Grybai

augalai ir jų draugai grybai

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Grybai

Standartinė Basta Tre 2006 07 05, 22:17

Laimis rašė:Sveiki,

pasirodo, kad grybai auga ne tik ant augalu saknu, taciau ir ant kitu augalu
daliu: stiebu, lapu, kamienu. Jie ant augalo patenka ivairiais budais. Vieni
atskrenda su sporomis (nes sporos skraido po visa pasauli, jos pakyla iki 10 km
auksti atmosferoje ir gali nulekti is vieno zemyno i kita), kiti grybai uzlipa
ant augalo lapu is dirvos, treti yra uznesami vabalu ir t.t.

Grybai ant augalo gyvena ir saugo ji nuo visokiu kenkeju. Augalas taip
apsisaugo.

Deja tradicineje zemdirbysteje naudojamos trasos, herbicidai, insekticidai ir
kiti preparatai sunaikina siuos grybus. Ir augalas tada neturi naturalios
gynybos. Ir pradeda sirgti, ko naturaliai ukininkaujant nebutu.

Ant sveiku augalu lapu gyvena Fusarium, Alternaria, Cladosporium,
Helminthosporium, Botritis ir kiti grybai.

Taciau! Jeigu siuos lotyniskus grybu pavadinimus suvesite i google, tai jums
primes straipsniu, kuriuose rekte rekiama, kad visus situos grybus reikia
zudyti. Jie niokoja medziu lapus, sukelia ivairiausias elergijas zmogui, o
pragaistingiausi jie yra zemdirbysteje. Jau nieko blogiau nera uz alternaria
grybus. Jie puola visas grudines kulturas. Kad apsiginti nuo ju grudai
beicuojami ir veliau kai auga purskiami ivairiais fungicidais.

Internete neradau nei vieno straipsnio, kuriame butu rasoma apie alternaria
nauda.

Kame reikalas? Kodel grybai, kurie naturaliai gyvena ant lapu ir padeda augalams
kovoti su kenkejais patys staiga tampa didziausiu siaubu baubu? :)

Kiek man pavyko issiaiskinti, tai grybai skirtingai auga priklausomai nuo augalu
rusies ir bukles. Jei pvz. pilame insekticidus, trasas, herbicidus, tai augalas
auga visai kitaip. Aisku, visai kitaip ant jo pradeda augti ir grybai. Ir is
padejejo jie gali virsti kenkeju.

Cia taip su viskuo buna: radiacija gerai, bet kai sukaupiamas per didelis jos
kiekis, tai blogai; nitratai augalui gerai, padeda augti, bet kai per daug tai
blogai; alkoholio yra siek tiek zmogaus organizme, bet kai jo nors kiek
padauginam, tai is karto blogai; elektros yra musu smegenyse ir kune, bet jei
jos perdaug, tai kenksminga musu organizmui. Taip ir su grybais manau. Siaip jie
atlieka apsaugine funkcija ir augalams labai reikalingi. Bet kai augalas
pakeiciamas fiziologiskai arba atvezama nevietine rusis, tai grybai irgi elgiasi
ne taip kaip "reikia".


Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Basta Pir 2006 09 11, 2:29

Tik nespardykit nepažįstamų grybų :!: :x
Net jei grybas nuodingas :!:
Būna, kad žmonės "daro gerą darbą" kitiems, kad kitas neužvalgytų, paima ir išspardo :x Nepamirškim, kad gyvenam ne vieni, ir kad jei nevalgomas žmogui, tai valgomas kitiems gyvūnėliams, be to, jo dėka auga jūsų mėgstamas grybas ar medelis. Jis reikalingas ekosistemai.


angeliwke rašė:Musmirė briedžiui atstoja vaistus, jis ją mielu noru valgo, tad nelieskit :!: :D


Basta rašė:Musmirė taip pat padeda augti baravykams :!:
Kartais jie net randami suaugę kotais.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Basta Tre 2006 09 20, 0:02

Grybus reikia pjauti arba labai žemai, arba rauti atsargiai, truputį švelniai pasukant, kad nepažeistum grybienos.
Nuėmus tik kepurėlę arba nupjovus aukštai, grybienai nelabai sveika, nes gali pakliūti bakterijų.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Laimis Tre 2006 09 20, 0:18

Aš tai manau, kad šitos pjovimo ar rovimo problemos tai išgalvotos. :)

Nes pažiūrėkite kas būna, jei grybo niekas nenupjauna ir neišrauna. Jo visas ir kotas, ir kepurė supūna toje vietoje ir niekas nepažeidžiama, jokios bakterijos neįsimeta.

O apie jokius rimtus tyrimus negirdėjau. Taigi, darau prielaidą, kad tai mitas. :) Rinkit grybus kaip kas norit, kol nebus įrodyta kitaip. :)
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Basta Tre 2006 09 20, 0:20

:?

Na peilis - ne gamtos išradimas.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Neringa Tre 2006 09 20, 8:59

Kai rauni tiesiog reikia pasakyti passwordą: "Nuo Laimio" :P

O jei rimtai, tai gal paprašius gamtos leisti išrauti grybą ir gavus sutikimą (man dar nežinomu būdu) gamtai turėtų būti neskausmingas toks išrovimas, nes grybą ji dovanotų? :roll:
Neringa
Taryba
 
Pranešimai: 95
Užsiregistravo: Pir 2006 06 19, 13:52
Miestas: Vilnius

Standartinė Toltik Ket 2006 11 16, 13:27

Koks dar skausmas? Jei žmogus džiaugiasi obuolį nuo obels raškydamas, tai ar obeliai skauda? Tas pats ir su grybiena, grybas skirtas dauginimuisi, tai vaisiakūnis kuriame bręsta sporos, kaikurių grybų net verdant neprarandančios daigumo. Viena jau žmogaus džiaugsmas raunant ir dedant grybą į pintinėlę skatiną grybieną jaustis patenkintai ir išpildžiusiai savo paskirtį pilnumojo, ir sėklos paskleistos ir gyvūnas sotus. Aš pats manau, kad grybų sporų kaip ir bakterių su virusais aplinkoj yra į valias, tik sąlygos ne visur tinkamos joms įsišaknyti.
O nuspirtą musmirę briedis sunemnios vienodai skaniai kaip ir nenuspirtą :) (svarbu kad su meile nuspirtum :lol: )
Toltik
 
Pranešimai: 41
Užsiregistravo: Ant 2006 10 31, 15:39
Miestas: Ridvoniškis

grybai

Standartinė ArturasGeniu Pir 2008 02 11, 15:51

Išrovus grybą galima parsinešti arčiau namų ir valant, jų atliekas pasėti prie šalia augančių berželių. Grybai per kelis metus užsiveisia ir galima jų sulaukti net savo kieme :) Augantis grybas, tai augalo žiedas, vėliau vaisius, kuris nokina sporas. Pati grybiena išsikeroja apie 5m gylyn ir dešimtis metrų į šonus. Jos neįmanoma stipriai sužaloti, nes po lietaus ji labai greitai atsistato. Pastebėjau, kad miške, kur būna šviežiai išartos priešgaisrinės juostos, labai gerai auga baravykai, kazlėkai ir t.t. Dar pastebėjau, kur auga raudonos musmirės, ten galima sulaukti ir tikrų baravykų :)
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Re: Grybai

Standartinė Basta Pen 2009 01 23, 23:08

Vaida rašo ...

"Apie tai, kaip įdėjus minimum pastangų turėti maksimumą.
Aišku, visa tai su galva ir širdimi dirbant!
Kiek mačiau atsiliepimų - tai turėtų būt nuostabus straipsnis, tik, deja, rusų kalba. Bet vistiek persiunčiu.
GRYBAI SODE IR DARŽE. MIKORIZĖ.
Apie tai, kaip, jei suprasite ar pajausite, kokie grybai su kuo sudaro giminystės ryšius, tai pas jumis viskas augs ir vešės be jūsų pastangų....
Gero skaitymo! http://www.sadincentr.ru/publications/p208/
o jei kam įkvėpimas kiltų - pavertėjaukit biškiuką :D
Sužinojau tai iš superinio forumo, norintiems valgyti kokybišką maistą ir įdėti kuo mažiau pastangų http://gerazemdirbyste.home.lt/ "
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Re: Grybai

Standartinė Basta Šeš 2009 02 14, 22:36

http://www.sodyba.org/index.php?option= ... &Itemid=20

Grybai - mūsų draugai

Ir maistas, ir vaistas




Grybai - vieni keisčiausių gamtos kūrinių, kuriais rimtai mokslas susidomėjo dar visai neseniai. Susidomėjo ne kulinarine verte, bet jų gydomosiomis savybėmis. Grybų karaliumi pagal gydomąsias savybes nuo seno laikomas japoniškas grybas shiitake, kurio pagalba gydoma daugelis ligų, įskaitant ir piktybinius auglius. Na, jeigu japonai turi karalių, tai mūsų miškuose auga ne ką prastesnis, o kai kuriais atžvilgiais ir gerokai pranašesnis grybas Phallus impudicus, liaudyje vadinamas poniabude, panagrybiu ar žemės taukais.

Šis grybas nuo seno gerai žinomas ir labai vertinamas Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje. Valgė jį šviežią su grietine, paskanindami druska ir pipirais, darė užpilus su degtine ar kagoru, džiovino. Poniabudės sultimis merginos ir moterys tepdavo veidą, kad oda būtų švelni ir skaisti. Spiritiniu antpilu gydė egzemą, hemarojų, miomą, podagrą, mastopatiją..., net vėžinius susirgimus. Susirgę gripu, sloga, angina, pasunkėjus kvėpavimui skalavo gerklę grybo sultimis. Žalius grybus valgė, gydydamiesi nuo gastrito, skrandžio opos ar šiaip organizmo sustiprinimui. Užklupus mastopatijai, podagrai, radikulitui ar reumatizmui poniabudės sultis maišė su moliu ir dėjo ant skaudamos vietos. Džiovintų grybų milteliais gydė negyjančias žaizdas, odos grybelį. Sakoma, kad vieno arbatinio šaukštelio poniabudės miltelių pakanka, kad visą dieną žmogus būtų kupinas energijos, juos naudojo esant bendram organizmo nusilpimui ir nuovargiui.



Pirmieji moksliniai- medicininiai liudijimai apie šį grybą mus pasiekia iš XVII a. vokiškų šaltinių- ten pirmą kartą minima apie Berlyno gydytoją Karo, kuris šiuo grybu sėkmingai gydė piktybinius auglius.


Paveikslėlis




Kur auga šis gamtos stebuklas? Dažnesnis lapuočių miškuose su derlingu dirvožemiu, auga vasarą ir rudenį, lengviausiai atpažįstamas pagal kvapą- subrendęs vaisiakūnis smirda dvėseliena. Taip pasireiškia jo prisitaikymas daugintis: musės, užuodusios stiprų mėgstamą kvapą, nulaižo gleives su sporomis ir tokiu būdu platina šiuos grybus. Maistui ir vaistams vartojami jauni kiaušinio formos ir dydžio vaisiakūniai. Perpjauti jie atrodo taip:


Paveikslėlis


Jauni vaisiakūniai malonaus kvapo, skoniu primena ridikėlius.

Po išoriniu vaisiakūnio sluoksniu yra žele pavidalo masė, kuri ir naudojama vaistams. Valgyti galima visą grybą, kol iš jo neišaugo sporofikuojantis „falas“- suaugęs grybas vartoti netinkamas.



Septintajame dešimtmetyje pasirodė, kad liaudies medicinos žinios apie šį grybą tikrai ne iš piršto laužtos. Patekusi ant laboratorinio stalo, poniabudė iš karto tapo sensacija. Pasirodė, kad jos galimybės šalinti cholesteriną ir mažinti kraujo spaudimą dvigubai didesnės nei garsiojo shiitake, poniabudės fitoncidai taip pat pasirodė aktyvesni: jie naikina herpio, gripo, hepatito virusus. Visgi mūsiškė karalienė truputį nusileidžia japoniškajam karaliui imuninės sistemos stimuliavimo srityje, bet jos priešvėžinis poveikis toks pat. Sakoma, kad tie, kurie valgo šviežias poniabudes, niekada nesuserga vėžiu. Irinos Filipovos fungoterapijos centro Peterburge specialistai patvirtina: iš tikrųjų poniabudėse esantys polisacharidai skatina organizme perforino gamybą, kuris nužudo vėžines ląsteles. Ląstelių membranose jie padaro skylutes ir piktybinės ląstelės žūsta. Tokiu būdu perforinas neleidžia joms dalintis ir formuoti auglio.



Be visų paminėtų savybių poniabudė turi dar vieną, irgi žinomą nuo senovės - ji puikiai sprendžia „vyriškas“ problemas. Teigiamai veikdama visą hormoninę sistemą ir sugrąžindama elastingumą kraujagyslėms, poniabudė gali išgydyti prostatos ligas, skatina potenciją ir bet kokio amžiaus vyrams sugrąžina pasitikėjimą savimi.



Preparatai iš paprastosios poniabudės gaminami Rusijoje, I.Filipovos fungoterapijos centre ir Latvijoje prevencinės medicinos centre “Veselibas Laboratorija”. Lietuvoje jų įsigyti kol kas negalime. Tačiau visai nebūtina juos pirkti: poniabudės auga mūsų miškuose, galima jas auginti ir soduose. Ir valgyti žalius jaunus vaisiakūnius galima be jokios baimės, gaminti iš jų salotas ar sumuštinius. Ir tai dar geriau, nei vartoti perdirbtus preparatus- kiekvieno apdorojimo metu neišvengiamai parandama dalis vertingųjų savybių. O štai džiovintas ar užšaldytas žemoje temperatūroje (šaldiklyje) grybas beveik visas savo savybes išsaugo, taigi galima pasiruošti ir atsargų.



Sodininkams poniabudės vertingos dar kai kuo - jos gali sudaryti mikorizes su daugeliu sodo augalų: obelimis, kriaušėmis, avietėmis, braškėmis. Tiek tikrai žinoma šiai dienai. Panašu, kad šių kultūrų sąrašas „gamtine žemdirbyste“ užsiimančių sodininkų dėka tik didės- poniabudžių tyrimais šioje srityje, kaip ir apskritai sodo augalų mikorizėmis, dar niekas rimtai neužsiiminėjo. Čia, kaip sakoma - „nearti dirvonai“, galimybė pasireikšti visiems gamtinės krypties sodininkams, siekiantiems geresnio rezultato. O galimybės labai vilioja: vaisiniai augalai, susidraugavę su grybais, džiugina daug geresniu maisto medžiagų bei vandens pasisavinimu, greitesniu ūglių subrendimu, didesniu atsparumu ligoms ir šalčiams, ankstesniu, žymiai didesniu bei vertingesniu derliumi. Taigi, „prisijaukinti“ poniabudes tikrai verta - jos padidins mūsų sodų kokybę ir padės išvengti daugelio negalavimų.





Saulius Jasionis
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Re: Grybai

Standartinė Basta Sek 2009 03 08, 22:46

http://www.sodyba.org/index.php?option= ... &Itemid=20

Kukurdvelkis





Šitas grybas pažįstamas visiems: patys vaikystėje leisdavom iš jo dūmus, o dabar mokome to vaikus, žinome, kad jis valgomas, bet retai kas jį renka ir kaip nors naudoja. O be reikalo - kukurdvelkis nusipelnė ne mažesnės pagarbos už kitus grybus, net savo kulinarinėmis savybėmis jis nelabai nusileidžia geriausioms grybų rūšims. Žinia, valgomas tik jaunas, dar baltas vaisiakūnis.




Kukurdvelkį gerai pažįsta Sibiro gyventojai, ypač medžiotojai, medkirčiai, geologai- tie, kurių darbas pavojingas ir dažnai tenka susižeisti. Tokios nelaimės miške atveju - pati geriausia priemonė yra kukurdvelkis. Šviežias jis perlaužiamas ir vidine puse dedamas ant žaizdos. Sustabdo kraujavimą, žaizda greitai užsitraukia ir nekyla jokių komplikacijų. Jei grybas jau subrendęs ir lengvai paspaudus iš jo „rūksta“ sporos - gydomosios savybės tos pačios, sporas reikia drąsiai berti ant žaizdos ir efektas bus tas pats. Be to, sporų galima prisirinkti, supilti į stiklainį ir pasidėti atsargai - sausos jos gali stovėti daug metų, neprarasdamos savo gyvybingumo. Kukurdvelkio sporomis galima gydyti net labai komplikuotas, negyjančias žaizdas.



Valgyti kukurdvelkius taip pat patartina: jie gerina virškinimo sistemos veiklą, gydo gastritą, skrandžio ir žarnyno kraujavimus, be to yra lengvai virškinami ir gerai įsisavinami organizmo.



Turi kukurdvelkis dar vieną ypatingą savybę, čia jis gerokai pranoksta visus kitus vaistinius augalus ir grybus: šalinti iš organizmo toksinus. Daugeliui žinoma, kad visi grybai „mėgsta“ kaupti savyje sunkiuosius metalus, radioktyvias medžiagas, kitus nuodus. Visi supranta, kad negalima grybų rinkti arti kelių, gamyklų ar kitų labai užterštų vietų. Nors, kita vertus, patys teršiame - patys turėtume tai ir suvalgyti... Na, bet dabar ne apie tai. Taigi, ši grybų savybė dabar naudojama dirvų „valymui“ nuo nuodingų junginių. Ir čia kukurdvelkiui nėra lygių. Taip pat jis elgiasi ir žmogaus organizme: grybo ląstelės lyg galingas siurblys susiurbia į save radionuklidų ir sunkiųjų metalų atomus. Taip pat sėkmingai šalina ftoro ir chloro junginius. „Prisisiubusios“ grybo ląstelės pašalinamos iš organizmo su išmatomis. Organizmo valymui naudojami sausi kukurdvelkių milteliai. Tai svarbu žmonėms, turintiems reikalų su nuodinga aplinka. Gydymas Peterburge gaminamais kukurdvelkių preparatais rodo, kad šis grybas turi ir didelį kosmetinį poveikį: išsivalius organizmui, oda įgauna elasingumą ir matinę, sveiką spalvą.



Mūsuose auga keletas kukurdvelkių rūšių. Medicininiai preparatai dažniausiai gaminami iš didžiosios langermanijos (Langermannia gigantea), milžiniško grybo, užaugančio net iki dviejų metrų apimties ir penkiolikos kilogramų svorio, o liaudies medicinoje naudojami ir visi kiti. Matomai, savo savybėmis jie yra panašūs. Auga jie daug kur: lapuočių ir spygliuočių miškuose, parkuose, soduose, pievose, ganyklose, dirvonuose. Dygsta nuo vasaros pradžios. Dėl savo palyginti paprasto gyvenimo būdo, mat yra saprotrofai, t.y. minta augalų liekanomis, dažnai sutinkami artimoje žmogaus kaimynystėje. Soduose kukurdvelkiai, kaip ir visi kiti gasteromicetai, gali puikiai pasitarnauti kaip mulčio skaidytojai. Ypač jie reikalingi praktikuojant intensyvią gamtinės krypties žemdirbystę, taip pat kuriant sodus chemikalais užterštose dirvose. Kukurdvelkių „prijaukinimas“ niekuo nesiskiria nuo kitų augalinėmis liekanomis mintančių grybų.



Saulius Jasionis
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda


Grįžti į Augmenija

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron