Retieji augalai

augalai ir jų draugai grybai

Moderatorius: Prižiūrėtojai

Retieji augalai

Standartinė Laimis Ant 2006 08 22, 10:59

angeliwke rašė:Sveiki, prisiminiau kazkaip raudonaja lietuvos knyga ir masciau, juk
mes gyvenantys(arba dar gyvensiantys) savo sodybose, turim puikias
salygas augint ir vel atkurt kai kuriu augalu populiacijas, kurios
baigia isnykt?

kiekvienas juk stengiames kad zemej butu viskas kuo arciau gamtos
sukurtos tvarkos,kuo naturaliau, o dar pridekime musu beribe meile ir
manau pasodine tas retas rusis jos tikrai prigytu, ir svarbiausia
nieks ju vel nebeliestu, nes tai juk MUSU zeme :)

tik va dar neatsaytas klausimas, is kur gaut tu augaleliu? Gal butu
galimybe kreiptis i kokia aplinkos apsaugos istaiga kur duotu leidima
ir leistu ar seklu pasiimt is kokio rezervato ar draustinio? ar
nacionalinio parko? nezinau, kuriam tokia veikla butu leistina?

kam kilo ideju parasykit, o as dar patobulinsiu ideja :)


Saulius rašė:Augalai, irasyti i RK auga ne tik rezervatuose, ju
yra daug kur. Tik va klausimas, kokius butent augalus
ruosiamasi auginti. Meiles neuzteks, reikes salygu
(tai svarbiausia) ir trupucio ismanymo. Pusiau
naturalias populiacijas sodyboje sukurti galima, bet
tik tu augalu, kuriu poreikius atitinka sodyboje
esancios salygos. Taigi pirmiausia reikia ivertinti
galimybes. Cia svarbu dirvozemio sudetis, apsvietimas,
dabar esanti naturali augmenija- busimieji kaimynai.
Pas mane darze auga kai kurios rusys is RK, bet tai
ne naturali populiacija, jiems reikia prieziuros, nors
ir minimalios.
Pati ideja labai grazi ir sveikintina. Seklu galima
prisirinkti bet kur, isskyrus valstybinius rezervatus,
ten draudziama lankytis. O siaip retuosius augalus
draudziama raut, skint ar kitaip naikint, o rinkti
seklas niekas nedraudzia. Beje, ne visi augalai
lengvai dauginasi seklomis. Pvz. geguzraibinius
(orchidejas) padauginti sunkiai sekasi ir
specialistams...
Yra dar vienas geras budas perkelti retuosius
augalus i sodybas. Tai ieskoti ju ten, kur augimvietes
naikinamos- misko kirtimuose, statybvietese,
durpynuose ir visur kitur, kur jiems gresia pavojus.
Reikia prisimint, kad ir tokiais atvejais juos israut
ar iskast draudziama, bet juk sazine geresnis
patarejas uz istatymus.
Saulius Jasionis


Laimis rašė:Retieji augalai yra retieji ne tik dėl meilės trūkumo (nors šis faktorius yra pagrindinis), tačiau ir dėl augalui reikalingų aplinkos sąlygų. Lietuvoje neauga kalnų augalai, nes kalnų Lietuvoje nėra, taip pat Lietuvoje neauga palmės, nes joms reikia karšto klimato. Aš manau, kad taip padaryta specialiai. Jei visos rūšys augtų viename hektare, tai nebūtų įdomu. Dabar gi yra labai fainai, kai tokia didelė įvairovė - išeini už savo hektaro ribų ir randi ten tokį augalėlį, kokio gyvenime nesi matęs. Ir tada kyla labai didelis džiaugsmas ir domėjimasis pasauliu, kas labai reikalinga žmogaus sielai. Aš manau, kad tai yra gerai, jog mes negalim suvilkti į savo hektarą visų pasaulio ar Lietuvos augalų.

Dabar apie sąlygas toliau... Kad ir kiek būtų meilės, tačiau hektare galima auginti tik ribotą raudonosios knygos augalų, bei gyvūnų skaičių. Tai priklauso nuo sąlygų. Kai kurie augalai auga tik aukštapelkėse - gailiai, vaivorai, tekšės, saulašarės... Kadangi žmonės pelkių teritorijose žemės neperka, nes neva ten daržovės neaugs, vaismedžiai, taigi, pelkinių augalų išsaugoti mums savo hektare nepavyks, nes tiesiog neturim jiems reikalingų sąlygų. Taip pat nepavyks mums saugoti žemapelkių augalų. Taip pat nepavyks saugoti raudonosios knygos žuvų, nes per mūsų žemę neteka upės arba į mūsų žemę neįeina ežerai. Taip pat nepavyks saugoti augalų, kurie auga tik siaurame pajūrio ruože. Dar pridėkime, kad daugeliui retųjų gyvūnų reikalingos sąlygos yra nepereinamas miškas, ką gyvenvietėse sunku padaryti, nes daugelis nori kelių mašinoms privažiuoti, priešgaisrinių juostų, sodų, daržų ir t.t. Be to kai kurie RK augalai mėgsta smėlį, o hektaro smėlio irgi nedaug kas nori imti, bo ten neaugs daržovės. Kai kurie augalai auga tik ten kur atitinkamas dirvožemis. Pvz. klumpaitė auga tik kai kur Lietuvoje, nes jai reikia super kalkingo dirvožemio, o jo yra labai mažai kur. Dar kitiems augalams reikia spec. apšvietimo, kurį galima sukurti tik sengirėse, o sengirių Lietuvoj irgi nėra...

Taigi, mūsų salygos atmetus visus šituos retuosius kraštovaizdžio elementus yra palankios tik nedaugeliui rūšių saugotinų augalų. Pvz. imkim gyvenvietę Sukiniai. Tai - molinga lyguma. Taškas. Kokie augalai retieji auga molingoje lygumoje? Pvz. auga gegužraibės, įvairių rūšių. Taigi, Sukiniai gali saugoti tik keletą rūšių retūjų augalų. Pvz. Braziūkuose yra durpių ir smėlio. Taigi, ši gyvenvietė jau gali saugoti kiek kitas rūšis augalų. Gal kita gyvenvietė kalvota ir galės dar kitas rūšis saugoti. Tačiau natūraliai galėsime išsaugoti tik nedidelę RK dalį augalų. Tai yra todėl, kad žmogui gyventi reikalinga specifinė erdvė - žmogus perka hektarą ten, kur žemė derlinga ir priimtina gyvenimui.

Tačiau kitas dalykas - ar sugebėsime išsaugoti ir tuos augalus, kurie natūraliai auga dabartinėje gyvenvietės teritorijoje? Na, dabar Sukiniuose auga keletas rūšių RK augalų. Na ir kas? Kiekvienas gavęs hektarą iš pradžių sugalvoja kasti prūdą, kasti šulinį, statyti namuką, pasidaryti privažiavimą prie namuko, pasodinti daržus, pasodinti sodą ir aišku nori trumpos pievutės, todėl daugelis iš mūsų - įsikūrėlių - nemažą plotą tiesiog nušienauja. Kas belieka RK augalams? Kur jiems augti? Darže neauga, sode nuskusta pievutė, pievutėje irgi, prūde neauga, po namu irgi... Gerai, jei žmogus palieka savo hektare nors kiek nepaliestos gamtos. Sakykim pusę hektaro.

Su gyvūnais tai iš viso bėda. Žmogus negali gyventi be savo ištikimojo draugo šuns, katės, vištos, ožkos ar arklio. Na, kolkas paskutinių trijų pas gyvenviečių kūrėjus nemačiau, tačiau šuo ir katė jau laksto naujakurių sodybvietėse. Gyvūnėliai labai geri ir mieli ir reikalingi, tačiau tenka rinktis - arba šuo ir katė, arba laukiniai gyvūnėliai. Dažniausiai žmogus visgi pasirenka turėti šunį ar katę. O šie gyvūnai niekada neleis gyventi laukiniams ir tuo labiau saugotiniems gyvūnams sodyboje. Šuo, kad ir koks mažas jam vistiek įdomu kas ten per gyvūnėlis po pamatais palindo ir jis loja ir išvaro kiaunę, miegapelę, šešką ar kitą gyvūną iš jūsų sodybvietės.

Aš tai svajoju ne apie raudonosios knygos augalus, o kad nors kiek pavyktų išsaugoti laukinių kad ir neretų augalų. Pvz. pas mus auga nendrės beveik hektaro plote. Taigi, mes kaip ir kiekvienas atsikraustęs normalus žmogus ėmėm staigiai tas nendres pjauti ir vietoj jų norėjom užsiveisti normalią žemą pievutę. Tik vėliau pastebėjom, kad tose nendrėse auga purienos, burbuliai ir kiti reti augalai. Va, kaip man juos išsaugoti? Nendryne veisiasi sparvos, uodai, gyliai ir kitos įkyrios musės. Išpjovus jas būtų jaukiau gyventi, negeltų jie taip stipriai, bet išpjovus jas liksiu ne tik be laukinių augalų, bet ir be šernų, kurie slepiasi nendrėse ir per hektarą praeina jų takeliai... Taigi, visada tenka rinktis - įsigyti naminių gyvūnų ar turėti laukinių gyvūnų, nusišienauti pievutę ar turėti nenušienautą pievą.

Labai gerai, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie palieka nors gabalą savo hektaro ir nieko ten nedaro, nors taip norisi ten pasodinti ką nors nelietuviško. Smile

Taigi, su sąlygomis baigta. Meilė svarbiausia, o kai bus meilė, tada reikės sukurti tiems augalams reikiamas sąlygas. Toliau, kaip Saulius sakė - reikalingas išmanymas. Su išmanymu galim šiek tiek padėti mes su Saulium. Nors mes ne specialistai, bet šiek tiek žinome. Pvz. aš galiu parodyti kokie augalai retieji auga Sukinių apylinkėse ir kuriose vietose, ir kada reikia rinkti jų sėklas. O jau nuėjus į tą vietą, kur auga tie augalai jau patiems reikės žiūrėti kokios čia sąlygos: apšvietimas, dirvožemis, kaimyniniai augalai ir stengtis tokias pat sąlygas susikurti pas save hektare. Taigi, parodyti galiu ir sėklų gauti lengva. Tuo galiu padėt. Atvažiuokite susitarsime. O visa kita kiekvieno iš mūsų rankose.


ferter refter rašė:Sveiki,

Norėčiau pasidalinti mintimis apie RK įtrauktų augalų išsaugojimą. Man tai atrodo beveik nereikalingas dalykas. Žemės veido salygos keičiasi, skirtinguose etapuose tapdamos tinkamomis konkrečioms rūšims augalų. Pvz. suartoje žemėje vargiai ar užauginsi koki nors lepu augaliuka, kuriam reik super kalkingos ar super subalansuotos aplinkos su visa "infrastruktura", o balandos ir kitos daržo "geržolės", kaip matant užtraukia tą žaizdą. Po kurio laiko žemė atsigauna ir joje po truputį įsitvirtina ir kiti, lepesni augalai, kurie džiugina akį savo žiedynų spalvingumu, įvairove, lapų ir stiebų formomis ir šiaip tuo, kad yra šalia mūsų ir kartu su mumis. Jeigu salygos nepalankios augalui tai jis ir nyksta. Šiame žemės vystymosi etape nėra daugelio augalų ir gyvūnų rūšių. Galima pasakyti, kad aukštesniosios klasės organizmų, iš visų galimų kūrėjo sutvertų formų yra absoliuti mažuma. Gyvybės formos pasitraukė nuo materialaus žemės veido išpildę savo paskirtį. Dabar jų tiesiog nereik. Ir be RK augalų, gamtos atstovų yra tokia gausybė, kad retas kuris iš mūsų bent su puse iš jų susipažins per savo ieškojimų metus :). Manau, kad atėjus laikui, apvalius žemę nuo teršalų, kas beje vyksta labai greit (išimtis kai kurios naujausių laikų atliekos), augalai savaime plis ir klestės, jei tik jie bus reikalingi žmonijai ir žemei tame vystymosi etape. Dėl negryžtamai prarandamo genofondo, manyčiau išvis nėra ko rūpintis. Nes visu pavidalų pirmavaizdziai pluduriuoja informacineje erdveje. Ir atejus laikui, grupinemis ar pavienemis pastangomis bus atkurti, su salyga kad ju poreikis išties bus realus.
Tai tokia mano nuomonė trumpai, negvildenant šalutinių minčių :))).

Sėkmingos visiems kūrybos :).

Tadas


Šie laiškai paimti iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve
Paskutinį kartą redagavo Laimis Ant 2006 08 22, 12:05. Iš viso redaguota 1 kartą.
Statyba iš šiaudų briketų (kytkų):
http://blogas.lt/siaudunamai
Laimis
Taryba
 
Pranešimai: 318
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:23

Standartinė Basta Pen 2006 08 25, 2:40

angeliwke rašė:vis delto perskaiciau visus imanomus logiskus atsakymus kodel su tuo
nevertetu prasidet(rk) aciu visiems, bet man vistiek neramu, nesinori
taip va imt ir .. na mest svajoones. kai nori viskas imanoma, zinau
nelengva, bet juk galima nors pabandyt.. nesiulau visiems imt ir mest
auginus paprastus augalus ir panas. kai isikursime, pasodinsim visko
ko reikia, negi laisvam zoles plotely neatsiras vietos kokiai gelei
pasodint? galbut yra mazyte galimybe jog ji isbarstys seklas ir jos
prigis? gal?

juk pagrinde kodel nyksta visos rusys? nes kerta miskus, uzaria
laukus, arba kazkas praejes pamato - vaje kaip grazu nuskina ir po
keliu minuciu ismeta. gal tam augalui net ir salygu ypatingu nereikia
augt, tik va, ji visi meto veto i salis ir neduoda augt. as nekalbu
apie orchidejas ar kitas tikrai sunkiai bepritampancias lietuvoje
rusis.(beje del orchideju, ju pacios maziausios seklos pasaulyje, tad
del to mokslininkai ir sunkiai veda jas)

na nezinau, galbut kas nores pabandys kas ne tai ne,viskam savas
laikas. jei ne dabar tai gal ateity viskas bus :)


Šis laiškas paimtas iš meileserdve@yahoogroups.com konferencijos.
Perskaityti visus laiškus arba prisijungti prie konferencijos galite čia:
http://groups.yahoo.com/group/Meileserdve


aš tai jau seniai planuoju rinkt tokius augalus ir rinksiu ir auginsiu :) [svarbu panorėt truputuką, kad išaugtų jų, ir pamatysit - savaime išaugs..] o dėl gyvūnų, tai aš jau išmokiau savo šunį nevaikyt svetimų katinų, netrukdyt jiems, kai vaikšto po mūsų kiemą, taip pat nelot ant ežiukų... :) gyvūnai protingi.
ferter refter protingai parašė apie "idėjų plotmę", kai bus laikas, bus ir vaikas, aišku, bet tas laikas ateis tik su mumis, o ne savaime :)
ir išties, sužinojus, kokie retieji augalai būdingi mūsų vietovei, galime pasistengti juos ir auginti, tikrai nebūtina visos Lietuvos R.K., nes valstybinės sienos - tai tikrai ne kažkoks matas...

kažkur bionalijos žurnale skaičiau apie žmogų, auginantį praktiškai vos ne visus augalus iš r.k., dar žurnale paieškosiu...kad nepamirščiau, neištrinkit šitos žinutės :)
Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė atradimą. A. Enšteinas
Peace is lost when you desire anything, including peace.
Basta
Valdžia
 
Pranešimai: 1204
Užsiregistravo: Ant 2006 06 13, 18:18
Miestas: Klaipėda


Grįžti į Augmenija

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias