sveiki,
kadangi labai rimtai galvoju apie žolės stogą, tai viskas labai įdomu. stogas aktualus kaipo toks, nes mano rastinė pirtelė stovi kol kas be stogo (yra tik gegnės) ir reikia ją kuo skubiau kaip nors uždengti (bent žiemai). ventiliacija turbūt reikalinga tada, kai naudojam ruberoidą ir plastikinę plėvelę. jei stogas vien tik iš gamtinių medžiagų, tai joms greiciausiai ventiliacijos nereikia - oras praeina. Donato piešinėlyje dar yra stogo šilumos izoliacija - bet aš kaip tik ir noriu su žolės stogu nušauti dui zuikius - išvengti stogo šiltinimo tarp gegnių (tam naudojama neekologiška mineralinė vata), kažkaip įsivaizduoju, kad jei žemės sluoksnis ant stogo bus apie 20 cm,tai jis bus šiltas. o gal klystu?
dabar dėl pačių stogo sluoksnių, jei neturime beržo tošies, teks naudoti ruberoidą ir storą plėvelę (nuo augalų šaknų). be jų neapsieisi, nes stogas leis vandenį. internete radau tokią studiją apie senovinius durpių stogus Islandijoje ir Skandinavijoje - paskaitykite, nukopijavau (angliškai). ten rašoma, kad vėlesniais laikais beržo tošį pakeitė tokiu gofruotu plastiku.
http://www.sustainable-communities.agsc ... s/kp-3.pdf
ten yra ir brėžinukas su stogo sluoksniais. norėčiau, kad mes bendrai pagalvotume, apie stogo sluoksnius ir tarpus tarp jų, aš dabar susidariau tokį vaizdą: ant grebėstų kalamos lentos be tarpų - ištisinis paklotas. ant jo tiesiamas ruberoidas (hidroizoliacija), toliau - tvirta plastikinė plėvelė, tinka tokios, kur klojamos į tvenkinius (aš kaip tik turiu gabalą tokios jau buvusios apyvartoje), tinka ir sodininkų parduotuvėse parduodamos storos juodos plėvelės. jos reikalingos, kad augalų šaknys neprasimuštų, nes ruberoidas joms ne kliūtis
tik klausimas, ar tarp ruberoido ir plėvelės reikalingas tarpas? ko gero, nereikia. tada seka drenažinis sluoksnis - tai būtų žvyriukas, nors galima naudot šiaudus, o gal ir nendres? po to dedamos durpės, bet prieš tai reikia dar ant šlaitų pritvirtinti tokia tinklinę konstrukciją - iš beržinių karčių ar kokių lentų, kad prilaikytų žemės. pirmas durpių sluoksnis dedamas velėna į apačia (geriau laiko drėgmę), o antras - į viršų. apačioje esantys šiaudai ar nendrės pamažu pūva kaip koks kompostas. pas mus durpės ne problema. jos yra lengvesnės nei velėna. bet kontrukcija būtų panaši ir su paprasta velėna. dar tokiam stogui reikalingos vėjalentės - bortai, kurie turi būti tokio aukščio, koks yra žemių sluoksnis. jie sulaiko žemes. aš jau beveik galvoju apie ruberoidą ir plėvelę, nes jei jau turiu jos, tai vis tiek reikia ją kažkur sunaudoti, o ne išmesti į šiukšlyną. būčiau dėkinga, jei pasisakytumėt dėl tų ventiliacinių tarpų. pagal donato modelį reikėtų man lentas kalti ne prie gegnių, o visų pirma dėti ant gegnių kokią nors difuzinę plėvelę (yra tokios visai simpatiškos, panašios į popierių TYVEK plėvelės), tada kalti grebėstus, ir tik ant jų - lentas. ką patarsit?
man labai simpatiška ta stogo idėja su apatiniu šiaudų sluoksnių - turėtų būti šiltas, bet ant ko laikosi šiaudai? mano vyras sakė matęs kažkokią laidą per TV, kurioje archeologas pasakojo apie 3000 metų senumo stogą - tai ten ir buvo panaudoti šiaudai, lyg tai sudėti ant karčių ir jie iš lėto puvo. gaila, jis tiksliai neprisiminė, ant ko tie šiaudai laikėsi, t.y. ar kartys buvo ištisai paklotos, ar su tarpais. panašiai ir žemines įrengdavo - ant nenužievintų storesnių karčių užpildavo žemių - aišku jos vis byrėdavo pro tarpus..