Laistymas

augalai ir jų draugai grybai

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Laistymas

Standartinė Basta Tre 2006 07 05, 21:43

Saulius Jasionis rašė:Sveiki,
Keletas minciu apie vandeni ir laistyma.

Vanduo i dirvozemio virsutinius sluoksnius patenka
dazniausiai is virsaus. Dalis lietaus (arba sniego)
pavidalu, bet kur kas didesne dalis, pati pagrindine
patenka dirvoje kondensuojantis vandens garams. Visi
zinom, kad net dykumoj oro dregnumas yra apie 40%, ka
jau kalbeti apie musu platumas, kad ir karsciausia
vasara. Kai dirvos temperatura daug zemesne uz oro
(kai zeme neplika ir jos neikaitina saule), vandens
garai ant mazyciu zemeje esanciu kanaleliu sieneliu
virsta vandens laseliais. Kad taip atsitiktu, dirva
turi buti puri, nesupuolusi, pavirsiuje jokiu budu
neturi buti susidariusi pluta. Beje, jei po lietaus ar
laistymo dirvos pavirsiuje susidaro plutele, jei sausa
dirva dulka- tai rimtas sunkios dirvozemio ligos
simptomas ir reikia neatideliojant ja gelbeti. Ne
kauptuku ar kastuvu, bet patikimomis gamtinemis
priemonemis. Kauptukas padeda tik iki kito lietaus.
Is gilesniu zemes sluoksniu vandeni kartu su
istirpusiomis cheminemis medziagomis siurbia medziai
ir kai kurios zoles, prisitaike gyventi sausose
vietose. Nezinia kiek jo atitenka grybams, bet
turbut kazkiek tenka, nes jie juk jungiasi su medziu
saknimis. Tikrai zinoma tai, kad didziaja to vandens
dali augalai isgarina.Isgarina- reiskia drekina virs
misko esanti ora. Kazkiek to vandens iskrenta rasos
pavidalu, t.y. kondensuojasi ant zemes ir zemeje. Kuo
didesne misko biomase(kuo jis senesnis), tuo didesnis
kiekis vandens pakeliamas is gilumos ir tuo dregnesnis
oras. Lietuvoje ir ne tik klimatas tampa stepiniu ne
del vyraujanciu veju krypties pasikeitimo, bet del
pavojingai sumazejusios augmenijos biomases, o
didziausia ji gali buti tik senuose miskuose.
Truputi nukrypau, dabar apie laistyma. Nematau
blogybes, jei viena karta gerai palaistomas pasodintas
daigas. Aisku, kur kas geriau ji palieti pries
persodinima, o tada sodinti paliekanant zemes ant
saknu. Lietus juk daznai laisto zeme, tiesa jis lyja
ant misko paklotes(jei miske). Tokiu budu dirvoje
niekas neisplaunama, nes vanduo geriasi labai letai.
Dideli kieki vandens sugeria samanos.Sita vertetu
isidemeti, sodinant augalus miske. Visada galima
padaryti taip, kad vanduo nebegtu tiesiai ant plikos
zemes. Aisku, toks vienkartinis palaistymas irgi
nepadaro nieko baisaus, dirvos mikroorganizmai greitai
sugrizta jei ir buvo nuplauti keleta centimetru.
Paziurekit, kiek metu plaunami dirbami laukai- ir
vistiek juose yra kazkiek gyvybes. Sudarius salygas
per desimtmeti ir atsistatytu.
Manau, kad kulturini augala persodinant reiketu
bent viena karta palieti, jei zeme labai sausa. Jei
dregna- nereikia.
Sekmes


Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Basta Tre 2006 09 06, 0:19

Ir dar - pagalvojau, kodėl augalai lengviau prigyja palaistyti - nes kai laistai su meile, tai ta meilė pakeičia vandens struktūrą ir pasilieka su augalu žemėj, todėl ilgesnį laiką jam būna gera ir teikia jėgų...:)
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Toltik Ket 2006 11 16, 13:41

Čia dar reiktų atisžvelgti ir į psichologinius faktorius. Laisto žmogus sodindamas, nes nežino kaip daugiau tam augalui padėti. O čia jau konkretus veksmas ir ne tiek svarbu jis fiziologiškai naudingas ar ne, bet psichologiškai žmogus jaučiasi, kad padarė viską ką galėjo ir nestovėjo rankų sudėjęs. O struktūra labai šauniai kinta ir esančio dirvoje vandens t.p. ir ore esančio (Lietuvos salygomis karštą ir sausą vasarą apie 60% būna drėgnumas oro) ir pačio medelio ar uogakrūmio lastelėse esančio vandenėlio nuo meilės pakinta :).
Mano manymu tai laistymas likusi archaiška liekana, kilusi dėl atitolimo nuo gamtos dėsnių suvokimo.
Toltik
 
Pranešimai: 41
Užsiregistravo: Ant 2006 10 31, 15:39
Miestas: Ridvoniškis

Standartinė ArturasGeniu Pen 2007 11 30, 17:55

Anksčiau Lietuvoje vasarą dažniau palydavo ir papildomai laistyti beveik nereikedavo. Šiuo metu jau užeina per sausos vasaros, todel rekomenduočiau po pasodinimo porą vasaru palaistyti augaliukus, jei virš savaites nelijo ir žeme per sausa. Laistant užauga didesni metugliai, lapeliai ir geriau vystosi šaknys, todel augaliukas gali daugiau išvalyti oro nuo teršalu ir mus džiuginti savo grožiu... :) Kuo daugiau lapu, tuo daugiau jie patręš žemę kitais metais, tuo lengviau bus augaliukui augti ateityje, taigis, jei mes norime daugiau atsigerti karštą dieną, tai ir augaliukai to paties nori, geriau palieti juos laiku, negu stebeti geltonuojančius augaliuko lapelius vidury vasaros... :) Jie atsidekos mums veliau savo vaisiukais, teikiamu pavesiu ar grožiu...
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė saulius Pen 2007 11 30, 21:20

Viena iš blogųjų laistymo savybių yra ta, kad įpratęs gauti vandenį dirvos paviršiuje, augalas intensyviai augina paviršines šaknis, o mažiau vysto gilumines. Toks augalas greičiau auga, nes dirvos paviršiuje aukštesnė temperatūra ir visi biocheminiai procesai vyksta greičiau. Tačiau, staiga sumažėjus drėgmės kiekiui, paviršinės šaknys žūsta ir augalas iškart netenka didelės dalies šaknų, taigi sumažėja jo šakninė mityba, o kartu ir gyvybingumas. Kitaip sakant, laistomas augalas tampa išlaikytiniu, nesugebančiu pasirūpinti savimi. O ir staigūs drėgnumo pokyčiai laistant yra nemalonūs augalams, nes staiga keičiasi biocheminė dirvos sudėtis ir temperatūra, o tai sukelia stresą. Kad išlaikytų optimalų paviršinių šaknų kiekį, augalui svarbiau, kad dirva nebūtų plika, tada po dangos(samanų, lapų, žolės ar pan.) sluoksniu visada yra pakankamai drėgmės ir tas kiekis svyruoja iš lėto. Kas mulčiuoja daržus ar sodus- puikiai žino, kad jų niekada nereikia laistyti.
Taigi, aš manau, kad net tik ką pasodintiems augalams sveikiau, jei jie, kad ir žaliosios masės sąskaita, prisiaugins daug giluminių šaknų, norėdami pasiekti drėgnesnius dirvos sluoksnius. Tokiu būdu jie užsigrūdina. Juk visi žinot, kad "už vieną muštą dešimt nemuštų duoda" :lol:
saulius
 
Pranešimai: 37
Užsiregistravo: Tre 2006 06 21, 22:05

Standartinė ArturasGeniu Tre 2007 12 05, 15:28

Jei grįžtų ankstesnės lietuviškos vasaros, kai vos ne kasdien palydavo, tai tikrai augalams užtektų drėgmės. Bet kai pernai nelijo 12 savaičių mano kaime, tai nudžiūvo apie 1000 pasodintų daigelių. Nesugebėjo išgyventi netgi metais anksčiau pasodinti daugelis sodinukų. Su kastuvu kasiau apie 40cm, tai gruntas buvo labai sausas. Todėl sausesnėse vietose būtina laistyti sodinukus porą metų po pasodinimo, kad jų šaknys išaugtų kuo toliau nuo kamieno ir galėtų išsimaitinti ateityje. Nelaistomų obelų obuoliukai neaugo beveik visą vasarą. Vėliau, rugsėjo mėn. palijus, jie ėmė sparčiai augti ir sproginėjo nuo drėgmės pertekliaus, odelė neatlaikydavo spaudimo iš vidaus. Suaugęs ar prigijęs augaliukas jau gali pasirūpinti savimi, bet pavasarį pasodinti augaliukai, netekę dalies šaknų, yra labai priklausomi nuo drėgmės kiekio dirvos paviršiuje. Kai kurių augaliukų šaknys gyvena tik paviršiuje, taigis jų lapeliai pageltonuoja ir nukrenta per sausras, pasilieka ti viršūnėlė žalia arba tik pumpuriukai. Tai negi jūs galite stovėti ir ramiai žiūrėti į savo vargstantį augaliuką, jei turėtumėte galimybę jį palaistyti ? Pagalvokite, kiek jis galėtų savo žaliais lapeliais oro aplinkui išvalyti, gaudamas iš jūsų rankų pakankamai atsigerti... :)
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė ** Ket 2007 12 06, 14:58

Artūrai, o pas Tave augalai numulčiuoti? Ir kokia žolė sklype?
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė Basta Ket 2007 12 06, 22:16

Atsiprašau, įsiterpsiu :)

Sutinku, kad laistyt reikia, kai žmogus pats sugadino normalų klimatą ir pasireiškė net sausros, kas labai reta tokioj klimatinėj zonoj.

O dėl mulčio, tai pievoj tiesiog tą pačią velėną uždėti, ir viskas.
O jei yra šernų ir norit, kad išknistų - mulčiuokit :lol: Jau pasimokiau, ir koks biesas vertė mane mulčiuoti... Tai tik miške jei sodinat lapais tais pačiais galima...
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė ** Pen 2007 12 07, 1:04

Laimis sako: "Kai medelį sodini, bulvių po apačia dėt nereikia". :)

Na, pas mus tikrai yra šernų, tačiau dar nei vieno medelio žolėm apdėto neiškėlė. Jie mėgsta pvz. garšvų šaknis, tokiose vietose kur auga garšvos, galima rasti didžiausias duobes išknistas, tačiau kaip ir sakiau, dar nei vieno medelio neiškniso.

Kodėl aš paminėjau mulčiavimą? Todėl, kad kai buvo vasarą labai karšta ir beržų, išdygusių visiškame smėlyje lapai pradėjo gelsti, uždengiau žemę apie jų šaknis nupjauta žole ir jie vėl atsigavo. Kažkaip atrodo racionaliau žemę šiek tiek pridengt, jei ji neuždengta, negu laistyt. Juk per karščius tas vanduo iš kart išgaruoja. Atsimenu, kai kaime močiutės darželius laistydavau. Pripili atrodo jau daugiau neprineši, o čia pat ir vėl sausa. Žmogus lyg ir turėtų pagalvoti racionaliau ir ieškoti būdo kaip erdvę sukurti, kad mažiau fizinio netikslingo darbo būtų. Ir juo labiau juk nenorim savo augalams pakenkt, daryt, kad jie silpnesni augtų? Jeigu racionaliai mąstant, kaip čia Saulius viską aiškiai išdėstė, kai augalą laistai jo šaknys formuojasi labiau paviršinės ir augalas darosi labai nuo žmogaus priklausomas, tai gal reiktų kažkaip to vengti? :) Bent jau man norisi erdvę kurti tokią, kad tiek aš, tiek augalai laisvi būtume.

Pasidalinsiu dar keliais pastebėjimais kaip buvo su mūsų augalų sodinimu ir laistymu. Sodinom medžių tikrai daug. Liūdniausia patirtis yra su bukais, juos praktiškai pačioje pradžioje sodinom ir dabar matom, kad tik keli iš kokių 30 prigijo.
Kai sodinam, tik retu atveju įpilam vandens į duobę, o kad prigijusį laistyti, tai laistėm, kiek dabar prisimenu, tik riešutus ir kaštonus per praėjusių metų sausrą (tas laistėm, tai atrodo taip, kad kelis kartus vandens užpylėm ir daugiau žolės pridėjom, nes kiek buvo, jau buvo beveik supuvus. Daugiau laistyti ir nebuvo kada, ir..). Beje, didžiausias riešutas kurį laistėm taip ir neišgyveno. Galima manyti, kad vis dėlto jis buvo per didelis persodintas. Jei per didelius medžius persodini, tai pats žmogus sau prisidarai rūpesčio, bet aišku, kiekvienas galim rinktis. Kartais tiesiog susiklosto tokios sąlygos, bet jei yra pasirinkimas, tai mano manymu, geriau to ir nedaryti, o pasodinti mažą, ar dar geriau pasėti, ir palaukti tuos keletą metų.

Taigi, pasodindami retai, tik jei sodinant matosi, kad žemė labai sausa, augalas didesnis, įpilam vandens į duobę, o pasodintų išskyrus kelis atvejus iš viso nelaistėm. Galbūt ir keista, tačiau didžioji dalis medžių prigijo. Aišku, dar bus matyt, kokia bus ši vasara. :)) Kalbant apie sąlygas, tai pas mus viršuj ant kalnelio kur didžiąją dalį medžių sodinom yra visiškas smėlis. Pietinė pusė, iš trijų pusių miškas, todėl vasarą būna itin karšta, beveik joks vėjas neprapučia. Taigi, sąlygos atrodytų tikrai nėra idealios, tačiau net ir tokiom neidealiom sąlygom medžiai ir krūmai kažkaip prigyja.

O jeigu neprigyja.., tai aš laikausi požiūrio, kad kažkaip ne taip pasodinom, gal ne vietoj. Medis irgi turėtų turėt teisę neaugti kur jam sąlygų nėra, o ne būt per prievartą reanimuojamas. :P Čia tuo atveju jei tikrai tam augalui pasodinimo vieta netinka, o mes labai norim, kad jis vis tiek ten augtų. Labai tikiuosi, kad nieko neįžeisiu šiuo pasakymu, tik noriu aiškiau išreikšti mintį.
**
Taryba
 
Pranešimai: 355
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:34

Standartinė Basta Pen 2007 12 07, 1:17

Niu taigi aš nesakiau, kad mulčiavimas blogis: pasakiau, jog šernai mūsų žemėj visus mulčius tuoj pat apžiūri - realybė yra realybė, bulvių ten nededam.

Aš sakiau, kad velėna apdedi - ir gerai, natūralu gi.
Ir visus, kur buvo apmulčiuoti, šernai iškniso ir per tą mulčią jie nudžiuvo. O ten, kur tik velėna buvo, sveiki gyvi ir laimingi.
Tai kur teisybė?

Pas mus molis, beje, pas jus smėlis, gal ir šernai kiti.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė ArturasGeniu Ket 2007 12 13, 19:27

sodyboje kai kur beveik visai žolė neauga ant kalnelio, yra lopineliai su smėliu, priesmėliu, priemoliu ir moliu. Per sausrą vėjas visose vietose taip nudžiovina žemę, kad net prigiję antramečiai sodinukai nudžiuvo praeitą ir trečiamečiai šia vasarą. Itariu, kad galėjo ten pasidarbuoti ir karkvabalių lervos su anksčiau prigijuisiais sodinukais, bet kai nelijo 3 mėn, tai net karklų šakelės neprigijo žemesnėje, drėgnesnėje žemėje. Retkarčiais pasitaiko vos ne stepinių augaliukų, kai kur varpučio auga. Visų apmulčiuoti neturėjau galimybės, nes esu pasodinęs virš 3000 medelių, tai mulčiavau tik dalį eglučių, kiek spėjome žolytės pripjauti per karštį, nes sudėtinga buvo atviroje saulėje dieną dirbti. Pagrinde laistydavau siurbliuku medelius, kiek pasiekdavo vamzdelis apie 80 m spinduliu nuo balos. Kiti buvo pasmerkti, o arčiau augo jau kelis metelius anksčiau pasodinti medeliai, kurie buvo prigiję, tai jiems ir kliuvo atsigerti. Kartštom dienom palaistydavau gerai prigijusius medelius, tikėdamasis didesnio jų lapų prieaugio, kad daugiau oro išvalytų ir vaizdzelis geresnis, mielesnis akims atrodytų. Be to tikėjausi ankstesnio grybų derliaus, nes po 4 metų nuo pasodinimo, pušelės ir beržiukai pradėjo auginti grybus. Sulaukiau pirmųjų kankorėžių ant 1 m ūgio pušelių ir eglučių. Tai tiesiog nuostabu ir niekur gamtoje tokių stebuklų nemačiau, galėčia įkelti foto, tik nemoku, jei pamokintumėte ir norėtumėte, tai pabandyčiau. Prieš porą savaičių pasodinau virš 1000 gilių, tai šį pirmadienį nuėjęs, radau kas žingsnį išknistas duobutes. Beveik viską iškniso šerniukai. Ot, kiaulėsss... :) kelių dienų darbai nuėjo šernui ant uodegos. Taigis pasėti į pastovią vietą nesigavo, norint išventi man jau įprasto medelių persodinimo ir laistymo. Kai medeliai auga per tankiai, pvz. su krūmais kartu ir jų visuma užstoja žemę nuo tiesioginių saulės spindulių, tai tikrai laistyti nebūtina, nes drėgmė nespėja taip greitai išgaruoti iš dirvos ir nukritę pernykščiai lapeliai puikiai užmulčiuoja visas atviras vietas po jais. Vėjas stipriai neišgarina iš po augančių lapelių susikaupusios drėgmės, nukritus net ir nedideliam rūkui ir augaliukams jos pakanka. Literatūroje skaičiau, kad eglutės mėgsta,kai ant jų dažniau palyja, bet kai per sausa, tai tenka jomis pasirūpinti, nes kitaip jos neišgyventų.
Prašau parašykite apie pasodintų bukų priežiūrą, gavau kelis išrautus, atvežtus iš Vokietijos, bet jų lapeliai nudžiūvo nesulaukę šalnų, tai nežinau ar išgyvens iki pavasario, ar atlaikys šaltesnę žiemą, išdygę šiltesniame klimate.
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė Sagittarius Pen 2007 12 14, 10:00

ArturasGeniu rašė: .... nes esu pasodinęs virš 3000 medelių... .


nu tu ir sugebi :shock: , gal ten visas medelynas ar miškas pas tave?
Sagittarius
 
Pranešimai: 20
Užsiregistravo: Tre 2007 10 31, 13:50

Standartinė ArturasGeniu Pen 2007 12 14, 19:08

kasmet po truputį sodinu, planuoju pasodinti parko tipo miškelį dėl grybų, uogų, malkų, užuovėjos, pavėsio, švaraus orelio ir grožio... Pradėjau sodinti prieš keletą metų ant pliko, buvusio kolūkio lauko. Jau po 3-4 metų pasirodė kazlėkai po pušelėm 1m ūgio, po beržiukais - beržiniai piengrybiai, lepšiukai. Anksčiau turėjau sodelį 6a, bet medeliams nebeužteko vietos, tai persikeliau į sodybėlę. Vaikščiodamas miškeliuose ir iš kitų šaltinių šiek tiek prisirinkau apie medelius info, stebėjau atstumus tarp didelių medelių, kad per daug nesutankinti, nes kai maži, tai atrodo kad vietos daug, o paskui jau jų kamienai gali palinkti, ieškodami saulutės. Iš vietiniu medeliu, tai pušelės ypatingai papuošia aplinką, ypač, jei dar pasodintos grupelėje kelios, geriau ne viena tiesi linija, bet kaip krūvelė :) Paaugusios, jos nesudaro tokio didelio pavėsio kaip tankios eglutės, po jomis žymiai šviesiau.
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė ArturasGeniu Ant 2008 01 22, 19:34

plikoje, be žolės vietoje laistymo rezultatai buvo mažai pastebimi dėl augaliukų prieaugio, tiesiog išgyveno vasarą pernykščią, kuri buvo sausoka. Bet kur augo tankiai lubinai, ant molio šlaito, tai eglutės paaugo daugiausia iš visų kitų, nes laistydavau visą naktį pildamas vandenį ir pernykščių lubinų lapai ant žemės mulčiuodavo ją, o tankiai augantys lubinai, suteikdavo dirvai pavėsio ir vanduo ne taip greitišgaruodavo. Kur derlinga žemė, aukšta žolė, tai ten nebūtina laistyti medelių sekančiais metais po pasodinimo. Laistymas paankstina ir padidina grybų derlių (kam tai aktualu), bet grybai išauga tik po stipresnio lietaus, bet anksčiau ir gausiau. Galvojau, kad pavyks prikviesti išdygti grybus tik laistant dirbtinai, bet nepavyko, sulaukiau tik po lietaus. Nežinau kodėl, gal Saulius žino ?
ArturasGeniu
 
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: Pen 2007 10 19, 9:55
Miestas: Geniu km.

Standartinė Laimis Ant 2008 01 22, 23:40

Grybai gudrūs, dirbtiniu lietumi jų neapgausi. :)
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Kitas

Grįžti į Augmenija

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron