinę obelį, ir jos vaisiai darosi skanesni. Su žmogaus atėjimu į žemę visa aplinka ima jam “tarnauti”, duodama jam tai, ko labiausiai reikia. Reikia tik pasiimti. Pats matau. Pas mane ėmė dygti laukinės obelys ir kriaušės, kurios, dabar jau žinau, duos skanius vaisius, ir skiepyti jų nereikės. Dėl to nuoširdžiai patariu: nešienaukite pievų be reikalo, dėl grožio, nes taip nušienaujami būsimi jūsų medeliai. Neesu kategoriškai nusistatęs prieš kultūrines obelis ir skiepijimą. Viena sodinta obelis mums davė kelis labai skanius obuolius. Sodintos, skiepytos obelis irgi jums tarnauja. Planuoju įskiepyti porą kriaušių, nes daug pridygo. Dar parašysiu.