Puslapis 11

Kaip sodinti ir prižiūrėti augalus

StandartinėParašytas: Pen 2006 09 22, 13:58
Neringa
Atrodo labai paprastas dalykas sodinti medelius. O visgi, manau, galima pasidalinti patarimais ir šia tema, išmokti daugiau subtilybių.

Pavyzdžiui nežinojau, kad lapuočius galima rudenį sodinti dar nenukritus lapams, tačiau reikia lapus nuskabyti, kad augaliukas neskirtų energijos lapams, o įsitvirtintų šakneles.

Kitas dalykas, spygliuočius rudenį galima pradėti sodinti anksčiau nei lapuočius.

Turgelyje moteriškė patarė, kad sodinant medelius, netjei ir būtų palyta, pataria į duobę kur sodinsime pripilti vandens, palaukti kol nuslūgs, tada paskleisti po įmirkusią žemę šakneles, užberti ant viršaus žemių ir apspaudyti. Aišku sodinant didelį kiekį medžių tas atimtų nemažai papildomo laiko. Bet jeigu ypač norim kokį retesnį augaliuką gerai pasodinti, tai verta stengtis.

Sako negalima dėti į duobę mėšlo, nebent tik perpūdytą kompostą. Nes kitaip šaknys gali "išdegti", jei teisingai suprantu.

Kaip saugiai pergabenti iškastą medelį?
Pas tokią moteriškę pirkom kedriukus. Tai ji pirma pasiruošė puskibirį masės (1:1 juodžemis ir molis, su vandeniu), kaip poskystės blynų tešlos konsistencijos. Iškasa medelį su žemių gniužulu, tai su tuo visu gniužulu pamerkia šaknis į paruoštą masę ir tada deda į maišelį. Sako, taip paruoštą medelį drąsiai galima gabenti kur tik nori, šaknelės nesudžius :)

Taigi tokia ABC, kuri daug kam gali pravesti. Rašykite daugiau šia aktualia tema.

StandartinėParašytas: Sek 2006 10 08, 17:34
Laimis
Sveiki,

jau laikas saugoti medelius. Pernai viska ištepliojau zuikbaidžiu. Labai gerai suveikė. Laukinių medelių neištepiau, tai juos vos ne iki šaknų nuėdė - ožekšnius, ąžuolus, slyvas ir kt. o ten kur ištepiau, tai nei vieno neapskabė.

Praeita savaitę nuėjau į veterinarijos vaistinę pirkti zuikbaidzio. Bet man pasakė, kad zuikbaidis daugiau nebegaminamas. Aš žinau kaip pasigaminti zuikbaidžio, tai nusipirkau HERBAcero ir žuvų taukų. Sumaišai juos ir gaunasi zuikbaidis. Pernai tepliojau pusę medelių su zuikbaidžiu, pusę su savos gamybos zuikbaidžiu (abu variantai suveikė gerai).

Taigi, vakar nutepiau savu pasidarytu zuikbaidžiu medelius. Tepant paskutiniuosius - svarainius, pastebėjau, kad vienas svarainis jau apgriaužtas. Taigi, jau pats laikas saugot medelius, jau juos pradeda griaužti.

Taip pat parašysiu ir vieną neigiamą atsiliepimą apie zuikbaidį. Pastebėjau keturis medelius, kuriems zuikbaidis truputi pakenkė. Tie medeliai stovi šalnu zonoje. Ten kur ant kalniuko, kur mažiau rūko, tai visiems viskas gerai. O ten kur medeliai pelkėje stovi, tai pastebėjau, kad tos vietos kur pateptos zuikbaidžiu, tai kai kurios pajuodavę. Manau, kad tai atsitinka ne dėl to, kad zuikbaidis būtų koks kenksmingas, bet dėl to, kad ten yra riebalai ir ta vieta visada buna drėgna ir pūna. Todėl reikėtų atsargiau tepti zuikbaidžiu. Tepti tik tokio dydžio gabaliukais kaip mažiuko pirštelio nagas. Tada medelio oda nebus pažeista.

Aišku tie medeliai, kurių odelę vietomis pažeidžiau su zuikbaidžiu, tai jie nemirė, šakos nenudžiuvo.. :) Jie atrodo visiškai sveiki, lapoja gražiai ir vešliai, neapgraužti, bet tik tose vietelėse kur daug pritepta zuikbaidžio, tai ten medelio odelė suskilinėjus. Gal medeliui tai ir nekenkia, nežinau, bet man tas vaizdelis nepatinka. Matosi, kad kazkas negerai.

Beje zuikbaidis, kaip ir parašyta ant buteliuko veikia ištisą sezoną. Dabar kai tepiau, tai pastebėjau, kad kai kur dar vietomis likę to tepalo.

Bet dar karta sakau - tepti reikia atsargiai, mažais gabaliukais, kad medelių oda nebūtų pažeista.

StandartinėParašytas: Pen 2006 11 03, 15:45
kamala
Man tai be zuikiu dar yra problema, kad medeliai persala ir pernai taip nusale kelios medeliu virsuneles
Siemet bandysiu medelius apvilkti vamzdziu izoliaciniais kevalais
Nezinau kaip sureaguos medeliai, bet jie atrodo gana patogus ir silti ir apvilkti patogu, perpjauni isilgai ir apgaubi medeli

StandartinėParašytas: Ket 2006 11 16, 12:47
Toltik
nusala tik tie medeliai kurie per aktyvumo metą nespėja subrandinti medienos, t.y. jaunas ūglys nespėja pilnai pasiruošti žiemojimui - nepasiekia brandos. Ta problema dažniausiai kyla su šiltųjų kraštų augalais, kuriems reik ilgos ilgos ir labai šiltos vasaros, bet jų veislės introdukuojamos, t.y. pritaikomos prie vietinių klimatinių sąlygų - medelis augina trumpesnius ūglius ir maisto medžiagų užtenka medienai subręsti žiemojimui. Dar labai mėgsta nušalti silpni augaliukai - be imuniteto, jie nušala dėl tos pačios priežasties - nespėja subręsti mediena :(. Bet tai natūrali atranka, kitais metais medelis žino, kad augdamas turi atsižvelgti ir į atšiaurias sąlygas, ne tik į kaimynų konkurenciją ar šeimininko-draugo norą bet ir į atšiaurias sąlygas.
O slėpti augalą po plasmasės gabalais neitin racionalus sprendimas, juk ateis metas kai augalas bus tokio dydžio, kad fiziškai to padaryti bus neįmanoma, tada jau dideliam augalui, įgijusiam pagreitį ir susiformavusiam "nuomonę" kaip su juo bus elgiamasi ateityje, teks keist savo įpročius. Tenka rinktis ar kankinti dviejų metukų ūgliuką su penkiom šakutėm ar pekerių su pusantro metro dydžio laja, nušaldant iš kart ne tris o tris šimtus šakelių?

StandartinėParašytas: Ket 2006 11 16, 13:00
Toltik
Visuomet kai tik yra galimybė renkuosi "velėninį" augalų persodinimo būdą, t.y. neapnuoginant augalo šaknų. Mano neilgoje praktikoje tai labai labai pasiteisina. Iš sėklos dygusių laukinių augalų prigijimas paskutiniais duomenimis 100% (kolkas :) ). Sunkiau prigyje atžalos, pvz. kriaušių, drebulių, alyvų, kaukazinių slyvų. Neprigyja, nes augalas pripratęs didžiają dalį maitinimo gauti iš tėviško medžio, per bendrą šaknį. Tai kaip virkštelė per kurią autalas maitinamas. Gal galima bandyti tokį augalą paruošti persodinimui rudenio pradžioje nukertant motininę šaknį iš abiejų galų, o pavasarį išsikasant ir persodinant į norimą vietą.
Persodinimo su velėnos gabalu privalumas tame, kad šaknų sistema turi maisto medžiagų rezervą ir nėra žalojama (na išskyrus ilgąsias šakneles, kurios neišvengiamai nutrūksta :( ), bet didelė dalis storiausių šaknų, aplipusių smulkiomis maitinančiomis šaknelėmis neatitrūksta nuo jau įprasto maisto šaltinio ir prisitaikyti prie naujo maisto ir sąlygų turi tik naujai augančios šaknelės, kurios kaip pionieriai užkariauja aplinkinius dirvos plotus.
Iš savo praktikos žinau, kad persodinti augalus galima visą vegetacijos laikotarpį, tik reik atsižvelgti į tai, kad kuo didesnis augalas tuo jam sunkiau adaptuotis, o pasiruošti žiemai jis vis tiek turės, jei ne tai tiesiog pirmą žiemą nušals jauniausios šakelės ar jų viršūnėlės. Drėgmės stygius sausu vasaros metu pašalinamas storai mulčiuojant, tada ir sliekai iškart atsibasto ir augalas gauna pilnaverčio maisto.
Aš pats sodinau augalus į Dzūkijos smėlį birželio pradžioje, kartais labai karštu metu, bet visada tik su iškirstu velėnos gabalu ir augaliukai puikiai prigijo, nei karto augaliukų nelaisčiau. Persodinau tokius augalus kaip obelys, ažuolai, klevai, drebulės, šermukšniai, pušys, šepšingė, ieva, liepa, kriaušė, beržai.
Jei augalas sodinamas pavasarį tai pastebėjau, kad dideli medžiai pasipuošia dvigubai mažesniais lapais, nes iš anksto įvertina situaciją ir stengiasi išgyventi.

Sėkmės kuriant :))

StandartinėParašytas: Ket 2006 11 16, 19:03
Basta
Man patinka, kaip tu rašai ;)

Kas ta šepšingė?

StandartinėParašytas: Pen 2006 11 17, 12:27
Toltik
:)
Na Šepšingė tai Dzūkiškas pavadinimas puskrūmio, augančio smėlėtose ežerų pakrantėse (neradau mokslinio pavadinimo :) ). Nokina raudonas uogytes, primenančias aronijas, tik dvigubai mažesnes ir augančias nedidukėmis kekėmis po 2-3 arba pavieniui. Lapai giliai karpyti su trimis viršūnėlėmis, visi jauni ūgliai spygliuoti, lapas auga iš spyglio pažasties. Turi labai tvirtą liemeninę šaknį. Net mažyčio medelio neįmanoma iškasti nenutraukus šaknies. Matyt prisitaikęs pasiekti gruntinį vandenį smėlingose ežerų pakrančių kalvose ir šiaip kur problemėlių su drėkinimu yra. Bet pamulčiavus tai problemų nelieka, siurbia vandenį visu šaknų tūriu. Galima auginti kaip pavienį puskrūmį arba naudoti gyvatvorėms, tikrai neperžiangiama tvora gaunasi, ne tik kad žmogui, bet ir stambesniems žinduoliams, nes mediena kieta, šakos nelanksčios ir dygios.

StandartinėParašytas: Sek 2006 11 19, 0:13
Laimis
Toltik rašė::)
Šepšingė...


Gal gudobelė?

StandartinėParašytas: Pir 2006 11 20, 11:00
Toltik
:lol:
Šlaitinė gudobelė :) (bet tarmiškai tai Šepšingė - o kas tarmiška tai visada teisinga :) ).

StandartinėParašytas: Ant 2007 02 13, 20:01
**
Įdomus būdas apsaugoti augalams, kad jų nenugraužtų kiškiai, stirnos.. :)

http://www.rojaussodai.lt/forumas/viewt ... highlight=

goda rašė:Jau kartą rašiau-vienintelis būdas,kai jau du metai stirnos,briedžiai,kiškiai nepadaro nuostolių-tai nupurkšt aštriu nuoviru iš pipirų,lauro lapų ir kitokių aštrių prieskonių.Vaismedžių raišiojimas eglišakiais nedavė rezultatų-net aprišus 1,5 m ilgio šakomis,nuėsdavo viską,kas būdavo išlindę,o dabar ramu-nugnyba vieną kitą smulkią šakutę,net nesimato kol atidžiai neapžiūri,ir viskas,turbūt ne itin skanu.


Raskis rašė:Matyt pramiegojau, kai Goda šitą būdą buvo aprašius
Tai tada paprašysiu pasikartoti: kokio kiekio vandens reikia ir kiek tų prieskonių? Kiek krūmelių galima nupurkšti, pav., 10 l tokio marmalo?


KateKatinaite rašė:bet tai ir lietus nenuplauna? :shock:


goda rašė:Gal nepramiegojai,tiesiog apie tai kalbama daugelyje temų,paskui sunku atsirinkt.Aš tai marmaliūzinu iš akies,užpernai įsivaizdavau kad kaime yra visokių prieskonių,o paaiškėjo,kad tik mišinys agurkų konservavimui,ir dar nemaltų kvepiančių pipirų,tai iš šitų išviriau,gal 2 l,o po to atskiedžiau vandeniu iki 5 l.Gerai buvo,tik kelias smulkias šakeles nugnybo.Pernai tai kaip reikalas padariau-net raudonųjų pipirų įdėjau,po to bijojau kad neapdegintų,bet viskas gerai buvo.O apsipukščia daug medžių,apeini iš visų pusių,bet tenka eit kelis kartus,nes tą trucą išpilt gaila,tai ir purškalioku kol purkštuvas lieka tuščias.Tiesa,nepadeda vienam lazdynui,puntuko ir raudonlapio neliečia,o vianas kažkoks buvo įaugęs į serbentų ar agrastų kelmą,po to iškąstas ir tarp beržų pasodintas,nežinau koks jis,išdygęs iš kažkokios sėklos,bet šitą tai aptvarko gerai.Spėju,kad čia bebrų darbas,jie praktiškai kieme gyvena,bet kitų augalų tai neliečia

StandartinėParašytas: Pen 2007 05 11, 16:43
Bubastė
mėnulio ritmai sode ir darže : http://www.menuliokalendorius.info/zeme.html

StandartinėParašytas: Pen 2007 11 23, 14:49
**
Saulius rašė:Su tais ekologiskais produktais daug klausimu...
Kad negaunam nuodu- teisybe, bet kad gaunam daug vitaminu ar dar ko nors gero- galima gincytis. Ne nuo ekologiskumo priklauso vitaminu kiekis, o nuo simbiontu veiklos. O kaip jus suprantat zodi "ekologiskas"? Cia rimtai.


Irina rašė:nesu nusiteikusi diskutuoti dėl terminų, bet turiu omeny tuos žemės ūkio ir maisto produktus, kurie auginami perdirbami, ženklinami ir realizuojami pagal Europos Sąjungos reglamento 2092/91/EEB ir Lietuvos įstatymų reikalavimus. Būtent tokiais ekologiškais produktais (angliškai -organic, vokiškai bio) ir leidžiama pas mus prekiauti. Plačiau apie juos rašoma:http://www.organic.lt/lt/pages,id.46
Man svarbiausia, kad jų gamyboje nėra naudojami dirbtinės sintetinės trąšos, dirbtiniai sintetiniai pesticidai.

Aš galiu pasirinkti - pirkti minėtus ekologiškus produktus, pati auginti visas ar dalį daržovių, vaisių bei uogų arba pirkti nesertifikuotą žemės ūkio produkciją iš man pažįstamų ūkininkų, kurie nenaudoja chemikalų ir kuriais pasitikiu.
Idealiausia būtų maitintis miško bei laukų gėrybėmis iš ekologiškai švarių vietų ir augintis pačiai - su meile ir be traktorių:) o dėl vitaminų turbūt tikrai galima daug ginčytis, bet teoriškai kiekviename augale jų turėti būti, na turiu omeny, tam tikrų specifinių maisto medžiagų, reikalingų žmogui. paminėjote simbiontus? nesu biologė, bet, kiek žinau, simbiozė populiariai kalbant yra "sugyvenimas". tai, kad augalams svarbi tarpusavio sąveika pastebėjau iš savo nedidelės daržininkavimo praktikos. viskas yra susiję - taip vadinamos piktžolės ir kultūriniai augalai, kaip po žeme taip ir ant žemės. beje, esu skaičiusi ir Kuznecovo straipsnius. ar turėjote omeny, kad kultūriniai augalai be piktžolių yra tarsi nepilnaverčiai maistinė vertės (vitaminų) požiūriu? man tas žinoma, bet jei norėtumėte parašyti išsamiau, būtų įdomu.
visgi kažkodėl norisi tikėti, kad valgant tuos "ekologiškus" produktus jei ne vitaminų, tai nuodų mažiau gaunam, vadinasi vis tiek farmacijos pramonei šioks toks nuostolis:)


Saulius rašė:Taip, visi kulturinemis salygomis isauginti augalai yra biologiskai nepilnaverciai, net ir meile cia ne ka gali padeti:-). O taip yra todel, kad vitaminai, fermentai, hormonai ir kitos biologiskai aktyvios medziagos didziaja dalimi yra visai ne augalines kilmes. Jas gamina grybai ir bakterijos- augalu simbiontai. Ne tik tie simbiontai, kurie gyvena ant ar prie saknu, bet ir tie, kurie gyvena augalo viduje ir sudaro su juo vientisa organizma- endofitai. Taigi vitaminu ir kitu geru dalyku kiekis priklauso nuo simbiontu veiklos. Kiekvienas augalas turi daugiau ar maziau simbiontu. O visos sios draugystes esme- apsirupinimas maisto medziagomis. Simbiontai duoda augalui prieinamo maisto, o augalas jiems uz tai- gliukozes. Gliukoze augalai isskiria per saknis, net iki 40proc. viso fotosintezes metu pagaminamo cukraus. Taciau, simbiontus augalai maitina tik tada, kai butina. Kai augalui truksta maisto, jis isskiria daugiau gliukozes simbiontams, o sie suaktyveja ir aprupina augala ivairiomis maisto ir bioaktyviomis medziagomis. Kai augalui pakanka maisto, simbiontu jis nemaitina, taigi negauna bioaktyviu medziagu. Kadangi bet kokiomis salygomis simbiontu kazkiek yra, tai kazkiek buna ir vitaminu. Kulturinemis salygomis auginami augalai maistu apsirupina pakankamai, taigi simbiontu pas juos nedaug. Kuo skurdesnes salygos, tuo daugiau gliukozes augalai skiria prisikviesti pagalbai, tuo aktyvesne simbiontu veikla, tuo daugiau bioaktyviu medziagu. Pavyzdziai cia pat- pacios vertingiausios uogos auga ten, kur maisto medziagu is viso nera- smelyje ir aukstapelkeje. Taip pat ir vaistazoles.
Kuznecovas geras sodininkas, jis pasieke dideli derlinguma, bet tokiais budais niekada nepasieks aukstos kokybes. Gaudami pilnaverti maitinima augalai augina mase, bet mazai turi draugu. Nors teigia, kad tik pilna sistema yra veiksminga, Kuznecovas praziurejo viena pagrindiniu jos daliu- ivairove. Gamtinese sistemose (kur pakankamai derlingi dirvozemiai) butent ivairove lemia tai, kad augalai visuomet jaucia maisto stygiu. Siuo atveju darze is tikruju bus vertingesni augalai, augantys tarp piktzoliu. O geriausi- is misko ar pievos.


Irina rašė:Tai štai kaip su ta draugyste... pasirodo. Keista, kad tokios svarbios informacijos beveik nėra ar mažai sodininkų ar populiarioje literatūroje. Nors pastabus žmogus, kuri stengiasi suprasti gamtoje vykstančius procesus, gali ir pats nesunkiai suvokti, kad skurdesnėmis sąlygomis išauga kvapnesni, skanesni, turintys daugiau gyvybės energijos (fermentų, vitaminų, hormonų) augalai. Visi žinome, kad miško uogos yra nepalyginamai skanesnės nei sodo. taip pat ir skurdžiuose žvyrynuose bei smėlynuose augantys čiobreliai, kiečiai ir kt. vaistažolės savo kvapnumu (eterinių aliejų kiekiu ) pranoksta tuos, kur auginami daržuose gerai įdirbtose lysvėse. Kai kurie knygų apie sodą autoriai pataria dirbtinai augalų nelaistyti ir per daug netręšti, auginti greta jų kitus augalus, esą tada augalai ne tik atsparesni, bet ir naudingesni žmogui. Anastasija taip pat pataria nerauti piktžolių, o biologai, pasirodo žino, kad yra endofitai, simbiontai ir gliukozės atidavimas ir pan. Kartais galbūt kai kuriems žmonėms tereikia keleto faktų...

Bet parašiusi savo pirmąją žinutę norėjau atkreipti dėmesį į tai, kad, jei rinksimės sertifikuotus ekologiškus produktus, galbūt ateityje jų bus auginama daugiau (aplinka taps švaresnė), ir galima pasvajoti, kad galbūt tarp pačių ekologiškų produktų gamintojų atsiras konkurencija - nes žmonės norės tik tų ekologiškų produktų, kurie buvo auginti su piktžolėmis:))


Šie laiškai paimti iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve