Saulės baterija

apie žmogaus namus

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Saulės baterija

Standartinė Basta Pir 2006 07 17, 23:24

upone rašė:Seniai buvo kilusi mintis išbandyti nedidelę saulės energijos bateriją Lietuvoje. Galų gale, pernai pavasarį, idėja buvo įgyvendinta.
Bandymams buvo pasirinkti apvalūs 10 cm diametro WB-28 polikristaliniai saulės elementai, iš kurių ir buvo sumontuota saulės baterija.

Paveikslėlis

Pardavėjo reklaminiame puslapyje buvo nurodyta, kad elementų naudingumo koeficientas yra apie 11%, kiekvienas toks elementas gali duoti iki 2,5 A srovę, neapkrauto elemento elektrovaros jėga- 0,55V. Kad įkrauti 12V akumuliatorių, reikia turėti didesnę nei 12V įtampą, todėl nuosekliai buvo sujungti 36 saulės elementai. Visa baterija gavosi maždaug 45 x 90 cm dydžio, jos maksimalus generuojamas galingumas apie 25W. Baterija buvo sumontuota prie namo balkono ir orientuota į pietus.

Paveikslėlis

Energijos "saugojimui" buvo pasirinktas 17 Ah gilaus iškrovimo švino-rūgštinis akumuliatorius ir pats paprasčiausias įkrovimo kontroleris, surinktas iš detalių rinkinio.

Paveikslėlis

Bandymai parodė, kad tokia baterija gali duoti maksimalią 2,25 A akumuliatoriaus įkrovimo srovę. Bet tik tada, kai danguje nėra nė vieno debesėlio ir kai baterijos plokštuma orientuota statmenai į saulę. Tačiau esant dideliam debesuotumui, lietui ir rūkui, įkrovimo srovė staigia krenta iki 0,1- 0,06A. Be to, norint gauti maksimalią energiją, baterija nuolat turėtų būti pozicionuojama pagal saulę, rankiniu būdu, arba automatiškai. Kitaip maksimali srovė gaunama tik kelias valandas, kai saulė kybo zenite.

Kainos:
saulės elementai: 36 x $3.90 = $140,40
siuntimo išlaidos: $18.00
akumuliatorius: ~$35.00
įkrovimo kontroleris: ~ $50.00
--------------------------------
iš viso: $243.40 (apie 700 Lt.)

(realiai pinigų išleista daugiau, neskaičiuoju laidų, tvirtinimo elementu, skydo, klijų ir žinoma- darbo...)

Kad būtų aiškiau, paskaičiuokime kiek už tokią sumą galime nupirkti elektros energijos iš elektros tinklų, skaičiuojant po 30 ct už 1 kWh. Ne taip jau ir mažai, apie 2300 kWh.
Dabar paskaičiuokime, kiek tokia saulės baterija pagamina elektros energijos per metus, nuo balandžio iki lapkričio mėn. Paėmę vidutinę įkrovos srovę 0,7A, prie 13,5V įtampos gauname apie 9,45W generuojamą galingumą, arba 85Wh energijos per dieną (imame 9val. "šviesaus" laiko). Per sezoną (apie 210 dienų.) gauname apie 18 kWh (!) elektros energijos. Ir tai tik tuo tuo atveju, kai energija iš akumuliatorius yra nuolat naudojama ir nebūna dienų, kai akumuliatorius yra pilnai įkrautas ir kontroleris įkrovimo srovę atjungia.
Net jei per sezoną danguje nebūtų nė vieno debesėlio, baterija pagamintų tik 50-70 kWh elektros energijos. Galite patys paskaičiuoti, kiek metų reikia eksploatuoti saulės bateriją, kad įdėtos lėšos atsipirktų
Dabar jau yra sukurti saulės elementai, kurių naudingumo koeficientas viršija 14%, bet net jų generuojama saulės energijos kaina gerokai viršys energijos, gaunamos iš elektros tinklų, kainą.

Išvados.

1. Naudoti saulės bateriją Lietuvoje ekonomiškai neapsimoka.
2. Saulės baterija daugiausia energijos pagamina šiltu metų laiku, kai ta energija mažiausiai reikalinga.
3. Žiemos metu iš tokios baterijos apčiuopiamos naudos nėra.
4. Baterija turi būti sumontuota tokiu būdu, kad gauti maksimlų galingumą nekeičiant jos padėties. Montuojant saulės bateriją ant namo stogo, jos efektyvumas dar labiau kristų, nes sunku surasti pastato stogą pakrypusį reikiamu kampu.
5. Baterija turi būti sumontuota lengvai pasiekiamoje vietoje, kad žiemą galima būtų nuvalyti sniegą, o vasarą- dulkes.
6. Šis energijos gavimo būdas nėra toks "švarus", kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes po kelių metų prisieis keisti akumuliatorių nauju, o seną... utilizuoti.
7. Norint panaudoti įprastus elektros prietaisus, papildomai reikalingas konverteris, nuolatinę 12V (ar didesnę) įtampą keičiantis į kintamą 220V 50Hz įtampą, o tai dar padidintų sistemos kainą.
8. Gal būt apsimokėtų naudoti saulės bateriją sistemoje kartu su kitais elektros generatoriais, pavyzdžiui- vėjo sukamu elektros generatoriumi. Žiemą elektros energiją gamintų vėjas, o vasarą, kada vėjai silpnesni- saulė.


Juozas rašė:vandens pašildymui saulė visai tinka.Saulės baterija labai paprasta juodai nudažytas plieninis radijatorius ,vamzdžiais sujungtas su baku šiltam vandeniui.Uždengus radijatorių stiklu vanduo dar geriau šiltų.


upone rašė:Teoriškai gražu...
Tačiau praktiškai, tokia sistema didelės naudos neduos.
Daugiausia karšto vandens bus pagaminama vasarą, gegužės-rugsėjo mėnesiais, dienos metu. Kai to vandens mažiausiai reikia...
Žiemą sistema nedirbs, reikės išleisti vandenį. Kitaip susprogs vamzdžiai...
Kad efektyvumas būtų didesnis, juodai dažytą radijatorių reikėtų pakeisti šiuolaikiniu kolektoriumi, kurio paviršius dengtas titano danga ir uždengti specialiu stiklu. Kolektorių prijungti prie bendros namo apšildymo sistemos.
Bandau įsivaizduoti, kiek tokia sistema galėtų kainuoti. (...)


Šaltinis: http://anastasija.lt/forum/viewtopic.ph ... highlight=


Aurimas rašė:Sveiki
Čia ištrauka iš 2001 m. "Verslo žinių" straipsnio apie saulės energiją:
Įranga atsiperka
Jau ilgai dirbdami saulės energetikos srityje nuolat analizavome ekonominį tikslingumą, kad būtų galima pradėti projektuoti ir montuoti saulės energijos naudojimo sistemas. Ieškojome įrengimų tarp visų galimų pasaulio gamintojų, tačiau kainų lygis neleido rasti ekonomiškų sprendimų. Vidutiniškai saulės kolektoriai rinkoje kainuoja 200–250 USD/m2. Tik kai rinkoje atsirado šios produkcijos po 127 USD/m2, sistemos tapo konkurencingos elektriniam vandens šildymui.
Atsipirkimo laikui skaičiuoti paimta sistema, skirta vienbučio namo karštam vandeniui ruošti. Sistemą sudaro 3 kolektoriai, bendrasis plotas – 5,2 m2, 300 l bakas akumuliatorius iš nerūdijančio plieno, siurblys, reguliatorius. Visos sistemos orientacinė kaina – 4.792 Lt be PVM, įskaitant ir montažą. Čia įvertinta, kad, įrengiant saulės sistemą, nereikės pirkti elektrinio tūrinio karšto vandens šildytuvo ir jo kaina atimta iš sistemos kainos. Per metus 1 m2 saulės kolektoriaus pagamins 645 kWh (pagamintas energijos kiekis priimtas kaip vidurkis tarp 560 kWh gaunamų Švedijoje ir 730 kWh Čekijoje). Metinė sistemos energijos gamyba bus 3.347 kWh.
Kai elektros energijos kaina yra 27,4 ct/kWh, sistemos statinis atsipirkimo laikas bus 6,16 m. Jei saulės sistemos nebūtų apmokestinamos PVM, atsipirkimo laikas būtų 5,22 m., jei jos būtų dotuojamos 30% gamybos vertės (bet išliktų PVM) – 4,32 m. Įvertinant kolektorių tarnavimo laiką – apie 30 m., šie atsipirkimo laikai yra labai geri.

Dr. Vykintas Šuksteris
Bendros Lietuvos ir Švedijos konsultacinės firmos
UAB “AF-TERMA” direktorius
Lietuvos energijos konsultantų asociacijos prezidentas


Laimis rašė:MG 2001/7-8

Saulės kolektoriai
Šaltinis: http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/078/07sk.html


Dr. IGNAS ŠATEIKIS

Vienas pirmųjų saulės energiją šildymui panaudojo 1770 m. O.Sosiūras (Šveicarija), įrengęs “karštąją dėžę”. Tačiau pramoniniu būdu saulės kolektoriai buvo pradėti gaminti XX a. 7-ąjį dešimtmetį.


--------------------------------------------------------------------------------

Saulės kolektoriuje saulės spindulinė energija šildo šilumnešį (vandenį, orą, neužšąlančius skysčius).

Dažniausiai naudojami plokštieji saulės kolektoriai. Tokį kolektorių sudaro absorberis, skaidrioji danga, šiluminė izoliacija ir korpusas. (Paprasčiausiuose kolektoriuose skaidriosios dangos ir šiluminės izoliacijos gali ir nebūti.) Absorberis yra svarbiausia saulės kolektoriaus dalis. Saulės spinduliai per skaidriąją dangą patenka ant juodos absorberio plokštės ir ją įšildo. Šilumą nuo absorberio nuneša šilumnešis. Vandens šildymo saulės kolektorių absorberių plokštėse būna suformuoti kanalai skystam šilumnešiui tekėti. Absorberio medžiaga turi būti laidi šilumai, atspari korozijai ir temperatūrai. Viena iš geriausių absorberio medžiagų yra varis. Absorberio paviršius dažomas matine spalva arba aptraukiamas specialia selektyvia danga.

Skaidriajai dangai dažniausiai naudojamas labai skaidrus grūdintas stiklas.

Absorberio dugnas ir šonai izoliuojami šilumine izoliacija.

Saulės kolektoriaus korpusas gaminamas iš aliuminio, plieno, plastmasių ar impregnuotos medienos.

Toks plokščiasis kolektorius per šilumokaitį ar tiesiogiai jungiamas prie izoliuoto nuo šilumos akumuliacinio vandens rezervuaro. Nedidelėms sistemoms naudojama natūrali šilumnešio cirkuliacija, kai kolektoriuje įšilęs vanduo kyla aukštyn ir patenka į viršutinę rezervuaro dalį. Šaltesnis vanduo iš apatinės rezervuaro dalies patenka į apatinę kolektoriaus dalį. Šioje schemoje rezervuaro apačia turi būti aukščiau už kolektoriaus viršutinę dalį. Jei kolektorius montuojamas ant stogo, tokią sąlygą ne visada galima įvykdyti. Tokiu atveju tinka schemos su cirkuliaciniu siurbliu sukeliama priverstine cirkuliacija. Siurblys automatiškai įjungiamas, kai kolektoriuje vandens temperatūra yra keliais laipsniais didesnė už temperatūrą rezervuare. Lyginamoji vandens rezervuaro talpa paprastai sudaro 40-70 l/m2 (skaičiuojant vienam kv. metrui kolektoriaus skaidriosios dangos ploto). Šildant vandenį buitiniams reikalams kolektoriaus plotas vienam žmogui turėtų būti 0,8-1,5 m2.

Svarbiausias parametras, apibūdinantis saulės kolektoriaus energetinę kokybę, yra jo efektyvumo koeficientas, kuris parodo, kokia dalis saulės spindulinės energijos, krintančios į kolektoriaus skaidriąją dangą, panaudojama šilumnešiui kolektoriuje šildyti. Šis koeficientas nėra pastovus ir priklauso nuo kolektoriaus konstrukcinių parametrų bei jo eksploatavimo sąlygų. Kolektoriaus efektyvumo koeficientas didėja, kai didėja skaidriosios dangos optinis laidis, absorberio saulės spindulių sugerties koeficientas, šilumos nuleidimas bei saulės energinė apšvieta arba kai mažėja kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas bei temperatūrų skirtumas tarp vandens temperatūros absorberyje ir aplinkos temperatūros.

Siekiant sumažinti šilumos nuostolius, absorberio paviršius dengiamas selektyviąja danga, kuri nuo įšilusio absorberio spinduliuoja labai mažai ilgabangių spindulių, tačiau gerai sugeria saulės spindulius.

Šilumos nuleidimui nuo absorberio plokštės pagerinti vamzdelių viduje kartais daromos briaunos arba montuojami šiluminiai vamzdeliai.

Vanduo kolektoriais paprastai pašildomas iki 40-70oC. Kuo aukštesnė šildomo vandens temperatūra, tuo mažesnis kolektoriaus šiluminis našumas. Jei absorberyje nutrūksta šilumnešio cirkuliacija, absorberio temperatūra gali siekti 190oC ir daugiau. Todėl uždarose kolektorių sistemose būtinas plėtimosi indas ir apsauginis vožtuvas.

Siekiant sumažinti saulės kolektorių šilumos nuostolius, pradėti gaminti vakuuminiai kolektoriai iš vamzdelių, kuriuose sudaromas vakuumas.

Esant palyginti nedideliam šilto vandens poreikiui (iki 50-150 l), kartais naudojami tūriniai saulės kolektoriai, kuriuose akumuliacinis rezervuaras yra sutapdintas su pačiu absorberiu. Tokia kolektoriaus konstrukcija yra gana paprasta, tačiau šiltas vanduo turėtų būti suvartotas tą pačią dieną, nes jo temperatūra per naktį krinta.

Daugiausia saulės spindulinės energijos kolektorius gauna, kai saulės spinduliai krinta statmenai jo skaidriosios dangos paviršiui. Tačiau saulės sekimo automatinės sistemos yra brangios, todėl retai naudojamos. Paprastai saulės kolektoriai montuojami ant pietinio namo stogo šlaito (nuokrypis nuo pietų krypties ±15o didesnės įtakos neturi). Kolektoriaus polinkio į horizontalią plokštumą kampas mūsų sąlygomis turėtų būti 30-50o (jei sistema naudojama tik vasarą – 15-45o).

Atviriems plaukymo baseinams šildyti naudojami paprasti plastmasiniai kolektoriai be skaidriosios dangos. Kolektoriaus plotas turi sudaryti 50-70 proc. baseino paviršiaus ploto.

Plokštieji kolektoriai, priklausomai nuo jų konstrukcijos ir eksploatavimo sąlygų, per metus gali duoti 300-550 kWh/m2 šilumos. (Europos Sąjungoje šis dydis vidutiniškai sudaro 465 kWh/m2 .)

Saulės kolektoriai negali visiškai patenkinti šilto vandens poreikių: birželio–liepos mėnesiais kolektoriai tenkina iki 85-90 proc. poreikių, o gruodžio–sausio mėnesiais - tik iki 5-10 procentų. Todėl vandeniui šildyti reikalingas ir papildomas šilumos šaltinis (elektra, dujos ar pan.).

Saulės kolektoriai gali būti panaudoti ne tik vandeniui, bet ir orui šildyti. Tokiu atveju jų konstrukcija paprastesnė, nes čia nereikalingi absorberio kanalai. Oras apipučia įkaitusį juodą absorberį. Absorberio plokštė dažnai būna banguota arba sušiurkštintu paviršiumi. Dar paprastesni kolektoriai žemės ūkio produkcijai džiovinti aktyviąja ventiliacija. Čia naudojamos polimerinės medžiagos be šiluminės izoliacijos. Tokiu kolektoriumi per sezoną galima gauti 170-200 kWh/m2 šilumos orui šildyti.

1995 m. Europos Sąjungos šalyse buvo sumontuota 6,5 mln. m2 saulės kolektorių. Šį dydį Europos Sąjunga iki 2010 m. ketina padidinti iki 100 mln. m2. Šalyse, kurių klimatinės sąlygos pagal saulės spinduliuotę yra panašios į Lietuvos, taip pat naudojami saulės kolektoriai. Štai Danijoje 1998 m. buvo naudojama apie 184 tūkst. m2 kolektorių ir kasmet parduodama 2000-2800 naujų kolektorinių sistemų. Tais pačiais metais Vokietijoje buvo naudojama apie 2,4 mln. m2 saulės kolektorių ir kasmet įrengiama po 400 tūkst. m2. 1995 m. pabaigoje Austrijoje veikė apie 1,2 mln. m2 saulės kolektorių ir kasmet jų kiekis padidėja apie 200 tūkst. m2.

Saulės kolektorių vandens šildymo sistemų lyginamoji kaina sudaro 1000-1900 Lt/m2 (su plastmasiniu absorberiu – 700-800 Lt/m2). Didesnių saulės kolektorių vandens šildymo sistemų lyginamosios kainos yra mažesnės.

Vienas saulės kolektoriaus kvadratinis metras per metus leidžia sutaupyti apie 30-50 kg importinio naftinio kuro ir visiškai neteršia aplinkos.

Laimis rašė:UAB Saulės energija
http://www.aet.eaf.ktu.lt/se/

Laimis rašė:Kauno technologijos universitetas
ATSINAUJINANČIŲJŲ ŠALTINIŲ ENERGIJOS TECHNOLOGIJŲ CENTRAS

http://www.aet.eaf.ktu.lt/

Laimis rašė:Va, dar šiek tiek kainų. Kiek Watas kainuoja ir kiek reikia sodybai.
------------------------------------------------------

Saulės energijos panaudojimas
Šaltinis: http://saule.lms.lt/main/solarl.html

Fotoelektra
Potencialas: Lietuvos teritorija apima 65 200 km2 plotą. Įvairiose Lietuvos vietovėse per metus į horizontalaus paviršiaus kvadratinį metrą patenka nuo 926 kWh/m2 metus (Biržai) iki 1042 kWh/m2 metus (Nida) saulės spindulinės energijos. Vidutiniškai Lietuvoje ši krintanti energija sudaro ~1000 kWh/m2 metus. Tuo būdu į Lietuvos teritoriją patenka 6,54.1013 kWh/metus. Lietuvoje yra ~150 km2 namų stogų, kurie gali buti panaudoti fotoelektros saulės jėgainėms įrengti. Į juos krinta 1,5.1011 kWh/metus saulės spindulinės energijos. Esant saulės elementų efektyvumui 15%, iš jėgainių, įrengtų ant stogų, galima gauti 2,25.1010 kWh/metus. Šiuo metu Lietuvos elektros energijos galingumai leidžia pagaminti 2,27.1010 kWh/metus. Taigi, įrengtos ant visų namų stogų fotoelektrinės saulės jėgainės turėtų galią lygią Lietuvos elektros jėgainių galiai. Krintanti į žemės paviršių saulės spindulinė energija kinta priklausomai nuo metų laikų, paros laiko ir meteorologinių sąlygų. Taip, energija krintanti lapkričio, gruodžio, sausio mėnesiais sudaro tik 10% energijos, krintančios gegužį, birželį, liepą. Naktį energija artima nuliui, stipriai apniūkusią dieną - sudaro tik kelis procentus nuo gierią dieną krintančios energijos. Fotoelektrinė saulės energija, kaip vienintelis nuolatinis energijos šaltinis gali būti panaudojama tik turint galimybę ją akumuliuoti, tokiu būdu perdengiant energijos nepakankamumą, sukeltą sezoninių, paros ir meteorologinių kitimų. Šiuo metu naudojami trys akumuliavimo būdai: elektros akumuliatoriuose, vandens akumuliaciniuose baseinuose, jungiantis prie valstybinio elektros tinklo per reversinius skaitiklius. Perspektyvus kompensacijos būdas - jungimas su vėjo jėgaine. Esama atvejų, kai akumuliacija nereikalinga (pvz., tiltų, požeminių įrengimų katodinė apsauga).

Šiuo metu 1W galingumo saulės elemento kaina yra ~8 -12 Lt, 1W instaliuota galia saulės jėgainėje siekia 20 - 40 Lt.

Šiuo metu Lietuvoje fotoelektrinių jėgainių nėra. Nepaisant to, kad fotoelektos potencialas nepalyginamai didesnis už kitų atsinaujinančių energijos rūšių potencialą kartu sudėjus, kad ji yra ekologiškiausia, jos plėtrą stabdo didžiausia instaliuoto vato kaina, kuri kol kas keletą kartų viršija įprastinės elektros energijos kainą. Šį rodiklį galima pagerinti dviem būdais: didinti saulės elementų efektyvumą, iš to paties ploto gaunant didesnį elektros energijos kiekį ir mažinant elemento kainą. Čia neužtenka kosmetinių patobulinimų. Situaciją gali pakeisti iš esmės tik nauji technologiniai principai ir naujos medžiagos.

Mokslo tyrimai ir taikymas: Lietuva turi pasaulinio lygio mokslo potencialą fotoelektros srityje.
Tyrimai dirbtinių sistemų formavimosi teorijos ir taikymo srityje sudaro galimybes kurti iš principo naujas, efektyvesnes saulės elementų gamybos technologijas (MSI). Dirbtinių sistemų formavimosi principai sukurti Lietuvoje, Lietuva buvo vedanti SSSR šioje srityje, Elektronikos pramonės ministro įsakymu formavimosi technologija buvo diegiama visoje mikroelektronikos pramonėje. Formavimosi principai pradėti taikyti saulės elementų technologijoje, vykdant Lietuvos mokslo ir studijų fondo remiamą programą "Saulės ir kiti atsinaujinančios energijos šaltiniai žemės ūkiui" (1996-1999m.). Būtų tikslinga šią programą pratęsti pagal pateiktą naujos programos projektą "Saulės energijos naudojimas".

Svarbu tęsti mokslo tyrimo darbus naujų neorganinių medžiagų saulės energetikai srityje. Tai - trinarių chalkopirito tipo puslaidininkių, kurie gali tapti labai efektyvių saulės elementų pagrindine struktūra, tyrimus. Planuojami šių puslaidininklių efektyvumo priklausomybės nuo sluoksnių formavimo sąlygų, jų elektrinių ir fotoelektrinių savybių tyrimai (PFI).

Fotojautrių organinių junginių molekuliniams saulės elementams sintezė ir fotofizinių savybių tyrimų bei taikymo (FI, KTU, VU, MTMI, MSI) galutinis tikslas - ženklus (eile) fotoelektros atpiginimas.

Technologijos ir gamyba: Lietuva yra sukūrusi monokristalinio silicio saulės elementų gamybos technologiją, kuri leidžia gaminti 13% efektyvumo saulės elementus. Ji yra pajėgi sukurti naują, formavimosi principais pagrįstą technologiją, didinačią saulės elementų efektyvumą (15%) ir mažinančią jų gamybos kaštus trečdaliu (MSI, AB "Vilniaus Venta")

Lietuva yra pajėgi gaminti šiuo metu plačiausiai pasaulyje naudojamus (iki 85%) monokristalinio silicio saulės elementus iki 1-2MW per metus. Tai aprūpintų ne tik Lietuvos reikmes, bet taptų vienu iš aukštųjų technologijų gaminiu eksportui (AB "Vilniaus Venta")

Lietuva pajėgi gaminti saulės modulius tiek Lietuvos reikmėms, tiek eksportui, panaudojant Lietuvoje gaminamus saulės elementus (UAB "Saulės energija").

Energetika: Šiandien fotoelektra yra keleta kartų brangesnė, nei atominės ar šiluminių elektrinių gaminama elektra. Tačiau, senkant iškasamojo kuro ištekliams, pastaroji brangs. Perėjimas prie atsinaujinančios energetikos reikalaus kardinalių pokyčių tiek energetikoje, tiek pramonėje, tiek buityje. Todėl, jeigu nenorima prarasti turimo mokslinio, technologinio bei gamybinio potencialo, galinčio kurti naujas darbo vietas, tam reikia ruoštis jau šiandien.

Dėl saulės spinduliuojamosios energijos sezoninio, paros, meteorologinio kitimo negalima tikėtis visą reikiamą elektros energiją gauti iš fotoelektros. Tačiau fotoelektrinės energijos panaudojimas gali iš esmės sumažinti importuojamo iškasamojo kuro (urano, naftos, dujų, akmens anglies) reikmes. Situacija gali pasikeisti tolimesnėje perspektyvoje, panaudojus saulės energiją vandeniliui ir deguoniui gaminti iš vandens ir išmokus juos naudoti kaip pagrindinį kurą ūkyje.

Lietuvoje gerai išvystytas valstybinis elektros tinklas.Todėl čia fotoelektrą derėtų gaminti jungiamose prie tinklo nedidelėse modulinėse saulės jėgainėse - nuo kelių kilovatų sodybai ar namui, iki kelių šimkų kilovatų įmonei ar gyvenvietei. Perspektyvu būtų statyti fotoelektrines ir vėjo jėgaines kartu.

Demonstracinės jėgainės: Planuojama įrengti demonstracinę fotoelektrinę saulės jėgainę (komplekse su vėjo jėgaine) Lietuvos jūros muziejuje, turistų gausiai lankomoje zonoje. Jėgainė aprūpintų delfinariumo reikmes.

Numatoma taip pat įrengti įvairios paskirties fotoelektrines saulės jėgaines, tikslu nustatyti jų efektyvumą Lietuvoje:
· 150W (vandeniui tiekti, vasarnamių energetikai, besikūriančių ūkininkų minimalioms reikmėms)
· 3-5kW (autonominė jėgainė)
· 3-5kW (jėgainė, prijungta prie tinklo)
· 3-5kW (požeminio įrenginio ar tilto katodinei apsaugai)
· 15W (ženklams autostradose apšviesti)

Saulės šiluminė energetika

Per metus žemės paviršių Lietuvoje pasiekia apie 1000 kWh/m2 saulės energijos. Daugiau kaip 80 % šios energijos tenka 6 mėnesiams (nuo balandžio iki rugsėjo). Realiai šiuo metu saulės energija šiluminiams tikslams gali būti naudojama įrengiant saulės kolektorius vandeniui šildyti, saulės kolektorius žemės ūkio produkcijai džiovinti ir įrengti patalpų šildymo saulės energija sistemas.

Lietuvoje yra sumontuota tik keletas vandens šildymo saulės kolektoriais sistemų, kurių suminis plotas sudaro apie 100 m2. Gamykla "Santechninės detalės" gamina saulės kolektorius štampuotų plieninių šildymo radiatorių pagrindu. Lyginamoji tokio kolektoriaus kaina apie 300 Lt/m2, energetinis efektyvumas - apie (250-290) kWh/m2 per sezoną. Dabartinėmis sąlygomis, nesant skatinimo ir rėmimo naudoti saulės kolektorius vandeniui šildyti daugeliu atveju ekonomiškai neapsimoka.

Neseniai buvo sukurti ir šalies žemės ūkyje produkcijos džiovinimui pradėti naudoti plėveliniai saulės kolektoriai. Jų energetinis sezoninis našumas - iki 200 kWh/m2. Jie atsiperka per (1-2) metus. Tačiau tokius kolektorius nepatogu montuoti ir sandėliuoti, o plėvelė - neilgaamžė. Tokius kolektorius galėtų naudoti smulkūs ūkininkai. Suminis kolektorių žemės ūkio produkcijos džiovinimui plotas šiuo metu sudaro apie 180 m2.

Šiuo metu pradėti tyrimo darbai siekiant pagrįsti saulės energijos naudojimo būdus patalpoms šildyti. Tačiau tokios rekomendacijos dar ruošiamos ir realiai veikiančių šildymo sistemų dar neturime.

Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoje saulės energijos naudojimo šiluminiams reikalams potencialas įvertintas priėmus, kad ši energija tenkins 10 % šildymo ir apie 30 % karšto vandens ruošimo reikmių t.y. 3,0 TWh per metus. Realiausia vandens šildymui naudoti savos namudinės gamybos saulės kolektorius ir rezervuarus (sistemos kaina apie (400-500) Lt/m2, našumas (250-300) kWh/m2 per metus, tarnavimo laikas 10 metų arba organizuoti vietinę pramoninę kolektorių gamybą naudojant importinius absorberius (sistemos kaina būtų apie 1000 Lt/m2, našumas iki (330-380) kWh/m2 per metus, tarnavimo laikas apie (15-20) metų. Be to, plačiau galėtų būti naudojami polimeriniai absorberiai (be skaidrios dangos) plaukymo baseinams, žuvininkystei ir augalų laistymui.

Didelės perspektyvos yra naudoti saulės kolektorius žemės ūkio produkcijos džiovinimui. 1997 m. Lietuvoje buvo gauta daugiau kaip 3 Mt grūdų ir pagaminta daugiau kaip 2 Mt šieno. Naudojant šilumines džiovyklas 1 kg vandens iš grūdų išgarinti reikia sunaudoti apie (1,1-1,7) kWh energijos, tuo tarpu naudojant aktyviąją ventiliaciją su saulės kolektoriais - tik (0,33-0,39) kWh. Džiovinant 1 t 24 % drėgnumo grūdų iki 14 % drėgnumo šiluminėmis džiovyklomis reikia apie 184 kWh/t, o aktyviąja ventiliacija su saulės kolektoriais - tik apie 47 kWh/t energijos. Naudojant aktyviąją ventiliaciją su saulės kolektoriais šienui džiovinti galima gauti aukštos kokybės pašarą. Skaičiavimai rodo, kad žemės ūkio produkcijos džiovinimo kolektorių šalyje potencialas sudaro apie 4 mln.m2 saulės kolektorių ploto. Tokie kolektoriai ateityje turėtų būti sutapdinti su pastatų statybinėmis konstrukcijomis.

Lietuvoje vien gyvenamųjų namų bendri metiniai šilumos nuostoliai 1995 m. sudarė 23,2 TWh. Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad naudojant pasyviąsias patalpų šildymo saulės energija sistemas esant palankiai pastato padėčiai ir orientacijai galima energijos sąnaudas šildymui sumažinti 20 %. Be to, tokios saulės šildymo pasyviosios sistemos gali būti panaudotos vandeniui ir orui technologiniams reikalams šildyti.

Laimis rašė:Leidiniai
Šaltinis: http://saule.lms.lt/main/publl.html

"Mokslas ir technika" (S.Janušonis, V.Janušonienė. Fotoelektra - neribota elektros energija iš saulės. Nr. 6, 1998).
S. Janušonis. Self-formation technology.- Informatica, vol. 4, 1991, No 1, p. 497-515.
Saulės jėgainės 50Ah akumuliatoriams krauti sukūrimas. Saulės ir kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai žemės ūkiui. MSI, Vilnius,1998m.
S. Janušonis, V. Janušonienė. Samoformirovanije v poluprovodnikovoj technologii. Vilnius "Mokslas", 1985.
Fotoelektrinių įrenginių taikymas. Saulės ir kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai žemės ūkiui. MSI, Vilnius, 1997.
Saulės jėgainė 1Ah akumuliatoriams krauti. Saulės ir kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai žemės ūkiui. MSI, Vilnius, 1997.
Stepas Janušonis. Self-formation based on interactions between structural object and chaotic medium.- Self-formation physics, technology and application. Fifth national conference with international participation, Vilnius, 1992, p. 7-9.
A. Tamulis, S. Janušonis. Selection rules for self-formation in the molecular nanotechnology. - Proceedings of the Third European Conference on Organised Organic Thin Films, ECOF, 1990, p.43.
S.Janušonis, V.Janušonienė, S.Narkus, E.Žilinskas. Self-formation for high speed MESFET fabrication. - 3rd Conference on physics and technology of GaAs and other III-IV Semiconductors. Abstracts. Tatranska Lomnica, ČSSR, 1988, p. 46.
Stepas Janusonis. Self-formation: a new conception in Solid-state technology. - Proceedings of 17-th Yugoslav Conference on Microelectronics, Vol.1, Elsevier, May 9-11, 1989, Nish, Yugoslavija.
S. Janušonis, V. Juzikienė, L. Papirtytė. Experimental testing of self-forming: one photolitography for MESFET technology. - Self-formation physics, technology and application. Fifth national conference with international participation, Vilnius, 1992, p. 25-27.
S. Janušonis, A. Aperavičius, A. Vitkus. Litografijų keitimo formavimusi esmė. Formavimasis, teorija ir taikymas puslaidininkinėje technologijoje. IV respublikinio seminaro tezės. 1989, Vilnius.
S. Janušonis. Self-formation in artificial systems. AIEDAM (in press).
S.S. Janušonis. O samoformirovanii mikroelektronnych struktur. Elektronnaja technika, ser. 3, Mikroelektronika, 1974, vyp.4(52), s. 94-95.
P. Balčiūnas. Lietuvos saulės energijos ištekliai ir jų pasiskirstymo charakteristikos.- Elektronika ir elektrotechnika, 1996, Nr.3, p.4
Saulės ir kiti atsinaujinančios energijos šaltiniai žemės ūkiui.-Mokslo programos ataskaita, 2t. Programos vadovas - doc., dr. Ignas Šateikis, temos vadovas - prof., habil. dr. Povilas Balčiūnas.
"Lietuvos mokslas" ( S. Janušonis. Energija, kurios Lietuvoje buvo, yra ir bus. II tomas, 2-3 knyga, 1994).
Bronius Kavolėlis. Savos gamybos saulės kolektoriai vandeniui šildyti. VĮ "Energetikos agentūra", 1996.- 36 p.
Feliksas Bielinskis, Algimantas Burba. Elektros poreikių valdymas. VĮ "Energetikos agentūra", 1996.- 40 p.
Tautvydas Antanas Aleksandravičius, Artūras Klementavičius, Mindaugas Krakauskas. Šilumos siurblių panaudojimo galimybės Lietuvoje. VĮ "Energetikos agentūra", 1996.- 40 p.
Vykintas Šuksteris, Rimvydas Kiveris. Saulės energijos panaudojimo galimybės Lietuvoje. VĮ "Energetikos agentūra", 1996.- 34 p.
J.Savickas, S.Vrubliauskas. Biodujų gamybos ir panaudojimo galimybės Lietuvoje. VĮ "Energetikos agentūra", 1997.- 38 p.
Kastytis Paulionis, Vytenis Liudas Linkevičius, Anzelmas Bačauskas. Kaip namuose taupyti energiją ir pinigus. VĮ "Energetikos agentūra", 1997.- 42 p.
L.J.Dagys, J.R.Jarmokas. Vietinio kuro panaudojimo galimybės šalyje. VĮ "Energetikos agentūra", 1998.- 44 p.
Juozas Burneikis, Jonas Jablonskis. Mažosios hidroenergetikos panaudojimo galimybės Lietuvoje. VĮ "Energetikos agentūra", 1998.- 48 p.
Povilas Balčiūnas, Vida Janušonienė, Stepas Janušonis. Kaip saulės šviesą paversti elektra. MSI, 1999.- 68 p.

Laimis rašė:ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS ŠALTINIAI
Šaltinis: http://news.mireba.lt/ml/182/tyr_saules.htm

Saulės energijos ir jos naudojimo tyrimai Ignas Šateikis,

Mokslo programos „Saulės ir kiti atsinaujinantys
energijos šaltiniai žemės ūkiui“ vadovas

Saulės energija - ateities energijos šaltinis

Šiuo metu tradicinėje energetikoje pagrindiniai pirminės energijos šaltiniai yra iškasamas organinis ir branduolinis kuras.

Tačiau pasaulyje vis labiau ryškėja tokio kuro naudojimo pasekmės:


1) didėja aplinkos užterštumas;
2) priklausomybė nuo kuro importo;
3) mažėja lengvai gaunamo kuro, kaip nafta, dujos, aukštos kokybės akmens anglis, resursai.


Angliarūgštės, sieros junginių, azoto oksidų, angliavandenilių, kietų dalelių sklaida lydi organinio kuro deginimą, o branduolinį kurą - radioaktyvios atliekos. Daugelio pasaulio valstybių atstovai, siekdami

sumažinti globalinį klimato šilimą, Kioto susitikime 1997 m. gruodžio mėn. pasirašė Bendrosios klimato kaitos konvencijos protokolą dėl „šiltnamio“ dujų (angliarūgštės, metano, fluoro ir kt. junginių) sklaidos mažinimo. Europos Sąjunga numato 2008-2012 m. 8 proc. sumažinti šią sklaidą, lyginant su 1990 m. lygiu.


Šiuo metu aštuoniose šalyse yra 81 proc. pasaulio naftos išteklių, šešiose - 70 proc. pasaulio gamtinių dujų ir aštuoniose - 89 proc. akmens anglies resursų.


Žinomų energetinių žaliavų išteklių ir gamybos santykis 1992 m. buvo:


1) naftos: Vakarų Europoje - 10, Šiaurės Amerikoje - 25, Vidurio Rytuose - 100 metų;
2) dujų: Rusijoje ir OPEC šalyse - 65 metai;
3) akmens anglies: pasaulyje - 200 metų.


Iškasamų energetinių išteklių kainos lėtai, bet nuolatos kyla. Be to, galimas tradicinės energetikos kainų šuolis, jei bus įvertintos išorinės išlaidos siekiant kompensuoti daromą įtaką aplinkai, žmonių sveikatai, žemės ir miškų ūkiui, žuvininkystės statinių susidėvėjimui.


Pagal Lietuvos energetikos instituto tyrimų duomenis, akmens anglies deginimo Lietuvoje žala dėl aplinkos teršimo CO, SO2, NOx, CmHn, kietomis dalelėmis (nevertinant žalos dėl CO2 sklaidos) sudaro net 1144 Lt/ t a.e.


Tenka pažymėti, kad nėra energijos šaltinių, kurie visiškai neveiktų aplinkos. Tačiau atsinaujinančių energijos šaltinių neigiama įtaka aplinkai yra gerokai mažesnė, negu naudojant iškasamą organinį kurą. Pavyzdžiui, gaminant elektros energiją hidroelektrinėse, vėjo ar fotoelektrinėse jėgainėse bendroji kenksmingų medžiagų sklaida yra 112-140 kartų mažesnė negu elektrinėse, naudojančiose netgi tokį švarų kurą, kaip gamtinės dujos. Biomasė yra apie 80 kartų švaresnis kuras negu akmens anglis.


Minėtos aplinkybės verčia atkreipti dėmesį į atsinaujinančius energijos šaltinius.


Pirminė atsinaujinanti energija atsiranda vykstant procesams Saulėje, Žemės gelmėse bei esant gravitacinei Saulės, Žemės ir Mėnulio sąveikai. Taigi yra trys pirminiai atsinaujinančios energijos šaltiniai: Saulės energija, geoterminė energija (naudojama geoterminėse jėgainėse) ir gravitacinė energija (naudojama potvynių - atoslūgių elektrinėse).


Energetiniu požiūriu reikšmingiausia yra Saulės energija.


Saulės spinduliuotės galia, pasiekianti Žemę, sudaro apie 173000 TW. Ji apie 13 tūkstančių kartų viršija kasmetinę žmonijos sunaudojamos energijos ekvivalentinę galią ir yra apie 160 kartų didesnė už visus žinomus iškasamojo kuro resursus.


47 proc. Žemę pasiekiančios Saulės energijos tenka orui, žemei ir vandenynams šildyti, apie 23 proc. sunaudojama hidrologiniam ciklui (garinimui ir krituliams), apie 1 proc. tenka fotosintezės procesams ir 1 proc. - konvekciniams procesams (vėjui, bangoms, srovėms). Apie 30 proc. Saulės energijos atsispindi nuo Žemės į kosminę erdvę.


Saulės energija konvertuojama į naudojamąją tiesiogiai, netiesiogiai (per kitas energijos formas) ir fotosintezės procese. Saulės energijos naudojimas energetinėms reikmėms apima labai platų galimybių spektrą nuo konversijos į šiluminę energiją, elektros energiją, degalus mobiliai technikai iki tokio švaraus kuro kaip vandenilis.



Atsinaujinančios energijos naudojimas Vakarų Europoje ir Lietuvoje
Didelis dėmesys atsinaujinantiems energijos šaltiniams skiriamas Europos Sąjungos šalyse. 1995 m. ES buvo 2500 MW suminės galios vėjo jėgainių, 9500 MW mažųjų hidroelektrinių, 30 MW fotoelektrinių įrenginių, 6,5 mln. kv. metrų saulės kolektorių ir sunaudojama energetiniams reikalams 44,8 Mtne biomasės. 1997 m. Europos Komisija sudarė Baltąją knygą “Ateities energija: atsinaujinantys energijos šaltiniai”, kurioje numatyta strategija ir veiksmų planas iki 2010 m. Pagrindinis strateginis tikslas - pasiekti, kad atsinaujinančių šaltinių energijos sunaudojimas sudarytų 12 proc. bendro vidinio ES energijos suvartojimo. Veiksmų plane numatoma pasiekti šias įvairių atsinaujinančių šaltinių energijos naudojimo apimtis: vėjo - 40 GW, hidroenergijos - 105 GW (iš jų mažos HE - 14 GW); fotoelektros - 3 GWp; biomasės - 135 Mtne; saulės kolektorių - 100 mln. kv. metrų, saulės pasyviųjų šildymo sistemų - 35 Mtne. Nors šio plano įgyvendinimas pareikalaus 74 milijardų ECU investicijų, o tai sudaro 30 proc. investicijų į energetikos sektorių, tačiau leis sukurti 500-900 tūkst. naujų darbo vietų, sumažinti kuro importą 17,4 proc. (šiuo metu ES importuoja 50 proc. energijos), o 402 mln. t per metus sumažinti angliarūgštės sklaidą.

Kaip pažymima minėtame ES dokumente, šio plano įgyvendinimas ne tik mažina aplinkos taršą ir didina energijos tiekimo patikimumą, bet ir leidžia sukurti naujas darbo vietas, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, be to, skatinamas kaimiškųjų regionų ekonominis vystymasis, individualūs, nedideli projektai lengvai finansuojami, yra didelė ir besiplečianti pasaulinė rinka šioms technologijoms.


Visos ES valstybės priima atsinaujinančios energijos programas.


ES parlamentas nuolat pabrėžia atsinaujinančių energijos šaltinių reikšmę. Vakarų Europos šalyse skiriama daug dėmesio atsinaujinančios energijos technologijoms tirti ir vystyti, ypatingą dėmesį sutelkiant į atsinaujinančios energijos konkurentabilumo didinimą. Nors atsinaujinančios energijos šaltiniai iki XIX a. buvo tradiciniai, tačiau šiuo metu jie vystomi šiuolaikinių aukšto lygio technologijų pagrindu. Mokslinio tyrimo, technologijų kūrimo ir demonstravimo reikalams atsinaujinančios energijos srityje skiriama daug lėšų. Ketvirtoji tinklinė tyrimo, technologijų kūrimo ir demonstravimo programa ir ypač Saulės energijos panaudojimo būdai nebranduolinės energijos programa prioritetus teikia atsinaujinančiai energijai, tam skiriamat net 45 proc. programos biudžeto.


Daug lėšų atsinaujinančius energijos šaltinius tirti, kurti ir naudoti skiria kai kurių Vakarų Europos valstybių vyriausybės. Pavyzdžiui, Vokietijoje pagal federalinę mokslinių tyrimų rėmimo programą 1996-2000 m. alternatyvių energotechnologijų tyrimams skiriama 23 proc. biudžeto asignavimų mokslui.


Šiuo metu Lietuvoje pagrindiniai pirminiai energijos šaltiniai yra importuotas organinis ir branduolinis kuras. Lietuva importuoja apie 93 proc. reikiamų pirminių energijos išteklių.


Atsinaujinanti energija pirminės energijos balanse Lietuvoje šiuo metu sudaro tik 5-6 proc. Tai iš esmės yra malkos ir Kauno HE pagaminta energija.


Nors Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoje siektinas atsinaujinančios energijos indėlis sudaro 12,2 proc. pirminių energijos išteklių, tačiau joje šis rodiklis yra deklaratyvaus pobūdžio, nenumatant tyrimo, technologijų kūrimo, taikymo darbų, įstatyminės teisinės bazės kūrimo ir finansavimo šaltinių.


Minėtoje ES Baltojoje knygoje akcentuojamas asignavimų padidinimas atsinaujinančios energijos šaltinių tyrimo, technologijų vystymo ir demonstravimo tikslams ypatingą dėmesį skiriant technologijų tyrimo ir vystymo planams, kuriais siekiama sukurti naujus būdus ir procesus, pritaikytus vietiniams ir regioniniams poreikiams.

Atsinaujinančių energijos šaltinių ypatybės
Atsinaujinančių šaltinių energetikoje uždavinių sprendimo metodai iš esmės skiriasi, lyginant su tradicine šilumine ir atomine energetika.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra decentralizuoti ir palyginti nedidelės galios, juos žymiai greičiau galima suprojektuoti ir įrengti, sumažėja transporto ir energijos perdavimo išlaidos. Kai kurie atsinaujinančios energijos šaltiniai dera prie susidariusios centralizuotos energetikos infrastruktūros (pavyzdžiui, mažosios HE), tačiau kai kurie šaltiniai efektyvūs tik kaip autonominiai decentralizuoti įrenginiai (pavyzdžiui, saulės šildymo ir mažo energetinio tankio biomasę naudojantys įrenginiai).


Dėl šių šaltinių specifikos ir įvairiapusės įtakos šalių vystymuisi daugelyje Vakarų Europos šalių (Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kt.) įsteigtos atskiros atsinaujinančių energijos šaltinių agentūros, kurios finansuoja ir koordinuoja šios srities veiklą.


Kodėl daugeliui atsinaujinančios energijos šaltinių, ypač jų platesnio naudojimo pradžioje, reikia paramos? Yra dvi priežastys. Nors kai kurie atsinaujinantys energijos šaltiniai jau šiuo metu yra konkurentiški, tačiau dalis jų gali konkuruoti su tradiciniais, jei įvertinama žala aplinkai ir žmonėms. Be to, atsinaujinanti energija mažai žinoma, todėl investuotojai, energijos vartotojai, įstatymų leidimo ir vykdymo institucijos, neturėdami objektyvios informacijos, šių energijos šaltinių vengia. Žemės ūkyje energijos vartotojai decentralizuoti ir reikalauja nedidelės galios. Todėl palankios sąlygos naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, kadangi jų energetinis tankis yra nedidelis. Atsinaujinantys energijos šaltiniai sudaro galimybes kaime plačiai naudoti modernias decentralizuoto energijos tiekimo technologijas, nes tuo atveju nereikalingi brangūs energijos paskirstymo tinklai ir nenuostolinga perduoti energiją. Ir ES pirmenybė teikiama atsinaujinančios energijos gamybos projektams, skirtiems kaimui. Čia akcentuojama ne tik energetinė ar aplinkosaugos, bet ir socialinė tokių projektų reikmė, nes atsinaujinančios energijos naudojimas svarbus ir kaimiškųjų regionų vystymui bei darbo vietų kūrimui. Reikia pažymėti, kad šiuo metu Lietuvos kaime gyvena apie 32 proc. gyventojų.



(bus daugiau)

Laimis rašė:Dar apie kainą:
-----------------------------
Šaltinis: http://www.avei.lt/FF442309-C864-47ED-B ... CF17.W5Doc

Šeimai saulės kolektoriaus plotas turi būti 4-6 m2. Vandens šildymo saulės kolektoriaus sistemos kaina yra apie 2000 Lt/m2. Šios sitemos tarnavimo laikas 20 metų.

Buvo atlikti investicių grąžos skaičiavimai, imant mažiausias galimas vandens šildymo saulės kolektoriais sistemos komponentų kainas. Paaiškėjo, kad esamomis kainomis tokios sistemos neatsiperka.

Laimis rašė:Vėl kainos:
--------------------------------------------------------

Šaltinis: http://www.ekostrategija.lt/index.php?c ... news_id=70

2003-07-25 / Atsinaujinantieji ir vietiniai energijos ištekliai (AVEI)
Fotoelektros naudojimo praktika ir perspektyvos

Pasaulinė praktika ir perspektyvos

Saulė yra milžiniškas energijos šaltinis. Kas sekundę saulėje 5mln. Tonų masė virsta energija. Tik maža energijos dalis pasiekia žemę, tačiau ji dešimtis tūkstančių kartų viršija mūsų poreikius. Metiniams žmonijos energijos poreikiams patenkinti užtektų per kelias valandas žemės paviršių pasiekiančios energijos. Reikia tik mokėti ja pasinaudoti.
Viena geičiausiai pasaulyje besivystančių energetikos rūšių yra fotoelektra, paremta tiesioginiu saulės šviesos vertimu į elektros energiją. Fotoelektrinių keitiklių istorija prasidėjo 1839 m., prancūzų mokslininkui E.Becquerelui atradus fotoelektrinį efektą. 1958 m. JAV “Vanquard” kosminiuose palydovuose buvo įrengti fotoelektriniai moduliai, kurie aprūpindavo elektra radijo ryšio aparatūrą. Nuo tada fotoelektra kosmose tapo vieninteliu ir nepakeičiamu energijos šaltiniu. Plačiau fotoelektrą buityje pradėta naudoti po 1973-74 m. naftos krizės. Naujas šuolis fotoelektros vystymesi įvyko 1990 m., kai vyko Persų įlankos karas.
Paskutinius penkis metus fotoelektrinių modulių gamyba Pasaulyje augo vidutiniškai po 33 proc. kasmet ir 2001 m. pagamintų modulių bendra galia sudarė 410 MW (1 diagrama). Dar greitesni augimo tempai planuojami artimiausiais metais. Japonijos pramonė 2002 m. gamybos apimtis didina dvigubai, ypač ambicingos JAV programos, viena iš kurių yra 1.000.000 stogų programa. Greitai auga fotoelektros panaudojimas besivystančiose šalyse su menkai išvystyta elektros paskirstymo infrastruktūra. Planuojama, kad 30 proc. Afrikos elektros poreikių 2020 m. tenkins fotoelektra.

.
1 Diagrama. Metinės fotoelektrinių modulių gamybos apimtys.

82 proc. pasaulinės rinkos užima dešimt stambiausių kompanijų – Sharp, Kyocera,BP Amoco, Siemens, Astro Power, Sanyo, Photowatt, ASE Ir Mitsubishi. 1993-98 m. fotoelektrinių modulių gamybą maždaug lygiomis dalimis dalinosi JAV, Japonija ir Europos Sąjunga. Nuo 1999 m. lyderio pozicijas tvirtai užėmė Japonija - 43 proc. 2000 m. ir 60 proc. 2001m.
Virš 80 proc. visų fotoelektrinių modulių šiuo metu gaminami iš monokristalinio ir polikristalinio silicio saulės elementų. Amorfinio silicio saulės elementai, įskaitant ir patalpose naudojamų elektroninių prietaisų (kalkuliatorių, laikrodžių ir kt.) maitinimą, užima mažiau kaip 80 proc. rinkos.
Iki 1996 m. absoliuti dauguma fotoelektrinių jėgainių buvo autonominės ir daugiausiai naudojamos ryšio ir signalizacijos įrengimuose, atokiose kaimo vietovėse, katodinei apsaugai nuo korozijos, autonominio apšvietimo ir navigacijos įrengimuose bei plataus vartojimo prekėse. Nuo 1997 m. sparčiausiai plito sujungtos su išoriniu elektros tinklu fotoelektrinės jėgainės – nuo 8 MW 1996 m. iki 120 MW 2000 m.(2 diagrama). Apie 85 proc. tokių jėgainių įrengiama Japonijoje ir Vokietijoje. Vien per 2000 m. Japonijoje ir Vokietijoje sujungtų su tinklu jėgainių instaliuota 65 MW ir 45 MW atitinkamai.

2 Diagrama. Metinės autonominių ir sujungtų su tinklu fotoelektrinių jėgainių instaliavimo apimtys, MW

Sparti fotoelektros ir ypač sujungtų su elektros tiltu fotoelektrinių jėgainių plėtra visų pirma susijusi su politiniais sprendimais. Tiek atskirų šalių vyriausybės, tiek tokios organizacijos kaip Europos Sąjunga, UNESCO, G-8, Pasaulio Bankas, Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas ir kt. fotoelektros vystymui skiria milžiniškas subsidijas, sudaro palankias ekonomines ir politines sąlygas vartojimui ir gamybai. Paminėtinos 100.000 stogų programa Vokietijoje ir 1.000.000 stogų programa JAV, fotoelektrinių modulių ir elementų gamybos paramos programa Japonijoje, smulkesnės 10.000 stogų programos Anglijoje ir Italijoje, 1000 stogų programa Danijoje ir daugelis kitų.

Programose taikomi įvairūs subsidijavimo modeliai. Kaip vieną veiksmingiausių galima išskirti Vokietijos patirtį. Fotoelektros vystymas vyko keturiomis fazėmis:
I Fazėje (1988-1991) federalinio biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis įrengta eilė 1,4 MW bendros galios demonstracinių jėgainių;
II Fazėje (1991-1994) Vokietijos vyriausybė įgyvendino 1000 stogų programą bei įrengė dar virš 1000 realaus monitoringo 5,25 MW bendros galios jėgainių;
III Fazėje (1995-1999) startavo atskirų žemių ir savivaldybių 10 MW bendros galios fotoelektrinių jėgainių programos. Kiekvienos pagamintos fotoelektros kWh supirkimo kaina siekė1,02 Euro.
IV Fazėje (1999-2003) planuojama instaliuoti dar 300 MW. Šioje fazėje veikia du finansavimo mechanizmai: 100.000 stogų programoje suteikiami ilgalaikiai lengvatiniai (1,91 proc.) kreditai bei įstatymu dešimčiai metų nustatyta garantuota fotoelektros supirkimo kaina 0,51Euro/kWh
2000 m. balandžio 1d priimtame įstatyme numatytos ir kitų atsinaujinančių energijos rūšių supirkimo kainos: Hidro - 15 Pf\kWh, biomasės - 16,5-20 Pf\kWh, geoterminės - 14-17,5 Pf\kWh, Vėjo -17,8 Pf\kWh. Penkis-šešis kartus didesnė, palyginus su kitais atsinaujinančias šaltiniais, fotoelektros supirkimo kaina atspindi iškirtinę fotoelektros svarbą.

Europos Sąjungoje per 15 metų laikotarpį (nuo 1995 iki 2010 m.) šios rūšies įrengimų galią nuspręsta padidinti nuo 30 MW iki 3000 MW, t.y. 100 kartų. Planuojama, kad tai sukurs 100.000 papildomų darbo vietų.
Gamybos ir instaliavimo apimčių didėjimas bei naujų technologijų įsisavinimas sąlygoja ir spartų fotoelektrinių jėgainių bei fotoelektros kainos kritimą. Per 24 metus (1976-2000) fotoelektrinių modulių vieno vato kaina sumažėjo 20 kartų - nuo 60 USD/W 1976m. iki 3 USD/W 2000m. (nuo 10740 Euro\kW 1991 m. iki 6190 Euro\kW 1999 m fotoelektrinėms jėgainėms Vokietijoje). Čikagoje (JAV) statomos 51 MW metinio našumo fotoelektrinių elementų ir modulių gamyklos produkcija instaliuoto fotoelektrinės jėgainės vato kaina leis sumažinti iki 3 USD. Prognozuojama, kad spartus fotoenergetikos vystymasis iki 2010 m. fotoelektros kainą sulygins su kitų atsinaujinančių šaltinių energijos kainomis. Žinoma, minimalios kainos pasiekiamos tik stambiuose, dešimčių MW galios, sujungtuose su elektros tinklu objektuose.
Europos fotoelektros pramonės asociacijos ir Greenpeace atliktoje ilgalaikės perspektyvos analizėje tvirtinama, kad fotoelektros gamyba 2020 m. sieks 274 TWh ir 2040 m. padidės iki 7368 TWh - 1proc. ir 23 proc. pasaulinio elektros poreikio atitinkamai. Jau 2020 m. fotoelektrinių jėgainių gamyboje, instaliavime ir aptarnavime bus užimti 2 mln. darbuotojų.

Ypač didelės fotoelektros perspektyvos siejamos su vandenilio energetikos vystymusi. Fotoelektra- įdealus šaltinis vandenilio gamyboje elektrolizės būdu. Vandenilis laikomas pagrindiniu 21 amžiaus kuru. Jau šiais metais JAV prezidentas Dž. Bušas stipriai sumažino asignavimus ekonomiškų automobilių kūrimo programoms ir pagrindines lėšas nukreipė automobilių su vandenilio kuro elementais kūrimui. Serijinę tokių automobilių gamybą planuojama pradėti 2007 m. Ši ir analogiškos programos kardinaliai sprendžia atmosferos taršos automobilių išmetamosiomis dujomis problemą.

Motyvacija

Žinant Lietuvoje vyraujančią skeptišką nuomonę apie saulės energetiką ir tai, kad fotoelektra kol kas yra vienas iš brangiausių atsinaujinančių energijos šaltinių, gali kilti klausimas, kokios yra tokio spartaus dabartinio fotoelektros vystymosi priežastys ir ar pagrįstos tokios optimistinės ateities prognozės. Situacijos negalima paaiškinti vien lyginant įvairių energijos rūšių kainas - neįvertinus tradicinio kuro poveikio aplinkai bei šalies, neturinčios savo iškasamojo kuro atsargų, ekonominės ir iš to išplaukiančios politinės priklausomybės nuo energijos importo.
Kaip ir visų atsinaujinančių energijos šaltinių, fotoelektros plėtrą visų pirma sąlygoja aplinkosauginiai ir ekonominiai-politiniai veiksniai.

Ekonominiai-politiniai veiksniai.
Didžioji iškastinio kuro dalis sukoncentruota nedidelėje Pasaulio dalyje. Varžybos dėl įtakos sferų tokiuose regionuose provokuoja nuolatinius tarptautinius konfliktus, kurių kaina siekia dešimtis ir šimtus milijardų dolerių. Karinių ir diplomatinių konfliktų išlaidos padengiamos mokesčių mokėtojų pinigais, tačiau neįskaitomos į tradicinės energijos kainą.
Kuo didesnę savo energetinių poreikių dalį šalis tenkina iš vietinių atsinaujinančių šaltinių, tuo mažiau ji yra priklausoma nuo energijos importo, šalies ekonomiką mažiau veikia vis dažnėjančios pasaulinės energetinės krizės.
Tarp šalių, perkančių kurą ir visiškai priklausančių nuo jo tiekimo iš užsienio, yra ir Lietuva. Absoliuti priklausomybė nuo importuojamo kuro energijos gavyboje valstybei turėtų būti visiškai nepatenkinamas dalykas.
Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas padidina ir individualaus vartotojo nepriklausomumą. Individualias fotoelektrines jėgaines valdo pats savininkas, kai tuo tarpu monopolistas energijos tiekimo sutartyje prirašo daug reikalavimų ir apribojimų vartotojui, visas teises pasilikdamas sau, tarp jų teisę bet kada neperspėjęs bet kuriam laikui atjungti energijos tiekimą ar pakeisti energijos kainą. Saulė ir vėjas, apeidami muitines ir valdininkų kabinetus, tiesiogiai pasiekia kiekvieną vartotoją.

Aplinkosauga.
Globalinės ekologinės katastrofos mastus siekiančios aplinkos taršos pagrindinis šaltinis yra iškastinio kuro deginimas. Iškasamojo kuro naudojimo tempai pastaruoju metu 100 000 kartų viršija jo susidarymo žemės gelmėse tempus. Manoma, kad esant dabartiniam naudojimo lygiui, pasaulinių kuro atsargų turėtų užtekti dar 100-170 metų. Tačiau, visą tą laiką aplinka bus teršiama ir vis didės ekologinės katastrofos galimybė.
UNESCO duomenimis naftos ir jos produktų naudojimo per vienus metus sukeltų padarinių žala aplinkai prilyginama 300 mlrd. JAV dolerių. Realiai vertinant tradicinės energetikos kainą, šią sumą taip pat reiktų įtraukti į energijos savikainą.
Taigi, lygias konkurencijos sąlygas atsinaujinantiems energijos šaltiniams galima sudaryti tik įvertinus bent jau energijos gamybos daromą žalą aplinkai, t.y. įvedant realius mokesčius už aplinkos teršimą. Staigus tokių mokesčių įvedimas žymiai padidintų tradiciniu būdu gaminamos energijos kainą ir tokio žingsnio staiga negali daryti jokia šalis. Todėl pradiniame etape daugelyje šalių taikomas “minkštesnis” problemos sprendimas – subsidijuojama ekologiškai švari atsinaujinančių šaltinių energetika ir bandoma palaipsniui varžyti aplinkos teršimą. Vien tik ES tam tikslui iki 2010m. paskyrė 165 mlrd. Eurų.

Būtent šiomis nuostatomis grindžiama absoliučiai ekologiškos ir visiems prieinamos fotoelektros vystymo strategija.
UNESCO ir kitų organizacijų atlikti tyrimai parodė, kad pagrindinė atsinaujinančių šaltinių energetikos plėtrai trukdanti priežastis yra ne finansinių išteklių ar naujų technologijų stoka, bet žemas šios srities žinių lygis visose visuomenės grandyse.
Todėl tiek Europos Sąjungos, tiek Jungtinių Tautų organizacijos specialiose atsinaujinančios energetikos programose didžiausias dėmesys skiriamas švietimui. Svarbiausias šių programų tikslas yra kelti visuomenės ekologinį samoningumą, supažindinti jaunąją kartą su atsinaujinančios energetikos galimybėmis ir suteikti pagrindines technines žinias, kurių trūkumas netrukdytų ateityje priimti svarbius politinius sprendimus.
Energetikos pramonėje sukasi milžiniškos lėšos. Atitinkamai, visur didelė tradicinės energetikos atstovų įtaka visų lygių politikams ir valdininkams. Jeigu dar prisideda ir žemas visuomenės žinių lygis, alternatyviosios energetikos plėtra tampa problematiška.

Fotoelektros naudojimas Lietuvoje

Lietuvoje fotoelektros energija kol kas naudojama nežymiai. Visų pirma tai lemia gerai išvystyta elektros paskirstymo infrastruktūra ir pakankamai didelis elektros gamybos tradiciniais būdais potencialas. Jau esančios elektrinės ir taip dirba nepilnu pajėgumu o energetikams kyla problemos ieškant elektros energijos pardavimo rinkų. Biudžeto finansuojamose programose daugiau akcentuojamas energijos taupymas, todėl neilgalaikiais ekononominiais kriterijais vertinama fotoelektra yra per brangi ir didesnio dėmėsio nesulaukė.
Nepaisant to, Lietuvoje vykdomi darbai, kurie gali tapti rimtu pagrindu fotoelektros plėtrai. Lietuvoje yra pakankamas mokslinis, technologinis ir pramoninis potencialas fotoelektros srityje. Tradiciniai tyrimai vykdomi Puslaidininkių institute, Vilniaus ir Kauno Technologijos universitetuose. Fotoelektros taikymo tyrimai vykdomi Žemės ūkio ir Gedimino Technikos universitetuose, Žemės ūkio Inžinierijos institute. Mokslininkų Sąjungos institute kuriama nauja didelio efektyvumo saulės elementų gamybos technologija, leidžianti sumažinti elementų kainą. Kaip ypač aktualus, šis darbas aukštai įvertintas ekspertų ir jo praktinis įgyvendinimas finansuojamas iš Europos Sąjungos Craft-5 programos lėšų. Kauno Technologijos universitete atliekamas saulės monitorigas, kuris ypač svarbus projektuojant fotoelekrines jėgaines.
Gamybos srityje praleista gera proga išvystyti serijinę saulės elementų gamybą eksportui. Buvusi didelio pajėgumo ir moderni mikroelektronikos bazė Lietuvoje neišsilaikė. Serijinei saulės elementų gamybai tinkamą ir veikiančią įrangą turi “Vilniaus Venta”, tačiau fotoelektrinių jėgainių rinkoje konkuruoti su specializuotomis gamyklomis galima tik gaminant virš 1 MW saulės elementų per metus. Šiuo metu “Vilniaus Ventoje” gaminami kokybiški nedidelio ploto saulės elementai, naudojami jutikliuose.
Įvairios paskirties fotoelektrinius modulius Lietuvoje gamina UAB “Saulės energija”. Bendrovė taip pat projektuoja, instaliuoja ir prižiūri fotoelektrines ir hibridines saulės\vėjo jėgaines. Gaminami visa gama mažų (0,04-4 W) modulių, daugiausiai naudojami mažų akumuliatorių krovimui, įvairių elektroninių prietaisų maitinimui, mobiliųjų telefonų akumuliatorių krovimui, kaip mokymo priemonė.
Turistams bei kariuomenei gaminamos nešiojamos sulankstomos 10-36 W jėgainės. Šioms jėgainėms fotoelektriniai moduliai gaminami naudojant naujausią metalo-EVA-TEFZEL laminavimo technologiją. Nedūžtantys, lengvi, vibracijoms atsparūs moduliai tarnauja iki 20 metų (1 pav.)


1 Pav. Nešiojamos sulankstomos 36W, 22W ir 12W jėgainės


Stacionarioms fotoelektrinėms jėgainėms gaminami standartiniai 10-16 W galios moduliai naudojant stiklas-EVA-atiklas laminavimo technologiją (2 pav). Šie moduliai yra padidinto mechaninio atsparumo ir gali būti naudojami kaip stogo danga. Moduliams suteikiama 20 metų garantija, o jų tarnavimo laikas viršija 30 metų.



2 Pav. Fotoelektrinis modulis SM-16\12


Fizikos laboratoriniams darbams Kauno Technologijos ir Gedimino Technikos universitetuose bei eilėje mokyklų naudojami įmonėje pagaminti mokomieji fotoelektrinių modulių charakteristikų matavimo stendai (3 pav).



3 Pav. Mokomasis fotoelektrinių modulių charakteristikų matavimo stendas


Didžioji “Saulės energija” gaminamos produkcijos dalis eksportuojama. Iki 1998m Lietuvoje šiokia tokia rinka buvo tik mokymo priemonėms, elektroninės įrangos maitinimo šaltiniams bei poilsiui ir turizmui skirtiems fotoelektriniams moduliams. Pastaruosius keturis metus nors ir iš lėto, bet stabiliai auga autonominių fotoelektrinių jėgainių paklausa. Tokios jėgainės pasiteisina ten, kur elektros tinklo atvedimo kaina sulyginama su energijos poreikius tenkinančios jėgainės kaina arba perkrautose elektros perdavimo linijų galinėse dalyse, kur elektros tiekimas nestabilus – atokiose sodybose, naujai statomose poilsiavietėse, kai kuriose sodų bendrijose, kuriantis atgautose žemėse ir kt.
Autonominė jėgainė susideda iš nuolatinę elektros srovę generuojančių fotoelektrinių modulių, akumuliatorių pakrovėjo, energiją kaupiančios akumuliatorių baterijos ir įtampos keitiklio, keičiančio nuolatinę elektros srovę į kintamą. Šviesiu paros metu generuojama elektros energija kaupiama akumuliatoriuje. Nuolatinės srovės imtuvai maitinami tiesiai iš akumuliatoriaus, kintamos srovės imtuvai - per įtampos keitiklį.
Vien fotoelektrinė autonominė jėgainė daugiau tinka sezoniniam naudojimui. Eksploatuojant visus metus, tinkamesnės yra hibridinės saulės\vėjo jėgainės. Tokiose jėgainėse fotoelektriniai moduliai ir nedideli 25-3000W vėjo generatoriai sujungiami į bendrą sistemą. Hibridinių jėgainių patikimumas daug didesnis, elektros energija stabiliai gaminama visus metus, kadangi vėjo greitis rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį didesnis. Jėgainės patikimumui padidinti naudojami ir nedideli benzininiai elektros generatoriai, jungiami tik išimtinais atvejais – nepalankiomis oro sąlygomis – ir naudojami akumuliatoriams pakrauti. Tokiu būdu išnaudojama visa generatoriaus gaminama energija.
Populiariausios yra nedidelės 100-200W galios jėgainės minimaliems elektros poreikiams tenkinti. 2002 m. planuojama įrengti kelias 1500W - 4000W galios privačias jėgaines. Didesnės galios jėgainių kaina kaip taisyklė viršija elektros tinklo atvedimo kainą ir, be valstybės paramos vartotojams per priimtiną laiką neatsiperka. Dėl tų pačių priežasčių Lietuvoje kol kas nėra nei vienos su elektros tinklu sujungtos fotoelektrinės jėgainės.
Vartotojui patrauklu, kad siūlomas jėgaines galima įsirengti etapais – didėjant finansinėms galimybėms galima nuosekliai didinti fotoelektrinių modulių skaičių, akumuliatorių baterijos talpą, papildomai įrengti vėjo ar benzininį generatorių. Pradinių investicijų paskirstymas laike labai aktualus kol nėra subsidijavimo ir lengvatinių kreditų.
Atskirai galima paminėti demonstracines-mokomąsias jėgaines universitetams ir viduriniojo lavinimo mokykloms. Vidurinėse mokyklose 25-100W (0,5-2m2 ploto) fotoelektriniai moduliai montuojami gerai matomoje vietoje – virš įėjimo į mokyklą ar kabinetų palangėse. Palyginti pigios, pilnas komplektas su instaliacija kainuoja 1000-3000 Lt, šios jėgainės paprastai maitina avarinio apšvietimo sistemą ar kitą mažos galios imtuvą, tačiau pagrindinė jų funkcija yra kasdien mokinių matomas, realiai veikiantis fotoelektros panaudojimo pavyzdys. Didesnės mokomosios jėgainės aprūpinamos apšviestumo ir vėjo greičio bei gaminamos energijos monitoringo įranga, valdymas ir duomenų apdorojimas kompiuterizuojamas.
Kaip pavyzdį galima paminėti 2002m įrengtą mokomąją saulės/vėjo jėgainę Vilniaus Gedimino Technikos universitete. Jėgainėje sumontuota 48 fotoelektriniai moduliai SM-12,5\12 (bendra galia 600W), 120W galios vertikalios ašies vėjo generatorius Windside WS 0,30C ir 900W galios horizontalios ašies vėjo generatorius Whisper H40-80 (pav.4-6). Jėgainė pilnai aprūpinta monitoringo įranga.
“Saulės energijos” siūlomų fotoelektrinių ir saulės\vėjo jėgainių pagrindiniai parametrai ir kainos pateiktos 1 ir 2 lentelėse.

1 Lentelė. Autonominės fotoelektrinės jėgainės

Jėgainė Modulių pikinė galia , Wp Per metus generuojama energija, kWh Inverterio galia, W Akumuliatorių baterijos talpa *Kaina, Lt
SE-100 100 75 150 12V,60 Ah, (0,6kWh) 4150
SE-100 100 75 400 12V,220 Ah, (2,1kWh) 6150
SE-200 200 150 150 12V,220 Ah (2,1kWh) 7100
SE-200 200 150 1200 24V,220 Ah (4,2kWh) 14750
SE-500 500 375 400 24V,220 Ah (4,2kWh) 16800
SE-500 500 375 2300 24V,440 Ah (8,4kWh) 25700
SE-1000 1000 750 800 24V,440 Ah (8,4kWh) 34380
SE-1000 1000 750 3500 24V,660 Ah (12,6kWh) 45300
SE-2000 2000 1500 1200 24V,660 Ah (12,6kWh) 67150
SE-2000 2000 1500 4600 48V,440 Ah (16,8kWh) 80700

*Be instaliacijos. Instaliacijos medžiagos ir darbai, priklausomai nuo objekto sudėtingumo, sudaro 10-20 proc. jėgainės kainos.

2 Lentelė. Autonominės saulės-vėjo jėgainės
Jėgainė Galia Fotoelektr.+vėjo, W Per metus generuojama energija, kWh Inverterio galia, W Akumuliatorių baterijos talpa *Kaina, Lt
SE-H-75 50 + 25 75 150 12V,60 Ah, (0,6kWh) 5310
SE-H-75 50 + 25 75 400 12V,220 Ah, (2,1kWh) 7310
SE-H-185 100 + 70 175 200 12V,220 Ah (2,1kWh) 10200
SE-H-185 100 + 70 175 800 12V,440 Ah (4,2kWh) 14280
SE-H-500 200 + 300 450 800 24V,220 Ah (4,2kWh) 20680
SE-H-500 200 + 300 450 2300 24V,440 Ah (8,4kWh) 27880
SE-H-1500 600 + 900 1580 1200 24V,660 Ah (12,6kWh) 42630
SE-H-1500 600 + 900 1580 3500 48V,440 Ah (16,8kWh) 50180
SE-H-4000 1000 + 3000 3800 2300 48V,440 Ah (16,8kWh) 84400
SE-H-4000 1000 + 3000 3800 4600 48V,880 Ah (33,6kWh) 100400

*Be instaliacijos. Instaliacijos medžiagos ir darbai, priklausomai nuo objekto sudėtingumo, sudaro 10-25proc. jėgainės kainos.




3 Diagr. Hibridinės jėgainės SE-H-1500 gaminamos energijos kiekis metų bėgyje


Svarbių techninių ir klimatinių priežasčių, trukdančių fotoelektros plėtrai Lietuvoje nėra. Kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, Lietuvoje vienas instaliuotas fotoelektrinių modulių vatas per metus pagamina vieną kilovatvalandę elektros energijos. Iki šiol išgyvenusios šios srities gamybinės įmonės pakankamai stabilios, nes orientuotos ne į vietinę rinką.
Tolimesnė fotoelektros panaudojimo plėtra Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, tiesiogiai susijusi su valstybine politika energetikos ir aplinkosaugos srityse. Yra paruoštos kelios programos, numatančios eilės demonstracinių jėgainių įrengimą. “Lietuvos nacionalinė saulės programa” tai “Pasaulio saulės programos 1996-2005” sudėtinė dalis. Projektas “Saulė-Lietuva”-ES programos “Saulės miestai” sudėtinė dalis. Tačiau be dalinio vyriausybės finansavimo šios programos neįgyvendinamos.


Urielė rašė:Labai daug praktinių patarimų ir įvairios informacijos yra šiame rusų saite:
http://www.mensh.ru


Egidijus rašė:Sveiki
šiandien užsukęs į vieną firmelę (UAB Ekologija, Kaune, Prie Senojo tresto) pamačiau labai įdomų dalyką - vandens šildytuvus kurie naudoja saulės energija. Tuos įrenginius veža iš Vokietijos, pardavinėja po 1 m2. 3-4 asmenų šeimai vandens balandžio-spalio mėnesiais prišildo 4 m2 šildytuvo. Šiaip, dėl užtikrintumo dažnai žmonės dedasi 1,5 m2 vienam žmogui. 1 m2 kaina apie 550lt.
Šiaip tai man patiko pati idėja. Norint galima pačiam kažką panašaus pasidaryti ir vasara, kada nekūrenama turėti šilto vandens.


[quote="Romas"]Ištrauka iš laikraščio apie saulės energiją
--------------------------------------------------------------------------------
Entuziastus gelbsti eksportas

Saulės energijos panaudojimo verslas Lietuvoje įgauna pagreitį. Tačiau kasmet dvigubai daugiau įrangos parduodančius verslininkus gelbsti tik eksportas.

Lietuviai jau senokai pramoko gaminti saulės baterijas, aprūpinančias elektra visą gyvenamąjį namą.

Šalyje jau parduodami saulės energiją naudojantys elementai, kurie šildo vandenį baseinams, namų reikmėms gamina elektrą.

Ateities verslas gyvuoja tik entuziastų dėka. Gamybą riboja didelė gaminio kaina bei mažas perkamumas šalyje.

Pardavimai kasmet dvigubėja

Kaunietis Edmundas Žilinskas – kone vienintelis Lietuvoje, jau tryliktus metus gyvenantis iš šio verslo. Lietuvio pagaminta įranga naudojasi net ir užsienio karinės struktūros. Verslininko pagamintas saulės baterijas perka Danijos statybų bendrovės, elementus naudoja Lietuvos dujininkai.

„Mano verslą gelbsti eksportas. Lietuvoje saulės energijos panaudojimo verslas yra tik pradinės stadijos. Tačiau galiu pasigirti, kad kasmet pardavimai padvigubėja“, – pasakojo E.Žilinskas.

Pajutęs, jog tai – ateities verslas, E.Žilinskas įkūrė bendrovę „Saulės energija“.

Tarp klientų – ir būriuotojai

Iš pradžių Vakarų rinkoje konkuruoti pasirodė sudėtinga, todėl jis ėmėsi gaminti smulkesnes baterijas, skirtas mobiliesiems telefonams įkrauti.

Tačiau labiausiai E.Žilinskas didžiuojasi fotoelektriniais moduliais, kuriuos galima montuoti ant namų stogų taip išgaunant elektros energiją. Tarp verslininko klientų yra ir tokių, kuriems elektros energija reikia aprūpinti visą namą, nes nutiesti laidus iki artimiausios elektros pastotės nėra galimybių.

Saulės energijos baterijas perka vienkiemių, poilsiaviečių savininkai. „Vienas apsukrus verslininkas pasistatė namą draustinyje, kur negalima atvesti jokių laidų. Mano pagamintos saulės baterijos išsprendė šią problemą“, – didžiavosi „Saulės energijos“ vadovas.

Jachtų savininkai – taip pat E.Žilinsko klientai. Saulės energiją naudojantys elementai veikia kaip akumuliatoriai.

Kaina siekia 120 000 litų

Elementai, kuriuose saulės šviesa paverčiama elektros energija, tampa namo dizaino detale, užima stoglangių vietą. Tokios visapusės sistemos kaina siekia 120 tūkstančių litų.

E.Žilinskas neslepia, kad per ilgą laiką atsiperka įdiegta naujovė. Tačiau vėliau, anot jo, už elektrą nereikėtų mokėti nė cento.

Tiki verslo perspektyva

Saulės energijos panaudojimo verslu užsiima ir pavienės bendrovės.

„Manau, šis verslas turi ateitį. Ypač jis turėtų išaugti kartu su naujais ekologijos reikalavimais“, – įsitikinęs bendrovės „Tarma“ direktoriaus pavaduotojas Konstantinas Marcinkus.

„Tarma“ privačių namų savininkams siūlo saulės kolektorius, kuriais gali būti pašildomas vanduo baseine.

Kol kas užsakymų griūtimi K.Marcinkus negalėjo pasigirti. Tačiau, pasak jo, verslas po truputį auga, daugėja pardavimų.

Nori pradėti serijinę gamybą

Babtų gyventojo Stanislovo Kalvaičio šeima jau seniai prausiasi specialioje dušo kabinoje, kuriai vandenį sušildo saulė.

Ateityje S.Kalvaitis tikisi pra
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1181
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Earth

Grįžti į Buveinė

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

cron