Moderatorius: Prižiūrėtojai
Aurimas rašė:Rekomenduoju smetoninę, anastasijietišką, praktišką knygą apie rastinių namų statybą ir sodybos planavimą, kuri vadinasi "Kaimo statyba". Ją galima parsisiųsti iš MaugLee puslpapio http://mauglee.kitox.com/
Laimis rašė:Labai ilgai taupiau, bet šiandien ryžtuosi pasakyti savo nuomonę apie rąstinius namus.
Šiaip, tai medis iš esmės yra didelis didelis šiaudas. Celiuliozė. Tai supūvanti medžiaga. Neteršianti gamtos. Labai maloniai sugyvenanti su žmogumi, taigi iš pirmo žvilgsnio labai tinkanti statyboms. Dažnai rąstiniai namai vadinami ekologiniais namais.
Tačiau kviečiu padiskutuoti ir pamąstyti ar tikrai taip yra. Šiaip tikrai rąstas yra panašus į šiaudą. Tik šiaudas auga 1 metus, o rąstas 60-100 metų. Vedai statėsi savo namus iš rąstų. Ir nieko čia nebūtų keisto, jei ne vienas kabliukas...
Tas kabliukas yra šiandienos situacija. O šiandien yra tokia situacija, kad miškų Lietuvoje nebėra. Deja. Ant popieriaus parašyta, kad bendras miškų plotas yra 31 ar 33 procentai Lietuvos teritorijos, bet čia matuojama tik horizontali erdvė. O miškas turi būti išaugęs į viršų apie 30-40 metrų. O Lietuvoje liko tik 10 metrų miškai.
Žodžiu situacija katastrofiška. Mano nuomonė tokia:
Kai užauginama tiek pat miško kiek ir iškertama, tai tada medis, rąstai yra ekologinė medžiaga. Tačiau šiais laikais, kai medžių nebėra, tai rąstinių namų statyba nėra ekologinė. Rąstas supūna, tai ekologija, jis nekenkia žmogui, tai irgi ekologija, bet, kad medžių Lietuvoj nėr, tai jau nebeekologija.
Taigi, raginu visgi nestatyti rąstinių namų. Nes jie šiuo laikmečiu nėra ekologiški.
Basta rašė:Šaunuolis, Laimi.
Gerai, kad apie tai prabilai.
Mane graužė sąžinė, bet vis dar galvojau apie rąstinį namą.
Bet po tavo žodžių nusprendžiau - kaip bus, taip, bet ekologiška stengsiuos išlikti iki galo.
Nes man apskritai gaila, kaip gamta išnaudojama.
Sakoma, tokia paskirtis, tai nieko tokio, ekologiška.
Žmogui padeda, tarkim, pušų pumpurai, ąžuolo, šermukšnio žievė, beržo, klevo sula.
Bet dabartinė situacija tokia, kad jei visi kartu pabandytumėme pasiimti tai, ką gamta duoda, tai...jos tikriausiai tiesiog neliktų.
Ir verčiau tegu žmogus kvėpuoja pušim savo hektare, o ne skina pumpurus ir vežasi į užterštą miestą, kad darytų inhaliacijas.
Taigi ir aš raginu nestatyti rąstinių namų.
Raginu pagalvoti.
Ir apsispręsti teisingam žingsniui.
Šiaudiniam žingsniui...
Dobė rašė:dievinu rastinius namus ir viską, kas iš medžio, bet tai, ką tu pasakei yra tiesa ir verčia mąstyti - miškai masiškai kertami (jau beveik ir iškirsti Lietuvoje, kertami be gailesčio Rusijoje) ir medienos ištekliai nebespėja atsinaujinti, dėl šios priežasties man nebūtų moralinio pasitenkinimo iš rastinio namo - va jeigu rastai būtų iš mano prosenelių sodinto miško ir dar aš pasodinčiau vietoj nukirstųjų dvigubai daugiau - tada kitas reikalas. vaje, reik skubėt sodint sodint ir dar kartą sodint
Uriel rašė:Po to, kai Afrikoje masiškai iškirto miškus dėl vertingos juodmedžio ir kitų medžių medienos, ištisi rajonai liko be vandens, suardyta ekostruktūra ir visa, kas auga... Diskaveris labai gerą filmą rodė kažkada.
Mane ta informacija sukrėtė r privertė susimąstyti, kokia trapi ir pažeidžiama mūsų Žemė.
Pritariu, Laimi, saugokim miškus, nes mūsų anūkams gali nelabai kokiu oru tekti kvėpuoti...
Kas pritaria molinio namo statybai? Kvieskit į talką )) Atvažiuosiu
Paskui gal ir man padėsit?
Kalnarute rašė:sudetinga... As turiu misko,seneliu palikimas.Aisku sovietu laikais jis buvo kertamas be gailescio ir dabar jame medziai auga apie 40 metu senumu.Statybai jei gali tikti tik dar mazdaug po 40 metu. Bet kai as apziurejau savo seneliu troba,tai tikrai stebejausi,nesupuvusi. Stogo perdengimo rastai is lauko puses nesupuve,sienos taip pat.Tik grindis name reikia keisti.Kalbejau su savo pusbroliu statybininku,jis sake,kad reikia ziniti tiksliai kada galima kirsti medi,kad namas kuo ilgiau isliktu ir mediena neputu.Seneliu namui jau bevaik 100 metu,manau stoves dar ilgai.
Dobė rašė:oij aš begalę literatūros apie rastinius namus jau perskaičiau:roll: kirsti medžius reikia žiemą, kažkur vasario mėn, kol dar nepradėjo judėti medžių syvai, šiaurėje - vėliau. senovės medkirčiai turėjo daug prasmingų ritualų šiam veiksmui. atsimenu skaičiau, kad negeru ženklu buvo laikoma, kai kertamas medis užsikabina tarp kitų medžių lajos ir pakimba - tokio rasto neimdavo. be to, prieš kertant medžius su jais kalbėdavosi, nusilenkdavo jiems, jų atsiprašydavo (vyksta apytaka-mainai gamtoje). svarbi ir mėnulio fazė - atrodo, turėjo būti jaunatis. kažkur internete buvau radusi nuorodą į visus šiuos medkirčių Feng Šui. reikės paieškoti ir įdėti.
bildukas rašė:sveiki.kas del medziu medziams budingos zmogaus savybes labiausiai gimimas augimas branda ir mirtis.taigi mire kaip gyvenime taip ir statyboje nebepadės.jei medis subrendo tai gal geriau ji nuojauti o jo vietoje pasodinti naujaja karta.taigi viskas bus naturalu ir nereikes del nieko pergyventi.kaikur forumuose labai pergyvena kad kerta medzius kirsti galima o atsodinti privaloma o gal tie zmones mazai keliauja po lietuva ir nemato kad miskingu vietu tik daugėja.nes laukai kurie dirvonuoja jau uzsisejo patys misku.taip kad musu proanukiams medziu bus.
Maug Lee rašė:> Rąstiniuose namuose nereikia kondicionavimo ar ventiliacijos sistemos, nes
> namas kvėpuoja ir natūraliai ventiliuojasi per sienas.
tiesiog tuščias reklaminis straipsnis.
Mediena rąstams Lietuvoje dažniausiai yra kertama neteisingu metų laiku t.y.
bet kada, kai tik gaunamas miško "kąsnis". Dėl to ją labai mėgsta vabzdžiai "kenkėjai". Todėl rąstai tiek pripurškiami visokiais chemikalais (tą reiškia "gerai apdirbta mediena" frazė straipsnyje), kad iš ekologijos lieka tik "madinga" idėja ir vaizdas. O vaizdo vėliau irgi nelabai lieka nes tokių rąstukų sienos yra per plonos (per maža šiluminė varža) ir yra reikalingos papildomai apšiltinti. Iš lauko to nedarysi, nes dings "brangus" vaizdas. Darysi iš vidaus. Ir gyvensi toliau visai ne rąstiniame name. Ir nebeliks to žadėtojo "kvėpavimo".
A ne taip?
--
M.Lee
Rolandas rašė:Galiu tik pritarti Maug Lee. Šiuolaikiniuose rąstiniuose namuose nėra jokios ekologijos. Tik "natūralūs" chemikalai
Irina rašė:Sveiki,
o ar užsakovas negali pasirinkti, kad jo rąstai nebūtų apdorojami iš vidaus arba tik ekologiškais impregnantais? man patinka rąstiniai namai, tačiau Lietuvoje mediena statyboms ne itin tinkama (be to jos jau ir nebėra), todėl kokybiškus rąstus veža iš Rusijos (Karelijos). kad namo nereiktų šiltint rąstas turi būti 22 cm storio, ar bent 20 cm. mediena turi būti nukirsta žiemą ar anksti pavasarį (dar pagal mėnulį), o pas mus tikrai kerta "kada papuola", tai rastai supleišėja, juos greitai užpuola kenkėjai ir iš viso juos dar taip apdoroja mechaniškai - nudrožia su freza ar aptekina, kaip kokius degtukus, tai man tokie atrodo apgailėtinai. Besidomėdama rąstiniais namais supratau, kad tikras rąstų namas, tai namas laikantis visą ritualą ir sutašytas rankomis - aišku, galima naudoti šiuolaikines technologijas, darbui palengvinti, bet turi būti ir tikro meistro ranka pridėta - ir namas tada visai kitaip atrodo - kaip koks kūrinys, o ne kaip degtukų dėžutė iš fabriko. Kurie norite tikro ekologiško rąstinuko, mokykitės šio senovinio amato, suburkite brigadą, tik tada būsite užtikrinti ekologiškumu, o Lietuvoje tokie meistrai jau baigia išmirt. Yra kitas aspektas - miškų kirtimas. Lietuvoje kirstinų miškų, mano nuomone, jau nėra. Statyti iš Karelijos ar Sibiro rąstų - man irgi gaila, juk žemė tai viena. Be to ir labai brangiai atseina tokia statyba, todėl ji visame pasaulyje prieinama tik pasiturintiems (išskyrus Rusijos taigos gyventojus).
Irina
Laimis rašė:Mano vienas draugas dirbo su rastiniais statiniais. Tai jis sake, kad siais laikais tai jau ir pati mediena nebeuzauga tokia kokia anksciau. Anksciau nukirsdavo medi, pastatydavo nama ir jis stovedavo kelis simtus metu ir nieko jam neatsitikdvo. O dabar kai stato, tai nors ir islaiko tradicijas - kerta ziema, pagal menuli, bet vis tiek medis nesilaiko.
Anksciau, sake jis, medziai augdavo sveikesni. Egles 150 metu budavo sveikos, o dabar iki 100 metu auga ir jau ispuve, nesveikos. Su visais kitais medziais tas pats. Ir paskui is tokios medienos pastatyti namai jau nebelaiko taip gerai, kaip anksciau laikydavo. Net ir tada jei juos nukirsime teisingu laiku ir su teisingais irankiais...
Mediena bloga del to, kad ji auginama nenaturaliai. Dabar kai miska pasodina, tai susodina eglutes viena prie kitos. Ir jos stiebiasi i virsu, jos labai tiesios, bet ju augimas visai kitoks, jos nebendrauja su ivairove, tada uzpuola visokie kenkejai, kad isnaikintu tas monokulturas. Negerai ir ispjovimas, nes miskuose mes galime stebeti, kad kai ispjauna dali medziu, tai kiti paskui labai lengvai patys iskrenta nuo vejelio, nes jie prisitaike augti miske, uzuovejoj, ir atlaikyti vejo smugius kartu. Kuris medis pasilieka, tai vis tiek jam jau sunkiau gyventi ir jis silpnesnis uzauga. Lietuvoje visi miskai yra sodinti. Taigi medienos visai nera normalios, tokios kaip seniau budavo. Kaip Karelijoj as nezinau, bet ner ko tiketis. Zinoma ten geriau, bet rugstingi lietus dabar visur nueina.
Girdejau zaliuosius skelbiant (apytikriai prisimenu), kad dabar Lietuvoje 90 proc. medziu yra nesveiki ir po 20 metu vargu ar beturesime sveiku medziu. Jie silpni, juos puola ligos, jie dziuna...
Medis auga 100 metu ir norint, kad jis teiktu sveikata, reikia visus tuos metus priziureti, kad jis augtu sveikai. Tai padaryti itin sunku. Uz pirma puse gyvenimo tu medziu mes negalime garantuoti, nes mes dar patys nebuvome gime. Uz antra puse jau galetume but garantuoti. Bet jei jie vezami is Karelijos, tai ar mes ten juos turejom galimybe priziureti, stebeti... Imam bet ka.
Anastasija siulo steigti gimines sodybas. Tai sodybos, kuriose gyvenama nuolatos. Butent cia ir augs medziai, kuriuos mes galesime priziureti visa gyvenima. Jau del situ medziu galesime buti garantuoti, nes visa laika kazkas juos priziurejo, priziurejo apylinkes, kad nebutu iskertami plyni plotai, kad nebutu gaisro, kad nebutu keiciamas landsaftas (melioracija, upiu tvenkimas, masinis misku iskirtimas ar pan.)
Norint, kad uzaugtu sveikas medis, reikia paprasciausiai nieko nedaryti. Kaip zmogaus gyvenimas labai priklauso nuo jo vaikystes, taip ir medzio gyvenimas labai priklauso nuo jo vaikystes. Jau nuo seklos. Sekla turi buti iberta i tinkama vieta. Zmogus deja to nezino kur iberti. Todel sita dalyka reikia palikti gamtai. Jei ji zino, tai tegul ir sodina. Sodinukai, kuriuos mes paimame is kitur ir perkasame pas save jau patiria trauma ir tai irgi atsiliepia visam tolimesniam jo gyvenimui.
Siais laikais mes daug sodiname, nes kuriames tusciuose laukuose. Tai neisvengiama. Bet reikia stengtis, kad tai butu vienintelis sodinimas. Kad jau musu vaikams gyvensiantiems toje sodyboje jau nebereiketu sodinti. Kad tada jau sodintu gamta.
Gamta tiksliai zinos kur pasodinti naujus medzius, ji zinos kaip juos auginti, ji suteiks jiems aplinkui ivairove... Mums beliks garantuoti, kad kuo maziau rugstingu lietu lytu ir oras, kad butu kuo geresnes sudeties, neuzterstas... Tokie medziai isaugs labai sveiki ir net juos nukirtus jie teiks sveikata is ju pastatytame name.
Mes savo sklype pasodinome nemazai medziu. Bet paskui as susigriebiau - stop. Ju jau pakanka, kad normaliai gyventi. Toliau tegu gamta rupinasi kur ka sodinti. Galima ikisti tik tokiu medziu kur gamta nepasodins - abrikosu, skiepytu obelu, skiepytu kriausiu, aktinidiju, silkmedziu. Nes mes juos vartojame maistui. Kai nebevartosime, tai nebereikes ir tu sodinti.
Medis auga 100 metu ir sunku ji priziureti visus tuos metus. Taciau galima nama statyti is siaudu. Jie auga vienerius metus. Pasejai rugseji ir po metu - rugpjuti - nupjovei rugius. Taip per trumpa laika galima uzsiauginti sau nama ir buti garantuotam, kad statybine medziaga yra uzauginta tinkamai.
Taip pat galima naudoti moli, kuri iskasame giliai is po zemiu ir jis nera uzterstas visokiom kenksmingom medziagom. Butu gerai, kad virs kasamo molio niekada nebutu buve dirbamu lauku i kuriuos pila trasas, chemines atliekas, pesticidus ar panasiai. Per kazkuri laika tos medziagos suyra, bet as nezinau per kuri.
Geriausi akmenys yra netasyti ir neskaldyti. Juos tada maloniausia liesti.
Puiki statybine medziaga yra nendres. Jos pralenkia siaudus, nes siaudai yra kulturiniai, ju gamtoje neauga, jie nenaturalus, o nendres yra tikra gamtos dovana. Ji taip pat uzauga per vienerius metus ir jos stiebas jau daugiau nebeaugs, galima ji pasiimti statybai nieko nenuzudant.
O tikrus gydancius ir sveikus medzius tures tik musu anukai. Tada bus galima ir statyti is rastu, o kol kas deretu ju vengti.
Laimis Zmuida
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias