Saulius Jasionis rašė:Sveiki,
Keletas minciu apie vandeni ir laistyma.
Vanduo i dirvozemio virsutinius sluoksnius patenka
dazniausiai is virsaus. Dalis lietaus (arba sniego)
pavidalu, bet kur kas didesne dalis, pati pagrindine
patenka dirvoje kondensuojantis vandens garams. Visi
zinom, kad net dykumoj oro dregnumas yra apie 40%, ka
jau kalbeti apie musu platumas, kad ir karsciausia
vasara. Kai dirvos temperatura daug zemesne uz oro
(kai zeme neplika ir jos neikaitina saule), vandens
garai ant mazyciu zemeje esanciu kanaleliu sieneliu
virsta vandens laseliais. Kad taip atsitiktu, dirva
turi buti puri, nesupuolusi, pavirsiuje jokiu budu
neturi buti susidariusi pluta. Beje, jei po lietaus ar
laistymo dirvos pavirsiuje susidaro plutele, jei sausa
dirva dulka- tai rimtas sunkios dirvozemio ligos
simptomas ir reikia neatideliojant ja gelbeti. Ne
kauptuku ar kastuvu, bet patikimomis gamtinemis
priemonemis. Kauptukas padeda tik iki kito lietaus.
Is gilesniu zemes sluoksniu vandeni kartu su
istirpusiomis cheminemis medziagomis siurbia medziai
ir kai kurios zoles, prisitaike gyventi sausose
vietose. Nezinia kiek jo atitenka grybams, bet
turbut kazkiek tenka, nes jie juk jungiasi su medziu
saknimis. Tikrai zinoma tai, kad didziaja to vandens
dali augalai isgarina.Isgarina- reiskia drekina virs
misko esanti ora. Kazkiek to vandens iskrenta rasos
pavidalu, t.y. kondensuojasi ant zemes ir zemeje. Kuo
didesne misko biomase(kuo jis senesnis), tuo didesnis
kiekis vandens pakeliamas is gilumos ir tuo dregnesnis
oras. Lietuvoje ir ne tik klimatas tampa stepiniu ne
del vyraujanciu veju krypties pasikeitimo, bet del
pavojingai sumazejusios augmenijos biomases, o
didziausia ji gali buti tik senuose miskuose.
Truputi nukrypau, dabar apie laistyma. Nematau
blogybes, jei viena karta gerai palaistomas pasodintas
daigas. Aisku, kur kas geriau ji palieti pries
persodinima, o tada sodinti paliekanant zemes ant
saknu. Lietus juk daznai laisto zeme, tiesa jis lyja
ant misko paklotes(jei miske). Tokiu budu dirvoje
niekas neisplaunama, nes vanduo geriasi labai letai.
Dideli kieki vandens sugeria samanos.Sita vertetu
isidemeti, sodinant augalus miske. Visada galima
padaryti taip, kad vanduo nebegtu tiesiai ant plikos
zemes. Aisku, toks vienkartinis palaistymas irgi
nepadaro nieko baisaus, dirvos mikroorganizmai greitai
sugrizta jei ir buvo nuplauti keleta centimetru.
Paziurekit, kiek metu plaunami dirbami laukai- ir
vistiek juose yra kazkiek gyvybes. Sudarius salygas
per desimtmeti ir atsistatytu.
Manau, kad kulturini augala persodinant reiketu
bent viena karta palieti, jei zeme labai sausa. Jei
dregna- nereikia.
Sekmes
Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve