Švino poveikis jaunimo elgesiui

tai, kas palaiko sveiką kūną ir sielą ir pagydo

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Švino poveikis jaunimo elgesiui

Standartinė pilypas Pir 2007 10 08, 23:05

radau toki verta demesio straipsniuka.tik nesu tikras ar cia jam vieta

http://www.delfi.lt/news/daily/Health/a ... d=14628976

Jaunimo agresyvumo priežastis slypi dažuose ir benzine

Dr. Stasys Bačkaitis, „Atodangos", „XXI amžius“
2007 spalio mėn. 7 d. 11:04


Corbis/Scanpix
Lietuvoje didėjant jaunimo agresyvumui, dažnai ieškoma priežasčių, svarstoma, kokie socialiniai ar auklėjimo faktoriai sąlygojo tokį asocialų ir neretai net savižudišką elgesį. Šiame straipsnyje pristatomas gana nelauktas apsinuodijimo švinu ir jo junginiais faktorius, galintis veiksmingai prisidėti prie šių dienų augančio agresyvumo problemų.

Per kiekvienus rinkimus tiek Lietuvoje, tiek kitur pasaulyje atsiranda ne tik įdomių žinių apie politikų asmenybes, bet ir kitų nelauktų atradimų. Liepos 8 dieną vienas iš įtakingiausių JAV laikraščių, „Washington Post“ paskelbė straipsnį, kad buvęs Niujorko meras Rudolph Giuliani savinasi nuopelnus dėl žmogžudysčių skaičiaus sumažėjimo per jo kadenciją 1994-2001 metais.
Reklama




Anot „Washington Post“, nors iš tiesų nusikaltimų Niujorke sumažėjo, naujausi tyrimai rodo, kad tai anaiptol ne tik mero nuopelnas. Minimos dviejų kriminologų profesorių Richardo Rosendfeldo ir Steveno Messnerio studijos, kuriose nurodoma, kad mero kovos su nusikalstamumu indėlis į saugumą mieste ne didesnis nei 10 ar 20 proc. (R.Messner, Jounal of Experimental Criminology, 2006; S. Messner, Law and Society Review, 2006).

Pagal versiją, kurią iškėlė ir žurnale „Environmental Research“ paskelbė Virdžinijos valstijos ekonomistas Rickas Nevinas, atrastas akivaizdus ryšys tarp didėjančio nusikalstamumo ir apsinuodijimo švinu. (May 2000, Environmental Research Journal, Vol. 83, No. 1, pp. 1-22). „Washington Post“ savo ruožtu rašo: „R. Nevino teorija tvirtina, kad apsinuodijimas švinu paaiškina smurto rodiklių svyravimus JAV”. Jų svyravimo ciklai pilnai sutampa su įvykių kreivės profiliu ir periodiškumu, tik smurtingumo ciklas įvyksta maždaug 18-20 metų vėliau.“

R. Nevino tyrimo išvados sutampa su nauja neurochemijos teorija, kuri apibrėžia smurtinių nusikaltimų rodiklių pasikeitimus dėl įvairių cheminių faktorių. Ji yra pagrįsta kelių dešimtmečių studijomis apie vaikų organizmuose rasto didelio švino kiekio sąsajomis su vėlesne jų smurtine elgsena devyniose skirtingose šalyse (Anglijoje, Australijoje, Italijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Vokietijoje).



Reuters/ Scanpix
Kadangi kiekviena šalis ribojo švino naudojimą dažams ir benzinui skirtingu laiku, visais atvejais smurtingumo rodiklių profiliai gana tiksliai seka kraujo užterštumo švinu rodiklių profilius su maždaug 19 metų vėlavimu. Tai gana rimtai pagrindžia apsinuodijimo švinu teoriją. „Washington Post“ cituoja R. Neviną: „Stačiai stebėtina, kad nuo 66 iki 90 proc. smurtinių nusikaltimų skaičiaus pakitimo visose šalyse yra paaiškinama švinu.”

R. Nevinas tvirtina, kad XX amžiuje JAV kūdikiai buvo nesąmoningai pamažu nuodijami švino junginiais namų dažuose ir išmetamomis automobilių sudeginto benzino dujomis (tetraetelino-švino priemaišų forma), kai jie dažnai dėjo į burną pirštukus, išteptus dažais su švinu dulkėmis, ir kvėpavo švinu užterštu oru. Švinas, per burną patekęs į kūdikio kraują, nukeliauja ir į smegenis. Kadangi švinas iš ten nepašalinamas, nuolat didėjantis jo kiekis smegenyse sukelia neurologinius efektus, pvz. žemėjantį intelekto koeficientą (IQ), sunkesnį mokymąsi ir vėlesnius elgesio sutrikimus.

Anot R. Nevino, „užterštumo švinu padariniai, pasireiškiantys pirmiausia padidėjusiu agresyvumu, nepasireiškia iki ankstyvosios brandos. Nors švinas nėra vienintelis faktorius, lemiantis smurtą, jis yra svarbiausias faktorius.”

Kaip teigia R. Nevinas, švino bazės duomenys ne tik paaiškina smurtinių nusikaltimų skaičiaus sumažėjimą 9-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 2000 metų pradžioje, bet ir jų didžiausią lygį 9-ajame dešimtmetyje bei kitus smurto ciklo pokyčius. Keliolikos šalių, kuriose visi kiti galimi faktoriai – požiūris į abortus, viešoji tvarka, ekonominės ir demografinės sąlygos – visiškai skirtingi, duomenys rodo, jog švino įtaka elgsenai yra vienintelis vienijantis faktorius.

Pavyzdžiui, nei Anglijoje, nei daugumoje kitų Europos šalių švino mažinimo nebuvo imtasi iki 9-ojo dešimtmečio ir kai kur užsitęsė dar keletą metų. Savo ruožtu JAV švino priemaišų pradėjo mažinti 8-ojo dešimtmečio pradžioje ir galutinai pašalino jį iš benzino bei dažų to dešimtmečio viduryje. Ir tyrimais buvo nustatytas švino kiekio sumažėjimas ikimokyklinio amžiaus vaikų kraujyje nuo 20 mikrogramų 1975-aisiais iki 5 mikrogramų 1995-aisiais viename decilitre.



Corbis/Scanpix
Niujorke ikimokyklinio amžiaus vaikų kraujyje buvo nustatytas net 80 proc. švino kiekio mažėjimas tarp 1970 ir 1974 metų. Palyginkime: 1990 metais Niujorke buvo užfiksuota 31 smurtinė mirtis 100 tūkst. gyventojų, o 2004-aisiais jų sumažėjo iki septynių 100 tūkst. gyventojų.

R. Nevino tyrimo pamatas yra smurtingumo rodiklių JAV XX amžiuje analizė. Smurtingumo rodikliai buvo pasiekę dvi aukštumas, kurias tiesiogiai galima susieti su švino naudojimu. Pirma buvo XX amžiaus pradžioje, susijusi su švino panaudojimu namų langinių ir sienų dažams, kita – po Antrojo pasaulinio karo, kai dėl greitai didėjančio automobilių skaičiaus buvo naudojama gerokai daugiau švinu prisodrinto benzino. Po poros dešimtmečių tai pasireiškė tankiai apgyvendintuose miestuose su dideliais automobilių srautais, kai buvę kūdikiai tapo subrendusiais jaunuoliais.

Nors duomenų apie švino neurotoksiškumą, iššaukiantį impulsyvumą ir agresiją netrūko, kažkodėl iki šiol jie nesulaukė tinkamo visuomenės dėmesio. Sociologas Paulas Stretesky ir kriminologas Michaelas Lynchas 2001 metų studijoje parodė, kad JAV apskrityse, kurių gyventojų apsinuodijimas švinu buvo aukščiausias, žmogžudysčių rodikliai buvo keturis kartus didesni nei apskrityse su žemiausiu švino lygiu, net ir po to, kai buvo įvertinti aplinkosaugos bei ekonosociologiniai faktoriai (Paul B. Stretesky, and Michael J. Lynch (Arch. Pediatr. Adolesc. Med. 2001;155:579-582).

2002 metais Pitsburgo universiteto psichiatras prof. Herbertas Needlemanas palygino 194 smurtavusių jaunuolių kraują su 146 panašaus amžiaus gimnazistų krauju (Needleman, H.L., New England Journal of Medicine (348(16) 1517-1526). Nusikaltusiųjų kraujyje rastas maždaug keturis kartus didesnis švino kiekis.



DELFI (E.Digrytės nuotr.)
R. Nevinas taip pat pastebi, kad gal daugiausiai naudos iš švino junginių atsisakymo benzine turėjo jauni JAV juodaodžiai, kurių didelė dalis gyvena tankiai apgyvendintuose didmiesčių rajonuose. Miestų valdžios jiems pastatyti daugiaaukščiai buvo kaip tik sukoncentruoti prie greitkelių. Kaip pavyzdį R. Nevinas pateikia Čikagos Roberto Tayloro namus, kurie buvo pastatyti šalia Dano Ryano greitkelio. Šiuo keliu per dieną pravažiuoja daugiau nei 150 tūkst. automobilių. Praėjus 18 metų po pastatų apgyvendinimo 1962-aisiais, šiame rajone užfiksuota 22 kartus daugiau žmogžudysčių nei vidutiniškai kitose Čikagos apylinkėse.

Pasak „Washington Post“, R. Nevino studija atskleidžia dvigubą JAV didmiesčių gyventojų tragediją. Tris ketvirtadalius šimtmečio jie buvo lėtai nuodijami švinu, o vėliau tapo policijos tvarkdarių taikiniais.

Švinu buvo nuodijamasi ir iki šiol iš dalies nuodijamasi ir Lietuvoje. Tik 2002 metais sveikatos apsaugos ministras patvirtino higienos normas, draudžiančias naudoti dažus, kuriuose yra švino junginių. Tuo buvo pripažintas švino keliamas pavojus. Laimei, benzino su švino junginiais gamybos atsisakyta 1995-aisiais, nes, pagal „Mažeikių naftos” publikaciją, „tetraetilšvino garai yra labai žalingi žmogaus ir kitų gyvybės formų sveikatai, gali sukelti nervines ligas, silpnaprotystę, apakimą, taip pat yra kancerogeninė medžiaga.”

Tačiau dažų su švino junginiais ribojimas galiojo tik statant namus po 2002 metų. Žmonės, ypač šeimos su mažais vaikais, gyvenančios anksčiau statytuose namuose, lieka neapsaugotos nuo kenksmingo švino poveikio.



DELFI
Benzino su švino priemaišomis atsisakymas labai sveikintinas, tačiau tų priemaišų poveikis dar ilgai bus jaučiamas, ypač automobilių skaičiui Lietuvoje išaugus nuo 629 tūkst. 1980 metais iki beveik 900 tūkst 1995 metais. Taigi išmetamųjų dujų koncentracija tuo metu padidėjo beveik 50 proc. Apsinuodijimo švinu efektas turėtų labiausiai pasireikšti slėniuose įsikūrusiuose didmiesčiuose, pavyzdžiui, Vilniuje ir Kaune, kur vėjas negalėjo išsklaidyti sunkių švinu užterštų išmetamųjų dujų taip efektyviai kaip lygumose.

Pagal R. Nevino 19 metų laiko skirtumo prognozę, atsižvelgiant į tai, kad apsinuodijimas švinu vyko ir Lietuvoje, agresyvumo sumažėjimo pradžios galima tikėtis nebent 2014-2016 metais. Nors automobilių išmetamų dujų poveikis dabar jau iš dalies pašalintas, maža vilties, kad agresyvumo sumažės ir vėliau. Tiek Lietuvoje, tiek ir daugelyje kitų Europos šalių namų dažų su švino junginiais efektas greitai neišnyks, nes praėjusio šimtmečio namuose dar bus gyvenama ne vienus metus.

Tačiau nors apsinuodijimas švinu iš pirmo žvilgsnio kai kuriose valstybėse atrodo didelė socialinė problema, situacija nėra be išeities. Sveikatos apsaugos ministerija turėtų imtis papildomų tyrimų švino kiekiui vaikų gyvenamoje aplinkoje ir jų kraujyje nustatyti bei kiek galima sumažinti šios kenksmingos medžiagos poveikį ateities visuomenei.

„XXI amžius“
Ieškoti DELFI paieškoje:
pilypas
 
Pranešimai: 6
Užsiregistravo: Pir 2007 04 02, 13:01
Miestas: KAIMAS

Grįžti į Sveikata

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

cron