Puslapis 11

Augalų bendravimas, asmenybė

StandartinėParašytas: Tre 2006 09 06, 0:24
Basta
Kaip manot, augalai turi sielą?
Kažką asmeniško?
Ar jie visi sujungti?

Šovė mintis, kad bendraudami su augalais galime jų klausinėti įvairių dalykėlių, kurių norime sužinoti apskritai, kad kilusi bebendraujant su augalu mintis gali būti kaip atsakymas...

StandartinėParašytas: Ket 2006 10 05, 20:41
edgunas
Turi "augališką" sielą.
Asmeniškumas akivaizdus. Net išoriškai.
Be abejo ryšiai yra. Jei gyveni tarp jų, su jais,jie tokie akivaizdūs, kad nereikia didelio jautrumo.

Bendrauti su augalu asmeniškai galima jausmų lygyje (super jautrumas), augalų kalba (jos nemoku), universalia visatos kalba-ženklų kalba (ją mokausi).

StandartinėParašytas: Pen 2006 10 20, 16:16
Neringa
Neseniai skaitinėjau knygą "Medžiai gydo". Šiek tiek prastoka knyga: nemaža bereikalingos informacijos, truputį mistikos yra, šiek tiek jaučiasi autoriaus egoizmas ir naudotojiškas požiūris į augalus. Visgi galima rasti truputį įdomios informacijos.

Įstrigo tai, kad medžiai turi sielas, be to juose (suprask kaip ir tas pats kas medžio siela, bet ir ne visiškai) gyvena juos saugančios dvasios - elfai, fėjos (labai jau vaikiškai apsidžiaugiau tuo). Taip pat yra invidijos (būtų atitikmuo lietuviškų laumių), kurios globoja grupes augalų tam tikrose vietovėse.

Labai patiko apie gūžtas medžiuose ir buvimo medžiuose poveikį. Kadangi medžių šakos ir lapai-spygliai sudaro tam tikrą energetinį tinklą, ir yra tam tikra visuma kanalų į kosmosą, tai labai gerai aprūpina žmogų energija, suharmonizuoja aurą, be to gali padėti keliauti po visatą.
Rašo apie tai, kad vaikai turi natūralų potraukį karstytis po medžius, susikurti medžiuose namelius, ir taip bendrauti su medžiais (panašu į tiesą, pati atsimenu mylimas obelis ir kaštonus, kuriuose mėgdavau sėdėti :) ).

Dar buvo apibūdinimai kokių 15-20 medžių rūšių, kokį poveikį daro žmogaus savijautai ir sveikatai. Bet man pasirodė, kad nelabai tikslūs apibūdinimai. Labiau pasikliauti turbūt reikia vidiniais pajautimais.

StandartinėParašytas: Pen 2006 10 20, 21:30
Basta
Labai įdomu :)
A taip, apie dvaseles, gyvenančias medžiuose... :)
Skaičiau, kad šimtamečių eglių negalima kirsti, nes ten gyvena vėlė...kuri gali paskui pakenkti žmogui :shock: :roll: ...bet aš manau, kad čia jau per daug ir jos visai nekerštingos ;) kaip sakė indigo vaikiukas iš filmo "Indigo" - kai miškai kertami, dvaselės, gyvenančios medžiuose praranda savo namus ir joms tenka sulįsti į žemę, kol vėl taps saugu, kol miškas ataugs, matyt.

StandartinėParašytas: Šeš 2006 10 21, 22:49
Donatas
Toks patyrimas:
Prieš kelias dienas atguliau suslogavęs. Vaidužė padovanojo rudeninių lapų puokštę :love2: Aš guliu sau vienas, negera... Aplink TV eina, kompiuteris zirzia, namiškiai šneka... (taip jau tenka kolkas gyvent) Tai paėmiau į rankas Vaidužės puokštę. Pažiūrėjau į lapelius raudonus klevo... Jie tokie paprastai gražūs pasirodė, taip virptelėjo širdis. Tarsi pati jų forma būtų veikusi mano smegenis ir sukėlusi palaimą. (Žinoma, čia neapsieita ir be Vaidužės ketinimų :lol: :love: ) Žiūrėjau ilgai į tuos lapus medžio. Man jie pasirodė ypač mieli, kaip kokie maži kačiukai ar šuniukai mieli atrodo. Anksčiau (kai buvau sveikas) šito nepajutau žiūrėdamas į lapus. Jie gyvi trodo. Ir jie buvo mažytė gyvybės, gamtos salelė kambaryje... Jie mane gydė. Bent jau nuotaiką pakėlė taip, kad net ašara ištriško.. :)
Pastebėjau, kad lapų pusės veikia skirtingai. Man geriausia buvo po apatine puse. Tikriausiai tai rodo, kad į žmogų spinduliuoja medžiai pro apatinę lapų pusę. Todėl ir gera stovėti PO medžiu, o ne virš jo :lol: :D :D
Be to, jie turi gerą šiluminę varžą :)

O vaikystėje labai mėgdavau įsitaisyti medyje ir vaizduotis, kad tai mano kosminis laivas ir keliauju po Visatą... ... ... daugtaškis... :D :lol: