Uzduotis – suformuluoti, ko siekiam ir kas nepatinka
Ko siekiam: Kad vaikai butu laimingi, tai yra gyventu Meileje ir Harmonijoj, kurtu darnias seimas, ir butu pakankamai stiprus, kad net ir sunkiausias gyvenimo momentais islaikytu Meile, svelnuma ir kurybinguma. Sitai garantuos ju sugebejima nugaleti bet kokius sunkumus. Stiprus ne tas, kuris sunkiu momentu griebiasi kalavijo, o tas, kuris islieka kurybingas ir istikimas savo gyvenimo tikslui – kurti ir dauginti Meile ir Grozi.
Kodel netinka dabartine mokymo sistema
Dabartine mokymo sistema pasiekia atvirkscio rezultato, nei mes norim. Valstybiniu mokylu absolventai sunkiai besugeba kurybingai mastyti, nes jiems idiegtas sabloninis mastymas. Pasamningai jie bijo sunkumu, nes mokykla iteigia vaikams, jog jie silpni, pasaulis pilnas pavoju, ir jiems butina valstybes pagalba. Visa tai kyla is klaidingu mokymo metodu ir klaidingo pacio mokslo, kuris destomas mokykloje.
Mokslo klaidingumas – tikslieji mokslai:
(1) Mokykla moko, kad “mokslas viska zino”. Taciau tai netiesa. Mokslas nieko tiksliai nezino, o tik spelioja. Viskas tera tik hipotezes ir teorijos. Tikras ismincius zino, kad nezino. O neismanelis manosi kazka zinas – del ko ir prikuria problemu. Paziurekim i musu valstybes problemas, ir suprasim, ko verta valstybine mokykla
(2) Mokslas turetu padeti zmogui buti laimingu. T.y., gyventi amzinam dziaugsme, meilej ir kurybiniame polekyje. Taciau mokyklos programa daro zmogu atvirksciai, susirupinusiu, sabloniskai mastanciu, ir nekurybingu. Dar Einsteinas sake, kad “isradejas skiriasi nuo kitu tuo, kad nezino, jog kazkas neimanoma”. Gi mokyklos programa ir susideda is ivairiausiu “tabu”, draudzianciu isivaizduoti stebuklus. Rezultatas – absolventai nera pasiruose svarbiausiam – buti laimingais ir kurti laimingas seimas.
(3) Mokykla pasamonigai teigia, kad zmogus yra silpnas, linkes nusizengti, viens kita apgauti ar kitaip “nusikalsti” – nes butent tuo grindziamas valstybingumas, armijos ir kitu jegos strukturu islaikymas, ir visas valstybinis prievartos mechanizmas (civiliniai ir baudziamieji kodeksai, mokesciu sistema, ir tt). Bet realybeje yra kitaip. Zmogus yra stiprus, sugebantis pats atsirinkti, kas teisinga, o kas neteisinga, ir apginti save nuo bet kokiu negandu. Silpnu ji padaro butent mokykla, kasdien teigdama, kad jis silpnas ir nesavarankiskas, kas negali apsieiti be svietimo ir kt valstybiniu istaigu. Mokykla, kaip valstybines masinos dalis, suinteresuota padaryti vaika nesavarankisku, kad jis kazko bijotu (pvz., nepritekliaus, ligos, avarijos, kaimyno, karo, ar dar kazko), ir del to taptu eiliniu sistemos varzteliu. Taip is Kosminio masto kurejo gaunam “visko bijanti pilieti”
(4) Mokslas nepripazista svarbiausio, kas yra gyvenime – Grozio ir Meiles energiju. Zmogus gyvena del Grozio ir Meiles, kad sias sampratas dauginti ir gilinti. Gi mokslas visa tai neigia, nes bando viska paaiskint negyvais, mechaniskais budais
(5) Mokslas dirbtinai atskiria zmogu nuo pasaulio, kaip stebetoja nuo stebimos sistemos. Del to prieinama absirdisku isvadu. Pvz., kad pasaulis pilnas pavoju, kad yra enerijos trukumas, kad zmogus bejegis pries kazkokias jegas, ir pan. Taciau kvantine fizika teigia, kad aplinka tera tokia, kokia mes patys sukuriam savo pasamoningais norais. T.y., jei gasdinsi save katastrofom, tai padidinsi ju tikimybe pirmiausiai savo pasamonej, o paskui ir realiame gyvenime. Tai vadinama neuroligvistiniu programavimu. Taigi, mokykla neurolingvistiskai programuoja vaikams nelaimes, silpnuma, nepritekliu, ir pan
(6) Dabartine mokyklos programa persunkta melu. T.y., vaikai verciami mokintis akivaizdziai melagingu dalyku. Melas prasideda nuo pat pirmos klases, kai visas pasaulis suskirstomas i “gyvus padarus” ir “negyvus daiktus”. Siandien kvantine fizika jau pripazista, kad viskas yra gyva, visa Visata yra gyvas sutverimas, kiekvienas atomas ir elementarioji dalele yra gyvi. Sistemu teorija pripazista, kad menkiausias zmogaus noras itakoja diferencialiniu lygciu sprendima, t.y. tornado susidarymus, zvaigzdziu spinduliavimus ir kt kosminiu ivykius! Toliau, materija sudaryta visai ne is atomu, kuriu centre branduolys, o pakrasciuose elektronai, nes dauguma ikaitintu kunu neskleidzia rentgeno ar kitu spnduliu, susijusiais su greitai judanciais elektronais. Vaikai mokomi, kad “energijos neimanoma sukurti ïs nieko”. Bet tai velgi melas, nes Visata yra vientisa, joje nera “uzdaru sistemu”, ir reiskia, visa begaline Visatos energija prieinama bet kuriame taske. T.y., energija visada yra ten, kur jos mums reikia. Kaip pasiimti ja – isradingumo klausimas. Bet mokykla butent ir zlugdo isradiguma, nes diegia sabloniska mastyma.
Humanitariniai mokslai:
Istorija ignoruoja musu proteviu svelnumo ir kurybingumo pavyzdzius. I pirma vieta iskeliami karai, grasinimai, karaliai,ir begale nereiksmingu datu. O kas svarbiausia, kaip proteviai gyveno laimingai, kad mums gyventi dar laimingiau,apie tai nesnekama. Visa istorija lyg ir sako – ziurekit, kaip blogai proteviai gyveno. Bet tai melas. Musu proteviai gyveno graziai ir laimingai. Tik kazkokie melagiai uzkariautojai ju gerove sunaikino, tikraja istorija iskreipe, ir iki siol mus maitina nereiksmingom pasakelem apie kazkokius karus ir karalius. Istorijos, kaip ir bet kokio kito mokslo, tikslas yra padeti mums gyventi laimingai ir su Meile. Bet dabar ji programuoja atvirkstini efekta. Praeitis ne daug kuo skiriasi nuo ateities – abiem atvejais dominuoja tai, I ka kreipiam demesi, tai yra, kokius vaizdinius sau paisomes. Jei pasyisimes blogus vaizdinius, tai jie ir kartosis ateityj. Tai geriau paisytis grazius vaizdinius, kur proteviai gyvebo svelnume ir Meilej – tada sitai ir atsitiks su musu vaikais.
Lietuviu kalba – mano galva, skatina nesusikalbejima, nes akcentuoja demesi i gramatika – visai neesmini dalyka. Is esmes, tai zmoniu skaldymo mechanizmas. Daugumos lietuvisku zodziu saknys yra tos pacios, kaip ir rusu, lotynu, graiku, ir net arabu (tik skaitant is kitos puses). Is ko seka visu kalbu vienybe. Bet negalim su jais susikalbet, nes akcentuojami nereiksmingi dalykai. Dabartiniai zodziai tik supainioja, o susisnekejimas vyksta per intonacija, kuno judesius judesi ir darbus