Pomidorai

augalai ir jų draugai grybai

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Pomidorai

Standartinė Basta Tre 2006 07 05, 21:37

Saulius Jasionis rašė:Sveiki,
Tesiam pokalbi apie naturalia zemdirbyste.
Pirmiausia atsakysiu i Laimio klausimus apie pomidoru
auginima miske.
1. Maisto medziagu, tiksliau humuso kieki dirvoje is
tiesu galima nustatyt is akies, t.y. pagal spalva. Kuo
dirvozemis tamsesnis, tuo daugiau humuso. Humusas- tai
sudetingi organiniai junginiai, polimerai, susidare
del mikroorganizmu ir slieku veiklos. Maisto medziagu
yra ir mineralineje dirvos dalyje, tik jos sunkiau
pasiekiamos. Azotas, vienas pagrindiniu augalu maisto
komponentu, i dirva patenka bakteriju, fiksuojanciu
atmosferini azota, deka. Taigi jo truksta tik tada,
kai nera arba labai mazai siu bakteriju. Kitu
svarbiausiu komponentu- kalio ir fosforo musu dirvose
yra pakankamai, tik dazniausiai junginiuose, kuriuos
reikia suskaidyti, kad augalams butu prieinamas. O
skaido bakterijos su grybais, miske didesne dalimi
grybai.
Tai kurgi problema? Rodos visko yra per akis, o kai
augini pomidorus- pasirodo, kad visko truksta.
Reikalas tas, kad grybai ne tik augalus maitina, jie
ir patys nori pavalgyti. Ir ne tik fosforo su kaliu,
jiems reikia ivairiu maisto medziagu taip pat ir
angliavandeniu, kuriuos gauna is augalu. Ir dar reikia
palankiu gyvenimo salygu- dregmes ir oro. Stai humuso
kiekis ir liudija augalu, grybu ir mikrobu maistui
tinkamu medziagu ivairove. Jei dirvoje palankios
salygos grybams- joje netruksta nieko. Miske sviesi
zeme, reiskia humuso joje mazai. Jei stora samanu
danga, po ja uztenka dregmes- grybai gali gyventi. Bet
tik tie, kurie sudaro mikorize su medziais, mat
medziai iskelia grybams reikalingas maisto medziagas
is gilesniu zemes sluoksniu. Aisku, yra ir kitokiu
grybu, ir bakteriju, bet, kadangi maisto pavirsiuje
mazai- ju nedaug. Juk auga smelynuose medziai, ir dar
kokie, auga zoles. Vienu ju saknys labai gilai(pvz.
silageliu keleto metru ilgio), kiti maitinasi labai
specifiskai, sudarydami mikorizes su "savo"grybais,
dar kiti auga labai letai(kadagiai), taigi naudoja
mazai maisto.
Kad dirva puri- labai gerai. Reiskia, joje gera
oro ir vandens apytaka.
Dabar konkreciai apie pomidorus. Kai zinia, jie
jau ilga laika yra kulturiniai augalai, reiskia
prarade daugeli prigimtiniu savybiu ir prisitaike prie
zmogaus sukurtu salygu. Ju saknu turis labai mazas,
taigi maitinasi mazame dirvos plote. Reiskia, jeigu
humuso mazai- pomidorai skurs. Kadangi miske vis tik
yra grybu, ir gal kai kurie panores susidraugauti su
svetimzemiais- jie turetu isgyventi, tik bus smulkesni
lapai, maziau vaisiu ir jie smulkus. Zodziu
miniatiurinis variantas. Kitas dalykas, kad
naturaliose ekosistemose yra nusistoveje augalu ir
kitu dirvos gyventoju tarpusavio santykiai. Ar jie
nores priimti i savo chebra nepazistama pomidora?
Nezinia. O jei nenores- tam jie irgi turi visokiausiu
priemoniu.
Del laistymo dilgeliu kompotu, tai nematau jokios
problemos. Aisku, bet koks nenaturalus maisto dirvoje
pagausinimas pakeis mikroflora toje vietoje, bet juk
pomidoru sodinimas miske irgi nera naturalus. Jie,
kaip ir visi kiti augalai, iskiria ivairias medziagas,
kurios gali nepatikti teisetiems gyventojams. Taigi,
jei jau sodinam, galima ir palaistyt. Bet jeigu norisi
gauti ne daug, bet labai aukstos kokybes vaisiu,
verciau pabandyt nedaryt nieko. Zinoma, garantijos,
kad kas nors iseis nera, kaip jau minejau pomidoras-
svetimas miske. Vis tik manau, kad verta daryti
tokius eksperimentus, jie suteikia daugiau ziniu uz
bet kokias knygas.
Jei jau kasim duobe, desim komposta, tai gal geriau
sodint darze- ten ir organikos pakankamai, ir arciau
namu.
Naturalios zemdirbystes teorija ir pasisako uz
naturaliu procesu saugojima darze ir sode. Ir aiskina,
kaip juos atkurti ten, kur jie nevyksta.
Dar vienas pastebejimas del pomidoru: daiga reikia
sodinti giliai, net iki pirmuju lapu, tada saknu
sistema bus didesne ir gales uzimti didesne erdve
dirvoje.
Sekmes ir nauju atradimu!


Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve
Paskutinį kartą redagavo Basta Ant 2006 07 11, 2:54. Iš viso redaguota 1 kartą.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Vartotojo avataras
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Basta Tre 2006 07 05, 21:45

Antanas rašė:labas
>
> Pomidorai, kaip ir visi kulturiniai augalai dabar yra taip numutave, kad
> negali gyventi be zmogaus. Jei galetu gyventi, tai jau butu
> nebekulturiniai. Tas visas veisles kur mes turime, tai, mano asmenine
> nuomone, galetume is karto ismesti lauk, bo jie tokie, kad zmogaus
> organizmui nesuteikia to, ka turetu suteikti.
pries kelis metus maciau : sudygo ir uzaugo pomidorai savaime ant senos
komposto ir (ar) meslo kruvos. Ju seklos praejo zarnynu ir i komposta
pateko rudeni. Vaisiu buvo .


Kadangi miskas jaunas ir dar nera labai daug humuso, tai galima pabandyti
ivairiai pasodinti po kelis pomidorus, kad galima butu palyginti
rezultatus(): 1-paprastai ir nesikisti,2- paprastai ir laistyti kompotu,3-
pasodintu pomidoru stiebus apipilti kompostu- gal tai nera didelis
kisimasis,4-apipilti kompostu ir laistyti. O is tikruju tai cia per daug
matematikos ir isskaiciavimo- sirdis parodys-(pvz:ar gali buti, kad
sausros metu pats gersiu vandeni, o jus pomidorai kepkite smelyje. Ne.
paimsiu ir pridensiu zolemis pamulciuosiu. juk jie ne savo valia
atsirado. pasodinau pomidoriukus i gera, turtinga ivairiomis medziagomis
substrata- daviau jiems informacija kokioj geroj zermej augs, o po to - i
paprasta zeme perkeliau ir nenoriu padeti- kazkaip nevisai draugiskai
elgiuosi ).Svarbu negriauti egzistuojancios naturalios sistemos, nedaug
kistis.
priklauso ir nuo to koki tiksla issikeli.

Anastasija irgi rupinosi, globojo pomidorus, apdenginejo eglisakiais.
Reiskia rupintis nera blogai, tik reikia ismintingai.

Pabandysi- pamatysi rezulatatus- padarysi isvadas. Tai irgi kurybine
veikla; ir pazinimas vyksta. Juk nesiule Anastasija laukti kol apsises
misku ir zolem ivaitiom savaime, bet pazinti ir juo remiantis kurti.

Girdejau is agronomo-darzininko , kad egles gana agresyvios- mesdamos
spygliu labai rugstina dirva, padaro rugscia dirva ir sudaro nepalankias
salygas dirvoje kitiems medziams- toks rugstingumas eglei naudingas o kiti
negali augti(zmoniu sodinti vienarusiai eglynai- vien egles; nors
normaliam miske yra pusiausvyra tarp rustinanciu spygliuociu ir lapuociu
sarminanciu); tokia rugsti dirva (nors ir juoda) netinka darzovems(bent
daugumai). O lapuociu dirva , jos terpe palanki darzovems.


Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve
Paskutinį kartą redagavo Basta Ant 2006 07 11, 2:54. Iš viso redaguota 1 kartą.
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Vartotojo avataras
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Basta Tre 2006 07 05, 21:51

Bubastė rašė:taip, tikrai po eglemis niekas neauga, nebent avietes. siaip visi spygliuociai rugstina dirva, o darzoves dazniausiai megsta nerugscia. bet pomidoru atveju, tai sako, kad jiems rugsti dirva nekliudo augti. cia kazkas minejo mulciavima pjuvenomis. tai jei pjuvenos spygliuociu, darzovems jos netinka. tokios pjuvenos tinka mulcuoti avietes, rododendrus ir pacius spygliuocius.spygliuociu pjuvenas galima panaudoti sodinant kedrus, pusis, maumedzius - ipilti i iskasta duobe ir pamaisyti su zememis. arba apmulciuoti zeme aplink jau pasodinta medeli. azuolo zieve ir lapai irgi gana rugstus - jie turi tokiu rauginiu medziagu taninu, kurios ne visiems augalams patinka, darzovems, manau, irgi nelabai. na taip knygose raso, o kaip praktikoje - sunku pasakyti, matyt gamtoje tarp visko nusistovi pusiausvyra - tarp to, kas rugstina ir tarp to, kas sarmina.
man dabar sove i galva paeksperimentuoti su dilgelemis - jomis mulcuoti lysves - priroviau kibira vesliu dilgeliu ir isbarsciau po obelim ir ant lysves - paskui ten sodinsiu pomidorus ir toliau taip mulciuosiu - idomu, ar patiks toks patresusiu dilgeliu maistas pomidorams? aisku papildomas darbas, bet man nesunku. gal kartais galima ir pomidorus miske augancius taip pamulciuoti. as irgi manau, kad jei jau pasodinai pomidorus miske, tai ne griekas jais ir pasirupinti - aplankai juos karts nuo karto ir stebi, kaip jiems sekasi isitvirtinti nekulturineje terpeje, o jei matai, kad kazkuo gali jiems padeti, pvz. palaistyti ar apmulciuoti, tai ir padek - rezultatas bus tik geresnis. juk ir naminiu gyvuliu, pavz. ozku negali iskart isvaryti gyventi i miska - turi jais nors minimaliai pasirupinti, kokia pasiure suresti ziema nuo salcio. svarbu sveika nuovoka:)


Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Vartotojo avataras
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda

Standartinė Bubastė Pir 2006 08 28, 10:40

ak tie pomidorai..
įdomu, kokie jūsų derliai? aš tai savuosius nuskyniau vakar dar žalius - padėjau, gal prinoks.. augo maniškiai kuo puikiausiai iki pagedo orai. kai pradėjo ištisas dienas lyti (gal dar kurią naktį ir rūkas užėjo), žiūriu ėmė vysti apatiniai lapai, atsirado juodos dėmės ant stiebų, tai nelaukdama kol pajuos patys pomidoriukai, nuskyniau glėbį ir bandau nokinti kambary. supratau pagrindinę savo pomidorų auginimo klaidą - per mažai jie gavo saulės. nes augo lysvėje už namo, kur saulė ateina tik po pietų, o jiems reikia užuovėjos, bet, kad saulė galėtų pasiekti juos visąlaik.. kitas dalykas - rūšis. aš pasodinau atsitiktinai pasirinktą "Laukiai" - gal ne pati geriausia mano sąlygomis, be to mano pasodinti daigai buvo labai nedideli. užvakar lankiausi Joniškyje pas gimines, tai pas juos "ant daržo" puikus pomidorų derlius - noksta pomidoriukai, kad ir vėlai pasodinti (pačioj birželio pabaigoj ar liepos pradžioj), nepririšti. jie rekomendavo veislę "Raudonkepuraitė", parsivežiau tų pomidorų ir reiks keletą sėklai palikt. o mulčiavimas tai labai pasiteisino ir auginimas su kitais prieskoniniais augalais - nepuolė nei ligos, nei kenkėjai, tik nesibaigiančio lietaus pomidorai neatlaikė, pradėjo juoduot. aišku viena, kad pomidorai turi gauti kuo daugiau saulės ir šilumos :|
Bubastė
 
Pranešimai: 46
Užsiregistravo: Tre 2006 06 21, 9:37
Miestas: Vilnius

Standartinė Basta Tre 2006 08 30, 23:39

;)
aha.
mūsų derlius šiemet geras ir gausus, nes pomidorai lauke augo nuolat apšviestoj vietoj ir net dabar, kai lietus, tik kai kurie skilinėt pradėjo.
o šiltnamy žiūrim - yra naujų žiedų :D
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Vartotojo avataras
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda


Grįžti į Augmenija

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron